Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus atstovei D. P.,

J. A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), senatvės pensininko, vedusio, 7 klasių išsilavinimo, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Stanevičiūtė 2014 m. rugsėjo 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. A. G. už tai, kad atlikus 2014 m. liepos 4 d. valstybinės žemės, esančios P. mieste, Ž. gatvėje, žemės naudojimo kontrolę su besiribojančiais žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog J. A. G. nenustatytą laiko tarpą 6 (šešių) kvadratinių metrų ploto valstybinėje žemėje Ž. gatvėje, P. mieste, savavališkai sandėliuoja malkas, dėl ko jam 2014 m. liepos 28 pranešta apie būtinybę per dvi savaites pašalinti malkas nuo savavališkai užimtos valstybinės žemės, tačiau 2014 m. rugsėjo 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad J. A. G. toliau savavališkai naudojasi 6 (šešių) kvadratinių metrų ploto valstybine žeme Ž. gatvėje, P. mieste, savavališkai sandėliuodamas malkas. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais J. A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

J. A. G. teismo posėdžio metu kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, paaiškindamas, kad nesupranta, už ką yra baudžiamas. Malkos yra nuošalėje, niekam nekliūva, žemė ne jo, bet malkos yra jo teritorijoje, yra įvažiavimas į kiemą, o kaimynas negali įvažiuoti į garažą, kurio nėra projekte. Nuo verandos yra 8 metrai, tai yra 4 metrai jam, ir 4 metrai kaimynui, jiems abiems priklauso. Jis savo teritorijoje susikrovė malkas ir užėmė tik du metrus, tačiau rašo, kad jis užėmė 6 kvadratinius metrus, tačiau yra užėmęs tik 4,40 kvadratinio metro, nes išmatavo su rulete. K. matavo su „priborais“, matavo dvi dienas, sakė kaip 6 m² taip 6 m². Jis yra profesionalus statybininkas, dirbo darbų vykdytoju, moka gerai išmatuoti kubatūrą, kvadratūrą. Už 4 m² bauda iki 2000 litų. Įvažiavimas į jo sodybą yra pro verandą, o malkos yra ne prie įvažiavimo. Pagal projektą įvažiavimas į kiemą yra iš Ž. gatvės, o su kaimynu sutarė iš tos pusės ir padarė bendrą kiemą. Kadastriniai matavimai yra atlikti, matosi tikslios ribos. Tos gatvės užima tik du metrus. Jokių taisyklių nepažeidė, malkas susikrovė savo teritorijoje, gal koks pusmetris ir įeina į valstybinę žemę, nesijaučia prasikaltęs. Visa malkų krūva užima tik 4,40 m² , nes išmatavo su rulete 2 m ant 2,20 m, gal kokį 20 centimetrų ir įeina į gatvę, bet ji yra jo teritorijoje. Buvo atvažiavusi policija ir B. pasakė, kad tai jo teritorija ir jis gali daryti, ką nori. Važiavo seniūnas, policija, važiavo gal 10 kartų, dabar policija atsisakė ir nebevažiuos, seniūnas irgi atsisakė važiuoti. Buvo atvykusi seniūno pavaduotoja, kuri jam sakė, kad negalima ant valstybinės teritorijos dėtis malkų. Nepripažįsta, kadangi malkas susikrovė ne gatvės teritorijoje, o savo teritorijoje. Kad malkos yra jo teritorijoje, galės pateikti inventorizacijos bylą. Gatvės plotis 8 metrai ir jie su kaimynu yra pasidalinę po 4 metrus. Akligatvis nesueina į trikampį, sueina tiesiai ir toliau niekas nei važiuoja, nei eina. Jam ir kaimynui įvažiavimai yra iš gatvės pusės, bet kaimynas įvažiavimo nedarė, o pasidarė garažus, vėliau dar prasiilgino 5 metrais ir dabar garažai yra 14 metrų ilgumo, ant rubežiaus, vietoje tvoros išmūrijo sieną 6 metrų. Kaimynas naudojasi 30 metrų valstybės žeme, tačiau niekas nemato. Tą akligatvį su kaimynu yra pasidalinę pusiau, kai kaimynas pasistatė tuos garažus, gatvė jam susiaurėjo, todėl ir prireikė žemės. Gyvena ten abu 45 metus, kaimynas irgi kraudavosi malkas, akligatvis platus, kadangi turi būti apsisukimas. Malkos stovi toje gatvės pusėje, kuria naudojasi jis.