- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-454-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05108-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Tomas Ubartas, UAB Urbo bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio Tomo Ubarto (toliau – ir antstolis) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0136/24/00797, kuriuo prašė paskelbti pakartotinį turto vertinimą, nes vertintojas galimai neįvertino objektyviai ir tinkamai lygindamas su areštuoto turto regiono žemės sklypų parduodamų skelbimuose kainomis.
Skunde nurodė, kad atsižvelgiant į 2024 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės rezultatus, antstolis areštuotą pareiškėjui priklausantį turtą įvertino tokiomis vertėmis: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 16 000 Eur verte; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį (inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), - 67 600 Eur verte (toliau – ir Turtas). Pagal įstatymą antstolis turi stengtis įvertinti realią turto kainą, atsižvelgiant į esamus skelbimus ir vietinius turto vertintojus. Be to, vertintojui nepavyko pagrįstai įvertinti pastatų būklę iš vidaus, kadangi neturėjo galimybės patekti į pastatų vidų.
Suinteresuotas asmuo antstolis Tomas Ubartas 2024 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-136-57846 atsisakė tenkinti skundą.
Nurodė, kad siekiant nustatyti tikslią įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertę, 2024 m. gegužės 28 d. Patvarkymu Nr. S-24-136-27309 paskirta K. B. priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, ekspertui Aidui Liorentui pavesta nustatyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Atsižvelgiant į 2024 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės rezultatus, priimtas 2024 m. rugsėjo 20 d. Patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-24-136-51506, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainojamas 16000 Eur, o žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), įkainojami 67600 Eur verte. K. B. buvo informuotas apie atliktą jo turto vertinimą, tačiau prieštaravimų dėl turto vertės nepateikė. Skunde iš esmės nėra pateikta svarių argumentų, leidžiančių abejoti teismo eksperto Aido Liorento nustatyta nekilnojamojo turto verte. Eksperto teigimu, skolininkas vengė bendradarbiauti su teismo ekspertu, sutarus dėl turto apžiūros, vertinamo objekto adresu nepasirodė, nesudarė ekspertui galimybės patekti į patalpų vidų, todėl apžiūrėti pastatą iš vidaus nebuvo galima dėl paties pareiškėjo piktybiško elgesio. Pareiškėjo skunde pateikti kainų palyginimai negali būti laikomi kaip reali rinkos vertė. Skolininkas skundu siekia ne kiek apginti neva pažeistas savo teises, bet vilkinti įkeisto turto priverstinio realizavimo procedūrą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Urbo bankas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų dėl turto vertinimo netikslumo, neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad atliktas turto vertinimas būtų neteisingas ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė nustatyta netinkamais metodais ar būtų nustatyta ne rinkos, bet kokia nors kita vertė. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta turto verte grindžia tik gretimai esančių žemės sklypų pardavimo skelbimais iš portalų www.alio.lt ir www.skelbiu.lt, kas negali būti laikoma pakankamu įrodymu vertinant realią, būtent pareiškėjui priklausančio turto vertę, kadangi minėtuose portaluose esantys skelbimai parodo tik turto savininkų lūkesčius, o ne tikrąją turto vertę, kurią atspindi tik realiai įvykę turto sandoriai, o pastarųjų įrodymų byloje taip pat nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos ar kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), savo nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte grindžia iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo abejoti eksperto išvadomis.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodomas masinio vertinimo metu nustatytas ginčo turto vertes. Taip pat pažymėjo, kad išieškojimą vykdančiam antstoliui patvarkymu skelbiant turto varžytynes nekilo abejonių dėl turto vertintojo-eksperto Aido Liorento ekspertizės akte nurodytos areštuoto turto rinkos vertės pagrįstumo, nėra duomenų ir apie tai, kad vykdymo proceso dalyviai antstoliui būtų pateikę prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nors visi patvarkymai jiems buvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomojoje byloje Nr. 0136/24/00797 esančių eksperto Aido Liorento paaiškinimų nustatė, kad su pareiškėju turto apžiūros laikas buvo suderintas net du kartus, tačiau abu pareiškėjas į objektą neatvyko ir neatsiliepė telefonu, todėl ekspertas, įpareigotas antstolio, apžiūrėjo turtą be savininko dalyvavimo. Antstolis, patvarkymą dėl turto įkainojimo išsiuntė skolininkui 2024 m. rugsėjo 20 d., tačiau skolininkas savalaikiai, jam teisės aktų suteiktomis teisėmis nepasinaudojo, prieštaravimų dėl turto vertės per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepareiškė, kas leidžia traktuoti, kad skolininkas siekia vilkinti vykdymo veiksmus.
Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis skyrė ekspertizę pareiškėjo turto vertei nustatyti ir jį įkainojo nepažeisdamas CPK 681, 682 straipsniuose nustatytos tvarkos, o pareiškėjas nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise savalaikiai ir pagrįstai inicijuoti pakartotinę ekspertizę, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas K. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-17257-1003/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės bei tenkinti pareiškėjo K. B. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įstatyminė bazė ir teismų praktika, formuojama išvaržomo turto įkainojimo klausimu, sudaro pagrindą pagrįstai išvadai, kad turto kainos nustatymas vykdymo procese yra išimtinai svarbi stadija. Antstolis privalo užtikrinti, kad turto įkainojimas būtų atliktas objektyviai, remiantis ne asmenine antstolio nuomone, bet specialių žinių, licencijuotų turto vertintojų teikiamomis paslaugomis.
2. Pareiškėjas ne kartą antstoliui tiek žodžiu, tiek raštu reiškė pretenzijas dėl netinkamai, per žemomis kainomis įkainoto Turto. Buvo prašyta Turto rinkos vertę pavesti nustatyti turto vertintojui. Antstolis net neragavo į tokias pareiškėjo pretenzijas. Pareiškėjas net nurodė antstoliui, kad pats pareiškėjas gali apmokėti turto vertintojo paslaugų kainą. Antstolis į tai nereaguoja ir Turtą toliau pardavinėja iš varžytinių savo nustatytomis Turto kainoms.
3. Pareiškėjo turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė ir antstolis tai žino. Remiantis nekilnojamojo turto pardavimo portalo alio.lt skelbimu žemės ūkio sklypai Kelmės rajone parduodami už 10 300 Eur už 1 ha. Atsižvelgiant į tokią 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainą laikytina, kad antstolio nustatyta vertė yra daugiau nei 50 proc. mažesnė nei reali turto rinkos vertė. Tai didelis skirtumas, kurį nustačius teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
4. Turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. Nr. įsakymu 1K-159. Šios metodikos 61 punktas sako, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Todėl skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolio nustatyta Turto vertė ir reali šio Turto vertė ženkliai skiriasi. Dėl šių priežasčių yra pagrindas atlikti Turto vertės nustatymą paskiriant Turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas sutinka apmokėti Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išlaidas.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ypatingos teisenos tvarka, privalėjo būti aktyvus bei veikti ex officio (savo iniciatyva). Pirmosios instancijos teismui manant, kad pareiškėjo pateikti Turto rinkos vertės įrodymai yra nepakankami, privalėjo išaiškinti pareiškėjui įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pats galėjo skirti pareiškėjo Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti ar pačio antstolio turto įkainojimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjo Turto vertę. Tas nebuvo padaryta. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6. Apeliantas, nors ir nesutikdamas su nekilnojamojo turto vertinimo rezultatais, pats skunde nurodė esant išieškojimo procese atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Tuo tarpu atskirajame skunde jis teigia, kad antstolis turtą įvertino savo nuožiūra, kas neatitinka tikrovės.
7. Nepagristas ir atskirojo skundo teiginys neva pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjui bei antstoliui pateikti turto vertinimo dokumentų, rodančių turto vertę, kadangi civilinės bylos nagrinėjimui teismui buvo pateikti ne tik vykdomųjų bylų procesiniai dokumentai, bet ir eksperto Aido Liorento 2024 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto kopija.
8. Tiek skunde, tiek atskirajame skunde apeliantas, ginčydamas nustatytą turto vertę, nurodo tik abstrakčius argumentus; pateikia nuorodas į parduodamo nekilnojamojo turto skelbimus, tačiau peržiūrėjus nekilnojamojo turto skelbimų portalus, galima rasti tiek brangesnių, tiek pigesnių nekilnojamojo turto objektų panašioje vietovėje, nei eksperto nustatyta vertė.
Šalies argumentai
9. Atkreipia dėmesį, kad varžytynėse, kuriose buvo pardavinėjamas įkeistas K. B. priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas, dalyvavo trys dalyviai, ir už žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), maksimaliai buvo pasiūlyta 14 000,00 Eur, t. y. 2 000,00 Eur suma mažiau, nei eksperto nustatyta rinkos vertė. Tuo tarpu varžytynės, kuriose buvo pardavinėjama apeliantui priklausanti sodyba (duomenys neskelbtini), neįvyko pardavinėjamu turtu nesusidomėjus potencialiems pirkėjams. Tai parodo, kad apelianto argumentai, jog neva jam priklausantis turtas įvertintas net 50 proc. mažesne verte nei reali to turto vertė, yra visiškai nepagrįsti, o antstolio skelbtų varžytynių rezultatai atspindi realią situaciją, šio turto paklausą ir numanomą rinkos kainą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Šiuo atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo K. B. skundas dėl antstolio veiksmų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Tomas Ubartas vykdo išieškojimą iš skolininko K. B. vykdomojoje byloje Nr. 0136/24/00797 pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro 2024 m. balandžio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus UAB Urbo bankas naudai. Antstolis 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymu areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. gegužės 28 d. patvarkymu Nr. S-24-136-27309 skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertas Aidas Liorentas, vadovaudamasis lyginamuoju metodu, minėtą turtą įvertino taip: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2024 m. rugsėjo 11 d.) yra 67 600 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2024 m. rugsėjo 11 d.) yra 16 000 Eur. Pareiškėjas nesutinka su minėto turto įkainojimu ir skundžia antstolio Tomo Ubarto veiksmus, nurodydamas, kad antstolis 2024 m. rugsėjo 20 d. patvarkyme Nr. S-24-136-51506 nepagrįstai, mažesne nei rinkoje esančia kaina, įvertino pareiškėjo areštuotą turtą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo K. B. skundo dėl antstolio veiksmų. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
Dėl nutarties (ne) teisėtumo
CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Kaip minėta, antstolis 2024 m. gegužės 28 d. patvarkymu Nr. S-24-136-27309 skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, antstolis turtą pardavinėja ne savo nustatytomis kainomis, o remdamasis atliktos Turto vertės nustatymo ekspertizės išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirojo skundo argumentų visumą, atkreipia dėmesį, jog apeliantas iš esmės nenurodė kokios proceso teisės normos netinkamai taikytos skundžiamoje nutartyje, pakartotinai išdėstydamas argumentus, kuriuos jau įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apelianto argumentai apie teismo pereigą būti aktyviam, siūlant pareiškėjui teikti įrodymus dėl turto vertės arba savo iniciatyva skirti byloje ekspertizę turto vertei nustatyti atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, pažymėtina, kad teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga būti aktyviam, nereiškia, jog pareiškėjas atleidžiamas nuo CPK nustatytų reikalavimų pagrįsti reiškiamus reikalavimus ir argumentus. Nors apeliantas teigia, kad teismas turėjo nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jokių papildomų įrodymų pareiškėjas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad teismo sprendimo priverstinį vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, įtvirtintomis CPK VI dalyje, tarp jų CPK 593, 594, 510 straipsniais, teismui yra suteikta tik antstolio atliekamų vykdymo proceso veiksmų kontrolė, o sprendimų priėmimo teisė priverstinio vykdymo procese yra suteikta antstoliui. CPK 682 straipsnio, reglamentuojančio ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju kaip nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėjas jam įstatymo suteiktų teisių, skirtų pareikšti nesutikimą su antstolio paskirtos ir jo pavedimu atliktos ekspertizės išvadomis, neįgyvendino taip, kaip tai nustatyta CPK 682 straipsnio 2–6 dalyse, nagrinėjamu atveju nėra skundžiamas antstolio atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl teismui spręsti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, juolab net nesant tokio šalies prašymo, teismui nebuvo teisinio pagrindo.
Apeliantas savo poziciją dėl netinkamai nustatytos turto rinkos vertės iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad pagal nekilnojamo turto pardavimo skelbimus žemės ūkio sklypai Kelmės rajone parduodami už 10 300 Eur už 1 ha.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nekilnojamojo turto skelbimai negali būti patikimas įrodymas nustatant realią turto vertę. Turto skelbimai parodo tik tai, kiek turto pardavėjas tikisi gauti pardavęs turtą, bet tai nereiškia, kad būtent už tokią kainą turtas ir bus parduotas. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde neįvardino konkrečių nekilnojamojo turto objektų, nepateikė konkrečių šių sklypų adresų ir kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie maksimalų šių sklypų ir Turto panašumą, nepateikė šių sklypų ir Turto lyginamųjų duomenų analizės, patvirtinančios, kad Turto ir nurodytų žemės sklypų vertės gali būti lyginamos be jokių korekcijų. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose nurodytos panašaus turto pardavimo kainos savaime nereiškia, kad tokia pardavėjo nustatyta (pageidaujama) kaina atitinka realią rinkos vertę. Nors apeliantas teigia, kad turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, tačiau jo cituojamoje nuostatoje pažymėta, kad informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas naudojama tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas. Taigi, kaip pažymėjo ir antstolis, ekspertas šiuo atveju be kita ko naudojosi lyginamuoju metodu, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandoriu kainas. Įvertinęs nurodytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apelianto subjektyvi skelbimų portalų duomenų analizė negali būti pagrindas abejoti kvalifikuoto specialių žinių turinčio asmens išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš varžytynių parduodant turtą potencialūs turto pirkėjai turi galimybę kainą didinti be apribojimų, tai yra tiek, kiek jie laiko turtą esant vertą, todėl antstolio nustatyta kaina nebūtinai yra ta kaina, už kurią turtas tikrai bus parduotas. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą, varžytynėse, kuriose buvo pardavinėjamas įkeistas apeliantui priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas, dalyvavo trys dalyviai, ir už žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), maksimaliai buvo pasiūlyta 14 000,00 Eur, t. y. 2 000,00 Eur suma mažiau, nei eksperto nustatyta rinkos vertė. Tuo tarpu varžytynės, kuriose buvo pardavinėjama pareiškėjui priklausanti sodyba (duomenys neskelbtini), neįvyko pardavinėjamu turtu nesusidomėjus potencialiems pirkėjams. Tai dar kartą patvirtina, kad apelianto kvestionuojama eksperto nustatyta turto vertė nėra per maža.
Dėl procesinės baigties
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.