Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d., byla A. P. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistas M. J. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, kad jis valstybinėje žemėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), pastatęs 8 bičių avilius ir vykdydamas ūkinę veiklą, savavališkai panaudojo šią valstybės žemę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-21 administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio, argumentuojant tuo, kad ATPK 45 str. 1 d. ir kitos ATPK normos nenumato atsakomybės už savavališką valstybinės žemės naudojimą.

Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistas M. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutarimą ir pripažinti A. P. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą, nurodo, kad norint naudotis ar kitaip disponuoti valstybine žeme, asmuo privalo gauti sutikimą iš valstybinės žemės patikėtinio – šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos. A. P. dėl leidimo perkelti bičių avilius į valstybinę žemę ir ja naudotis į minėtą tarnybą nesikreipė. Skunde cituojama teismų praktika, o būtent Kauno rajono apygardos teismo 2012-06-08 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-432-317/2012, kur konstatuota, kad žemės užėmimo faktas yra „žemės priskyrimas savo poreikiams tenkinti“. Iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad 8 bičių avilių pastatymas valstybinėje žemėje būtent ir yra valstybinės žemės savavališkas priskyrimas savo poreikiams tenkinti, kas galimai gali kenkti tretiesiems asmenims. Būdamos greta avilio bitės jį aršiai gina ir yra linkusios užpulti bet kurį arti esantį žmogų, žvėrį ar gyvulį. Aplink bičių avilius vykdoma ūkinė veikla, sodų bendrijos gyventojai užsiima augalininkyste ir nuolat prižiūri dirbamą žemę. Apelianto nuomone, A. P., perkeldamas bičių avilius į valstybinę žemę be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir ja savavališkai naudodamasis, padarė administracinį teisės pažeidimą bei sukėlė pavojų tretiesiems asmenims.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog užėmimas ATPK 45 str. prasme gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas (nutartis byloje Nr. N556-1212/2008). Šioje nutartyje teigiama, kad „svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius.“. Būtent 8 bičių avilių pastatymas ne sau nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir netgi šalia jo turi būti traktuojama kaip valstybinei žemei atlikta savavališka intervencija ir jai padarytas poveikis, t. y. ji savavališkai užimta. Pats A. P. pripažino, kad jam priklausantys aviliai yra valstybinėje žemėje, kad dėl sodų bendrijos pirmininkės prieštaravimų bičių avilius iš savo žemės sklypo jis perkėlė į neužimtą valstybinę žemę.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalies taikymo

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t.y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu. Taigi pagal šią normą administracinė atsakomybė A. P. už jo nustatytus veiksmus, kad „jis savavališkai naudojasi valstybine žeme“, t. y. už savavališką valstybinės žemės naudojimą, – negalima (analogiška situacija išnagrinėta LAT 2013-05-21 nutartyje, bylos Nr. 2AT-16-2013).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. buvo surašytas už tai, kad jis be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo savavališkai naudojosi valstybine žeme, joje pastatydamas 8 bičių avilius.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva kvalifikuoti asmens padarytus pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tai būtų nesuderinama su nešališko teismo funkcijomis.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui protokolas dėl savavališko žemės užėmimo nesurašytas, todėl apelianto pateikti argumentai dėl žemės užėmimo nenagrinėtini.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 45 str. 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-21 nutarimu pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu nutraukė (ATPK 250 str. 1 p.). Panaikinti minėtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.