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė D. P. protokolą palaikė ir nurodė, kad pagal gautą signalą iš Pakruojo rajono savivaldybės buvo atlikta valstybinės žemės naudojimo kontrolė 2014 m. liepos 4 d. ir nustatyta, kad Ž. g., šalia kurios yra A. G. priklausantis namų valdos žemės sklypas, yra sandėliuojamos malkos, užimtas plotas sudaro apie 5,5 m². G. buvo duotas raštiškas nurodymas, kad per dvi savaites jis pašalintų malkas ir rugsėjo mėnesį buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir rugsėjo 9 dieną buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuris užfiksavo šitą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, buvo A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Jeigu asmuo malkas būtų nuėmęs nuo valstybinio žemės sklypo, tokiu atveju būtų išvengta šios bylos. Savo paaiškinimuose A. G. kategoriškai atsisako patraukti malkas, pripažįsta, kad tai yra valstybinė žemė, gatvė, akligatvis, tačiau atsisako jas nukelti reikalaudamas, kad tai turi būti teismo sprendimu. Mano, kad protokolas A. G. surašytas pagrįstai ir veika kvalifikuota teisingai. Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje yra nustatyta, kad pirmiausia turi būti nustatyta tyčia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kad būtų galima jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Mano, kad iš byloje esančių įrodymų, paties G. raštiškų paaiškinimų, akivaizdžiai matosi, jog asmuo suvokia, jog jo užimta žemė jam nepriklauso, tai yra valstybinė žemė, tačiau sąmoningai atsisako ją atlaisvinti, todėl mano, kad pažeidimas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį inkriminuojamas teisingai ir teismas turėtų spręsti klausimą dėl atsakomybės. Kad G. naudojasi valstybei priklausančia žeme, jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, kiek yra pateikta iš savivaldybės, šitie duomenys matosi Registrų centro duomenų bazėje, kad tai nėra privatus žemės sklypas, negali pasakyti, ar ta gatvė suformuota kaip nekilnojamasis daiktas. Nacionalinė Žemės tarnyba žemę valdo patikėjimo teise. Tokio dokumento, kad būtent toje vietoje yra valstybinė žemė, kaip ir nėra, tai galima patikrinti tik Registrų centro duomenų bazėje. Jeigu ta gatvė nėra suformuotas sklypas, Registrų centras taip pat neduoda jokių duomenų, yra įrašas, kad duomenų apie sklypą nėra, skaitoma, kad yra laisva valstybinė žemė, kadangi privati nuosavybė yra įregistruota. Apskritai žemė Lietuvoje yra valstybinė, išskyrus privačią nuosavybę, bet privati nuosavybė turi Registrų centro pažymėjimus, daiktai suformuoti ir įregistruoti Registrų centro duomenų bazėje, o sklypai kurie nesuformuoti yra valstybinė žemė. Jeigu žemė neišpirkta, nuomojama, tai yra valstybinė žemė, pagal Konstituciją, pagal įstatymus. Buvo gautas Pakruojo seniūnijos raštas dėl žemės užėmimo (raštas yra byloje), siūlė G. pašalinti malkas nuo valstybinės žemės sklypo, po to buvo Pakruojo rajono savivaldybės raštas, kuriuo jie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nes pagal galiojančius teisės aktus tai Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės naudojimo kontrolę, todėl vadovaujantis savivaldybės kreipimusi ir buvo pagrindas atlikti patikrą dėl šito pranešimo. Negali pasakyti, kam tos sukrautos malkos trukdo, bet mano, kad apskritai ne į tą turėtų būti kreipiamas dėmesys, apskritai kiekvienas asmuo privalo naudotis savo nuosavybe ir nepažeisti kitų asmenų teisių bei nuosavybės. Šiuo atveju G. savo malkas sandėliuodamas ant valstybinės žemės užima pravažiavimą ir trukdo pravažiavimą naudoti pagal jo paskirtį, nes kur yra susandėliuotos malkos, akivaizdu, kad nebegalima naudoti jo pagal paskirtį kam skirta šita gatvė, šitas plotas. Malkos sukrautos tarp sklypų Ž. g. Nr. 19 (savininkas G.) ir Ž. g. Nr. 21 (savininkė K.). Nieko negali paaiškinti, kaip B. trukdo tos malkos, nes nieko nežino, išskyrus kiek yra medžiagos administracinėje byloje, tačiau reikėtų pažymėti, kad gatvė yra bendro naudojimo teritorija, jeigu vienas asmuo užima kažkokią dalį ir naudoja savo tikslams tai yra pažeidžiama valstybės nuosavybė, nes bendro naudojimosi teritorija skirta naudotis visiems asmenims, tai yra vieša teritorija, teritorija skirta tiksliniam naudojimui, tai yra gatvė. Jeigu būtų planinė patikra, Nacionalinė žemės tarnyba nebūtinai važiuoja ir tiria pagal signalus, atlieka kažkokios teritorijos planinę patikrą ir tuomet tikrina žemės naudojimą. Jeigu šis faktas būtų nustatytas