Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-11-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-17257-1003/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-25
Bylos Nr.
2YT-17257-1003/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05108-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Pareiškėjas
K. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17257-1003/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05108-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., UAB (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateiktu skundu skundžia antstolio T. U. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0136/24/00797, prašydamas paskelbti pakartotinį turto vertinimą, nes vertintojas galimai neįvertino objektyviai ir tinkamai lygindamas su areštuoto turto regiono žemės sklypų parduodamų skelbimuose kainomis.

Skunde nurodyta, kad atsižvelgiant į 2024-09-11 Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės rezultatus, antstolis areštuotą K. B. priklausantį turtą įvertino tokiomis vertėmis: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 16000 Eur verte; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį (inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) - 67600 Eur verte. Pagal įstatymą antstolis turi stengtis įvertinti realią turto kainą, atsižvelgiant į esamus skelbimus ir vietinius turto vertintojus. Be to, vertintojui nepavyko pagrįstai įvertinti pastatų būklę iš vidaus, nes vertintojas negalėjo to padaryti, kadangi neturėjo galimybės patekti į pastatų vidų (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. 2024-10-23 patvarkymu Nr. S-24-136-57846 atsisakė tenkinti skundą, nurodydamas, kad siekiant nustatyti tikslią įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertę, 2024-05-28 Patvarkymu Nr. S-24-136-27309 paskirta K. B. priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, ekspertui A. L. pavesta nustatyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Atsižvelgiant į 2024-09-11 Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės rezultatus, priimtas 2024-09-20 Patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-24-136-51506, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainojamas 16000 Eur, o žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), įkainojami 67600 Eur verte. K. B. buvo informuotas apie atliktą jo turto vertinimą, tačiau prieštaravimų dėl turto vertės nepateikė. Skunde iš esmės nėra pateikta svarių argumentų, leidžiančių abejoti teismo eksperto A. L. nustatyta nekilnojamojo turto verte. Eksperto teigimu, skolininkas vengė bendradarbiauti su teismo ekspertu, sutarus dėl turto apžiūros, vertinamo objekto adresu nepasirodė, nesudarė ekspertui galimybės patekti į patalpų vidų, todėl apžiūrėti pastatą iš vidaus nebuvo galima dėl paties pareiškėjo piktybiško elgesio. Pareiškėjo skunde pateikti kainų palyginimai negali būti laikomi kaip reali rinkos vertė, tai laikytina kaip konkretaus objekto pardavėjo lūkestis gauti atitinkamą pinigų sumą už parduodamą objektą, bet ne to objekto reali rinkos vertė. Pabrėžtina ir tai, kad atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ekspertas be kita ko naudojosi lyginamuoju metodu, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandoriu kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo abejoti teismo eksperto A. L. 2024-09-11 Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės metu nustatytu pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės dydžiu, o skolininkas skundu siekia ne kiek apginti neva pažeistas savo teises, bet vilkinti įkeisto turto priverstinio realizavimo procedūrą (b. l. 6-9).

Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis T. U. vykdo vieną iš skolininko K. B. atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0136/24/00797 pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K. 2024-04-09 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-4263, išieškotojas – UAB (duomenys neskelbtini). Išieškomą sumą sudaro: 110,40 Eur notaro išlaidos, 30770,65 Eur skola, 1978,89 Eur palūkanos. 2024-05-06 antstolis areštavo K. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2024-05-28 patvarkymu Nr. S-24-136-27309 skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertas A. L., vadovaudamasis lyginamuoju metodu, minėtą turtą įvertino taip: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2024-09-11) yra 67600 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2024-09-11) yra 16000 Eur.

Pareikštu skundu pareiškėjas skundžia antstolio T. U. veiksmus, nurodydamas, kad antstolis 2024-09-20 patvarkyme Nr. S-24-136-51506 nepagrįstai, mažesne nei rinkoje esančia kaina, įvertino pareiškėjo areštuotą turtą.

Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-211/2007; Nr. 3K-3-434/2008; Nr. 3K-7-90/2009). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto kaina laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Skolininkas, nesutinkantis su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų dėl turto vertinimo netikslumo, neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad atliktas turto vertinimas būtų neteisingas, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė nustatyta netinkamais metodais ar būtų nustatyta ne rinkos, bet kokia nors kita vertė. Pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta turto verte grindžia tik gretimai esančių žemės sklypų pardavimo skelbimais iš portalų www. (duomenys neskelbtini).lt ir www. (duomenys neskelbtini).lt, kas negali būti laikoma pakankamu įrodymu vertinant realią, būtent pareiškėjui priklausančio turto vertę, kadangi minėtuose portaluose esantys skelbimai parodo tik turto savininkų lūkesčius, o ne tikrąją turto vertę, kurią atspindi tik realiai įvykę turto sandoriai, o pastarųjų įrodymų byloje taip pat nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos ar kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte (CPK 178 straipsnis). Taigi, pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte grindžia iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo abejoti eksperto išvadomis.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 8850 Eur, masinis vertinimas atliktas 2020 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje www.registrucentras.lt nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo dienai 2023 m. sausio 1 d. yra 9820 Eur. Be to, VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje www.registrucentras.lt esančiais duomenimis nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės yra tokios: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2023 m. sausio 1 d. yra 28500 Eur; pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 5230 Eur; pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 171 Eur; pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 85 Eur; pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 128 Eur; pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 42 Eur; pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 78 Eur; pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 53 Eur; pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 406 Eur; pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 544 Eur; pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 361 Eur; pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 1100 Eur; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 426 Eur; pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 280 Eur; pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 1210 Eur; pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė masinio vertinimo dienai 2021 m. sausio 1 d. yra 42 Eur; bendra viso turto vertė yra 38656 Eur.

Pažymėtina ir tai, kad CPK 682 str. yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų bei antstolio priimtų patvarkymų matyti, jog nagrinėjamu atveju išieškojimą vykdančiam antstoliui patvarkymu skelbiant turto varžytynes nekilo abejonių dėl turto vertintojo-eksperto A. L. ekspertizės akte nurodytos areštuoto turto rinkos vertės pagrįstumo. Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų ir apie tai, kad vykdymo proceso dalyviai antstoliui būtų pateikę prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nors visi patvarkymai jiems buvo įteikti. Pareiškėjas, būdamas suinteresuotas pakartotiniu turto vertinimo atlikimu bei pakankamai aktyvus vykdymo procese, turėjo pakankamai laiko iki varžytynių paskelbimo pareikšti tokį prašymą antstoliui. Kad tai būtų padaręs, duomenų byloje nėra.

Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek ir skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis. CPK 681 str. 3 d. reglamentuota, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0136/24/00797 esančių eksperto A. L. paaiškinimų matyti, kad ne kartą buvo bendrauta telefonu su K. B. dėl turto apžiūros laiko ir susitikimo laikas buvo suderintas net du kartus, tačiau abu kartus (2024-07-09 ir 2024-09-11) atvykus į objektą K. B. neatvyko ir neatsiliepė telefonu, todėl ekspertas, įpareigotas antstolio, apžiūrėjo turtą be savininko dalyvavimo (b. l. 59-60). Taigi, antstolis, patvarkymą dėl turto įkainojimo išsiuntė skolininkui 2024-09-20, tačiau skolininkas savalaikiai, jam teisės aktų suteiktomis teisėmis nepasinaudojo, prieštaravimų dėl turto vertės per CPK 681 str. 3 d. nustatytą terminą nepareiškė, kas leidžia traktuoti, kad skolininkas siekia vilkinti vykdymo veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog antstolis skyrė ekspertizę pareiškėjo turto vertei nustatyti ir jį įkainojo nepažeisdamas CPK 681, 682 straipsniuose nustatytos tvarkos, o pareiškėjas nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise savalaikiai ir pagrįstai inicijuoti pakartotinę ekspertizę, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo K. B. skundą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas