Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkinti pareiškėjų M. J. ir UAB „B“ skundai ir iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Aušros Navienės nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1423-2025, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. J. Institucijos vyriausiosios tyrėjos Aušros Navienės 2025 m. sausio 16 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, konstatavus, kad M. J. 2024 m. lapkričio 21 d. 10.40 val., Vilniuje, Eišiškių pl. pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonių, kai teisė vairuoti atimta, taip pat vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nurodyta, kad šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 20 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Nenustatyta M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. M. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, paskirta 1 000 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių bei administracinio poveikio priemonė – AB „Swedbank“ priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, buvo paskirta 75 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnį, M. J. paskirta subendrinta 1 000 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių ir AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios sumos (9 000 Eur) išieškojimo dydžiu bei teigiama, jog net ir ši, pirmosios instancijos teismo jau sušvelninta administracinio poveikio priemonė, yra pernelyg griežta ir turėtų būti dar papildomai švelninama, iš M. J. išieškant 4 500 Eur dydžio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teistumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl M. J. administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ar 424 straipsnio 5 dalį – apeliaciniame skunde ginčijamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės dydis. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, spręstina, jog skundžiama 2025 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis aktualia teismų praktika, atsižvelgus į apelianto nurodytas aplinkybes, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti.

6. Turto konfiskavimas – administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (ANK 29 straipsnio 1 dalis). ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Aptariamu atveju iš M. J. nutarta konfiskuoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 9 000 Eur. Spręstina, kad toks sprendimas yra motyvuotas bei proporcingas M. J. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybėms bei apelianto asmenybei.

7. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz GLE 450 4MATIC Aut.“ vidutinė vertė administracinio nusižengimo padarymo metu buvo 52 640 Eur arba 55 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsižvelgus į transporto priemonės vertę, padarytų nusižengimų pobūdį ir aplinkybes, M. J. požiūrį į savo veiksmus bei į tai, jog apeliantas turi daug įsiskolinimų, taip pat į jo atlyginimo dydį, nuobaudos ir prevencinius tikslus šiuo atveju padės pasiekti mažesnės nei visos konfiskuotino turto vertės išieškojimas, o būtent – 9 000 Eur dydžio sumos išieškojimas. Su tokiu vertinimu sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Ši suma yra kiek mažesnė nei 20 proc. visos transporto priemonės vertės, tačiau vis tiek yra pakankamai reikšminga įvertinus kitus apelianto turimus finansinius įsipareigojimus ir galės užtikrinti skiriamos administracinio poveikio priemonės prevencinį pobūdį.

8. Apelianto motyvai, susiję su būtinybe mažinti išieškotino turto vertės dydį, kyla daugiausia iš jo turimų finansinių įsipareigojimų (nesumokėtų baudų, įsiskolinimų) bei jo įsipareigojimo išlaikyti šeimą. Vis dėlto pažymėtina, kad šios aplinkybės apeliantui nebuvo nežinomos iki nusižengimo padarymo momento, neatsirado staiga bei iš niekur, o taip pat priklausė išimtinai tik nuo M. J. valios bei pastangų. Dėl to negalima vertinti, kad šios aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimas – yra pernelyg griežta, neproporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams ar kaip kitaip neadekvati. Apeliantui kilusios neigiamos pasekmės laikytinos adekvačiais padariniais jo padarytiems administraciniams nusižengimams ir vien tai, kad M. J. nesutinka su išieškotinos sumos dydžiu, nėra esminė ar išimtinė aplinkybė, suponuojanti jo teisinės padėties švelninimą. Akivaizdu, kad šioje dalyje konkuruoja apelianto interesai patirti kuo mažiau suvaržymų dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti ANK. Dėl to vertintina, kad išieškotinos sumos mažinimas padarytų skirtiną administracinio poveikio priemonę pernelyg švelnia ir nepakankamai efektyvia, siekiant teigiamai paveikti apeliantą M. J.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones yra itin reikalinga apeliantui, taigi šiuo atveju aktualu spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad M. J. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 20 mėnesių. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Taigi vertintina, kad M. J. paskirta administracinio poveikio priemonė yra nežymiai griežtesnė nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus jos dydis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad M. J. įvykio dieną reagavo į jo darbuotojo atžvilgiu įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kitas jo asmenybę bei padarytus administracinius nusižengimus apibūdinančias aplinkybes, nėra galimybės jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą nei ANK sankcijoje numatyta minimali bauda arba asmeniui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei yra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip itin švelninančios jo atsakomybę, konstatavimui. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų yra taikoma tais atvejais, kuomet įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Kaip minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje nenustatė jokių išimtinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurios iš esmės galėtų suponuoti būtinybę švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones. Dėl to spręstina, kad specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones 20 mėnesių yra adekvatus, atitinkantis M. J. asmenybę bei jo padarytus pažeidimus, dėl ko nėra keistinas.

10. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų savo veiksmų bei stengiasi sušvelninti veikos padarinius, atlyginti padarytą žalą ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nors M. J. ir pripažino savo neteisėtą elgesį, bet jį bandė pateisinti su išorinėmis aplinkybėmis – tai, kad už vairo turėjo sėsti pats, nes tuo metu nebuvo jį vežiojusio UAB „M“ darbuotojo; būtinybę vairuoti lėmė tai, kad įvykio vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas (darbuotojas nukrito nuo pastolių); be to, jis teisės vairuoti nesusigrąžino ne piktybiškai, o dėl nežinojimo. Be to, kaip yra matyti iš 2025 m. vasario 12 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka M. J. yra baustas ne mažiau 50 kartų, ne visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos. Šie duomenys neleidžia M. J. vertinti teigiamai, o tai, jog apeliantas ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, tačiau nekeičia savo pasirinkto elgesio modelio ir toliau nesielgia kaip pavyzdingas eismo dalyvis, verčia abejoti jo rodomu nuoširdumu taisytis bei daugiau nepažeisti KET reikalavimų ir draudimų. Akcentuotina, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik esminių padaryto pažeidimo aplinkybių pripažinimo, tačiau ir nuoširdaus gailėjimosi dėl tokio asmens elgesio, tačiau pirmiau aptarti duomenys šiuo atveju neleidžia pripažinti M. J. gailėjimosi nuoširdžiu. Dėl to darytina išvada, kad minėta aplinkybe pagrįstai nepripažinta M. J. atsakomybę lengvinančia.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepadarius teisės taikymo klaidų ar kitų procesinių pažeidimų, tinkamai įvertinus visas nagrinėtiems klausimams reikšmės turinčias aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.