ne pagal skundą, ne pagal pranešimą, bet kokiu atveju atliekant planinę patikrą rezultatas būtų tas pats, vis vien būtų užfiksuotas šitas pažeidimas, šis pažeidimas paaiškėjo greičiau, nei savaime būtų paaiškėjęs. Protokolas surašytas teisėtai ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Kuri dalis malkų sukrauta G. priklausančiame žemės sklype ir kuri malkų dalis yra gatvėje, galėtų vadovautis tik Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus pateikta schema, kurioje sukrautos malkos užfiksuotos koordinuojant jų taškus, matosi, kad malkų rietuvė yra ne privačios žemės sklype, o gatvėje, valstybinėje žemėje. Iš byloje esančių dokumentų galima nustatyti, kur yra gatvės riba ir kur G. sklypo riba, vadovaujantis šia schema pagrindas yra geomatininko sistema arba Registrų centro žemėlapis, kur matosi kiekvieno sklypo ribos ir nustatytos G. namo kampo koordinatės, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba tokio darbo neatlieka, atlieka matininkai darydami inventorizaciją. Iš schemos matosi, kad G. malkos stovi ne ant sklypo ribos, matosi, kad yra tarpas tarp sklypo ribos ir tarp namo. Iš schemos matosi, kad yra tiesi riba tarp G. sklypo ir Ž. gatvės sklypo. Kodėl neatitinka nuotraukos užfiksuota faktinė padėtis ir matininkų užfiksuota padėtis, žiūrint į tą pačią nuotrauką, tvirtintų, kad malkų krūva stovi ne privataus žemės sklype, bet valstybinėje žemėje. Negali tvirtinti, kad didesnė dalis malkų krūvos stovi privačiame sklype, negali pasakyti koks toje vietoje yra akligatvio plotis. Neturi ir G. sklypo duomenų, ar padaryti kadastriniai matavimai. Gal reikėtų sulyginti sklypo ribas pagal kadastrinį matavimą ir tiek gatvės ribas, nėra vietinė ir nežino, ar Pakruojo savivaldybė yra atlikusi detaliuosius planavimus, nes tam tikrose teritorijose būna detalūs matavimai, iš kurių matosi, koks yra gatvės plotis. Teigia, kad toje vietoje gatvė, kaip nekilnojamo turto objektas, nėra suformuotas, bet negali būti 100 procentų garantuota, nes į bylą įstojo neseniai, nežino visų faktinių aplinkybių. Protokolas surašytas dėl naudojimosi valstybine žeme, yra du momentai, antras yra būtent naudojimasis valstybine žeme. Pirmiausia žmogus užėmė šitą žemę sandėliuodamas savo malkas, vadinasi sandėliuodamas malkas juo ir naudojasi. Apie kitus besiskundžiančius asmenis tokių duomenų neturi, išskyrus to, kas yra šioje byloje, o dėl trukdymo nurodė, kad Valstybė, kurią atstovauja patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba, yra lygiai toks pat civilinių santykių dalyvis, kaip ir privatūs asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, kaip privatus asmuo gina savo teritoriją, tiek ir valstybė gina savo teritoriją ir nuosavybės teises. Sklypo duomenis pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi turėti savo kadastrinių matavimų bylą, jeigu jo sklypas yra kadastriškai matuotas. Jeigu atlikti kadastriniai matavimai, vienas bylos egzempliorius lieka jų teritoriniuose skyriuose, arba G. galėtų pateikti kadastrinių matavimų bylą su žemės planu, kad būtų galima sutikslinti sklypo ribas. Malkų krūvos kampai yra koordinuoti Valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuota jo buvimo vieta (duomenys iš palydovo), koordinatės tikslios, ji nėra geodezininkė ir dėl paklaidos gali būti tik 1 ar 2 centimetrų paklaida, itin nedidelė, parengė skyriaus vedėjas A. R., geodezininkas. Tokių duomenų byloje nėra, nes nebuvo keltas toks klausimas. Gali pasakyti, kad duomenys yra itin tikslūs, nes yra užkoordinuoti malkų krūvos kampai, gatvės koordinatės nėra nustatytos. Kitoje schemoje, kuri buvo daryta liepos 4 dieną, prieš siunčiant raštą G., tiesiog konstatuotas toks faktas - užėmimo. Po to rugsėjo mėnesį buvo patikslinta ir matosi, kad 5,5 m², negali atsakyti, kaip gavosi pusės metro paklaida, gal padarė klaidą, negali paaiškinti kaip matuojama tais prietaisais, bet faktas užfiksuotas, kad užimta 5,5 kvadratinių metro valstybinės žemės ir tos koordinatės ne G. sklype, o už jo sklypo ribų. Negali atsakyti, ar toje teritorijoje yra atliktas detalusis teritorijos