- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e2-16357-907/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06973-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybei
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė UAB „Ignitis“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės 472,71 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 21,00 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą Swedbank, AB už žyminio mokesčio mokėjimo pervedimą (b. l. 1-4).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Šiaulių rajono savivaldybė (toliau – atsakovė) į jos nuosavybės teise valdomus objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), buvo tiekiama elektros energija, o atsakovė mokėjo už objekte suvartotą elektros energiją. Atsakovė yra šio objekto savininkė, kuri vartojo tiekiamą elektros energiją objekte, tačiau už ją neatsiskaitė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (duomenys neskelbtini) sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuriai perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pasikeitė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ juridinio asmens pavadinimas į UAB „Ignitis“, todėl UAB „Ignitis“ (toliau – ieškovė) reiškia šį ieškinį. Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.388 straipsnio 1 dalis) bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais susijusias pareigas (CK 6.387 straipsnio 1 dalis) atsirado vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136 straipsniu, 6.383 straipsniu, 6.384 straipsniu, 6.388 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu (toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad „<...> atsakovui prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją atsiranda pagal bendruosius civilinių įstatymų pradmenis bei prasmę. Ieškovas per prijungtą elektros tiekimo tinklą pateikia elektros energijos kiekį, o atsakovas, sunaudojęs pateiktą energiją, privalo sumokėti, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Šių prievolių netinkamas vykdymas, jeigu atsirado nuostoliai, sudaro pagrindą atlyginti vienai iš šalių padarytus nuostolius“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001-02-07 nutartis civ. b. Nr.3K-3-184/2001). LR Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, o Taisyklių 56.5 punkte įtvirtinta elektros energijos vartotojo pareiga nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad „<...> Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-60/2006). Vadovaujantis Taisyklių 132.17 p. jeigu elektros energija tiekiama daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju už patiektą elektros energiją pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai ir kiti teisėti objekto naudotojai. Atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją, todėl susidarė 200,12 Eur skola, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją, todėl susidarė 129,48 Eur skola, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją, todėl susidarė 78,55 Eur skola, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją, todėl susidarė 64,56 Eur skola. Iš viso susidarė 472,71 Eur skola už elektros energiją (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. Nurodė, kad išnagrinėjus susidariusią situaciją, Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose būstuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),- nustatyta, kad ginčijamu laikotarpiu socialiniai būstai buvo išnuomoti įvairiems asmenims, kurie socialinių būstų gyvenamųjų patalpų nuomų sutarčių pagrindu turėjo mokėti įvairius mokesčius, įskaitant ir mokestį už elektros energiją. Dėl nenustatytų priežasčių šie nuomininkai nesudarė elektros energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarčių ir nemokėjo mokesčių už elektros energiją. Mano, jog dėl Šiaulių rajono savivaldybės nepakankamos kontrolės nuomininkų atžvilgiu susidarė skola ieškovei, todėl teismą informuoja, jog pripažįsta ieškinio reikalavimą. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 30).
4. Šalims (atstovams) apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų, papildymų negauta.
5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnį, kuris numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2000 Eur sumos, teismas turi teisę nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, į tai, kad ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti suma 472,71 Eur neviršija 2000 Eur, į atsakovės ieškinio pripažinimą ir prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, civilinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, pranešus šalims pranešimais (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 11-12, 16-17, 21-22). Iš priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 200,12 Eur skola, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 129,48 Eur skola, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 78,55 Eur skola, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 64,56 Eur skola (b. l. 7-8, 13-14, 18-20, 25-26). Iš viso susidarė 472,71 Eur skola už elektros energiją (b. l. 24). Atsakovei dėl skolos buvo išsiųsta pretenzija, tačiau ji skolos gera valia nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo (b. l. 25).
Dėl skolos už suvartotą elektros energiją
7. Teismui priėmus ieškovės ieškinį ir jį išsiuntus atsakovei, atsakovė Šiaulių rajono savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinio reikalavimus pripažino (b. l. 30). Atsakovei raštu atsiliepime pripažinus ieškinį dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 3 dalis).
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos ministro patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (2013-12-04 įsakymo Nr. 1-231 redakcija), Elektros energetikos įstatymu, vartotojas turi pareigą atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitų, atsakovė vartojo ieškovės tiekiamą elektros energiją, tačiau laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 200,12 Eur skola; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 129,48 Eur skola; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 78,55 Eur skola; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidarė 64,56 Eur skola, viso – 472,71 Eur (b. l. 7-8, 13-14, 18-20, 24, 25-26). Atsakovė už tiektą elektros energiją neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 472,71 Eur sumą. Nors anksčiau atsakovė ieškovei tvirtino, jog ji neturi sumokėti už nuomininkų suvartotą elektros energiją (b. l. 15), tačiau ieškovei teisme pareiškus ieškinį, atsakovė raštu ieškinio reikalavimus pripažino, nurodydama, jog nustatyta, kad ginčijamu laikotarpiu socialiniai būstai buvo išnuomoti įvairiems asmenims, kurie socialinių būstų gyvenamųjų patalpų nuomų sutarčių pagrindu turėjo mokėti įvairius mokesčius, įskaitant ir mokestį už elektros energiją. Dėl nenustatytų priežasčių šie nuomininkai nesudarė elektros energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarčių ir nemokėjo mokesčių už elektros energiją. Mano, jog dėl Šiaulių rajono savivaldybės nepakankamos kontrolės nuomininkų atžvilgiu susidarė skola ieškovei, todėl ji pripažįsta ieškinio reikalavimą (b. l. 30).
9. Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Vertindamas šią nuostatą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties kaip viešosios sutarties teisinio reguliavimo kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; kt.). Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punktas). Aiškindamas Taisyklių 83 punktą kartu su 29 punktu, kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė, nuomininkui galinti pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; kt.). Pažymėtina, kad toks aiškinimas nereiškia, jog rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudaręs nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją – ši jo pareiga išlieka ir gali kilti iš nuomos sutarties bei nuomos santykių, bet ne elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; kt.).
10. Vadinasi, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo, todėl tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tai nereiškia, jog rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudaręs nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją – ši jo pareiga išlieka ir gali kilti iš nuomos sutarties bei nuomos santykių, bet ne elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių. Nagrinėjamoje byloje rašytinė buvusių nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, elektra buvo tiekiama vartotojo įrenginius prijungus prie elektros tinklų. Pirmiau pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste ši aplinkybė reiškia, kad elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytinas patalpų savininkas, taigi, jam tenka prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Nuomininko, kuris nepripažintas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių šalimi, pareiga atsiskaityti kyla iš nuomos sutarties ir jo bei būsto savininko tarpusavio atsiskaitymai gali būti kito ginčo dalykas. Toks aiškinimas koreliuoja su CK 6.584 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomotojo pareiga mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, atskirai nuo buto nuompinigių. Kadangi nagrinėjamu atveju rašytinė buvusių nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tokių duomenų nepateikė nei viena iš šalių, byloje taip pat minėtų aplinkybių nenustatyta, tokios sutarties šalimi nagrinėjamu atveju laikytina Šiaulių rajono savivaldybė, kuriai vienai ir tenka prievolė atsiskaityti už elektros energiją.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl sandoris buvo sudarytas vartotojo konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo prievolę tiekti elektros energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tačiau atsakovė savo prievolės sumokėti už paslaugas nėra įvykdžiusi iki šiol, taip pat nepasirūpino, kad tai būtų padarę buvę nuomininkai.
12. Įstatymas nustato kiekvienam asmeniui pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.205 straipsnis). Atsakovė pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, ji to neneigia, ieškinį pripažįsta, skolos dydžio neginčija, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 472,71 Eur skola už suvartotą elektros energiją.
Dėl palūkanų
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovės už teismo sprendimu priteistą sumą 472,71 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2022 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21,00 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jų nėra, nes byla elektroninė ir šalims visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu būdu, nes proceso dalyviai turi prisijungimą prie EPP, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 472,71 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 71 cento) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 472,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 centų) žyminį mokestį ir 0,23 Eur (nulio eurų 23 centų) komisinį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.