matavimas, gal yra padaryti projektai, iš kurių matosi gatvės plotis. Institucijos atstovė papildomai pateikusi dokumentus apie J. A. G. ir V. L. B. žemės sklypų ribas, savivaldybės tarybos sprendimą dėl Pakruojo miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo su planais pasiliko prie savo nuomonės, kad malkos yra sukrautos gatvėje, o ne G. sklypo teritorijoje, kad gatvė yra ne sandėliavimo, o susisiekimo teritorija, G. savavališkai užėmė gatvę, todėl turi būti nubaustas už padarytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė asmeniui už tai, kad jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalies taikymo 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013, yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu. Taigi visų pirma pagal šią normą administracinė atsakomybė už savavališką valstybinės žemės naudojimą, – negalima. Antra - iki šiol teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N575-459/2012). Be to, pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009).

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, kas matyti iš ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų jo turiniui, kur pasakyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra svarbus administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. A. G. surašytas būtent už tai, kad jis savavališkai naudojasi 6 (šešių) kvadratinių metrų ploto valstybine žeme Ž. gatvėje, P. mieste, savavališkai sandėliuodamas malkas. Iš paties J. A. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir jo rašytinių paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu (4-6, 17 b. l.), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus raštų (8, 18-24 b. l.), 2014-09-09 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 29ŽN-(14.29.73.)-70 su schemomis, matavimų aprašais ir fotonuotraukomis (9-16 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (25-27, 28-29 b. l.), P. seniūnijos tyrimo medžiagos dėl A. G. malkų (30-34 b. l.), nustatyta, kad valstybinės žemės, esančios Ž. gatvėje, P. rajone, dalyje, t.y. gatvės – akligatvio pabaigoje, ties J. A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba, yra sukrautos J. A. G. priklausančios malkos. Institucija, kaip minėta, kaltinimą J. A. G. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį suformulavo būtent dėl savavališko naudojimosi dalimi valstybinės žemės – Ž. gatvės. Tuo tarpu pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavališką valstybinės žemės naudojimą (naudojimąsi), – negalima, o pripažinti, kad J. A. G. savavališkai užėmė valstybinę žemę, t.y. dalį Ž. gatvės, P. mieste, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nei protokolas, nei kaltinimas dėl tokio pažeidimo (užėmimo) jam nesurašytas ir nesuformuluotas. Ir nors byloje ginčas kilo dėl Ž. gatvės ploto, t.y. kokio dydžio plote yra sukrautos J. A. G. priklausančios malkos: 6 kvadratinių metrų plote, kaip nurodoma protokole, ar, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiams J. A. G., – 4,40 kvadratinių metrų plote yra visa malkų krūva ir tik galimai pusė metro įsiterpia į gatvę, tačiau byloje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos ir vienareikšmės išvados, kad J. A. G. valstybinę žemę – visą gatvę užėmė (užtvėrė, užstatė, užpylė ar kitaip apribojo) malkomis taip, kad į ją nebegalima kitiems asmenims patekti ir/ar šia gatve naudotis (įeiti, praeiti, įvažiuoti ir pan.). Beje, kartu teismas pažymi, kad tokios praktikos laikomasi ir kitų teismų (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-192-462/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-371-200/2014).

Atsižvelgdamas į visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad J. A. G. veikoje nėra ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. A. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį nutrauktina, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² ir 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. A. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veikoje ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.