- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-534/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei DNB bankui
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų knyga“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir prievolės įvykdymo būdo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „MK investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo AB DNB banko (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) vienašališką 2008-10-14 kreditavimo sutarties Nr. 2400-2008-484 ir 2008-10-14 kredito linijos sutarties Nr. 2400-2008-483 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau Sutartys) nutraukimą; nustatyti UAB „Mūsų knyga“ prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo tvarką, pakeičiant sutarties šalį UAB „Mūsų knyga“ ieškovu UAB „MK investicija“, nukeliant galutinį viso kredito grąžinimo terminą iki 2015-07-31; iki sutarties vienašališko nutraukimo dienos neatliktus mokėjimus įtraukti į grąžintino kredito sumą, nustatant, kad pagrindinės dalies, t. y. mėnesinių įmokų mokėjimo pareiga ieškovui yra atidedama 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovas AB DNB bankas, ne vėliau nei per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi parengti naują mokėjimo grafiką, atsižvelgiant į prailgintą kredito grąžinimo terminą; atleisti UAB „Mūsų knyga“, o tuo pačiu ir ieškovą nuo visų netesybų (201 260,53 Lt), paskaičiuotų pagal kreditavimo sutartis iki ieškinio padavimo dienos, sumokėjimo. Nurodė, kad atsakovo UAB „Mūsų knyga“ (Kauno apygardos teismo 2012-05-03 nutartimi įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tekste vadinama UAB „Mūsų knyga“) prievolių pagal abi sutartis įvykdymo užtikrinimui ieškovas įkeitė savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsakovui UAB „Mūsų knyga“ dėl susidariusios sunkios finansinės padėties nevykdant įsipareigojimų, bankas įspėjo tiek skolininką, tiek įkeisto daikto savininką, kad nevykdant įsipareigojimų, bus vienašališkai nutrauktos sutartys. Be to, UAB „Mūsų knyga“ trumpalaikis įsiskolinimas bankui atsirado dėl objektyvių priežasčių, įskaitant pasaulinės ekonomikos krizės faktą, t. y. dėl aplinkybių, kurių skolininkas negalėjo kontroliuoti. Bankas su skolininku nebendradarbiavo, buvo nesąžiningas, todėl teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusio prievolę. Ieškovas turi teisę ginčyti banko vienašalį sandorį, kadangi juo buvo sukurtos prielaidos bankui kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, todėl jis pažeidžia ieškovo teises. Po sutarčių nutraukimo ieškovas kreipėsi į banką su pasiūlymu refinansuoti UAB „Mūsų knyga“ skolą, tačiau šis nesutiko, toliau nebendradarbiavo siekiant visiems naudingo ekonominio rezultato. Įkeistas turtas per varžytynes ekonominio nuosmukio metu bus parduotas už itin mažą kainą, todėl ieškovas patirs milžiniškus nuostolius. Ieškiniu ieškovas siekia, kad teismas sureguliuotų trijų šalių: ieškovo, banko ir UAB „Mūsų knyga“ tarpusavio santykius taip, kad nenukentėtų nei vienos šalies interesai. Sutarties laisvės principas nėra absoliutus, todėl kreditavimo sutarties ilgesniam terminui sudarymas su ieškove nepažeistų Banko teisėtų lūkesčių, nes jis gautų daugiau palūkanų ir didesnę naudą, o prievolės įvykdymo užtikrinimas įkeistu turtu liktų galioti.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Mūsų knyga“ (buvęs RUAB „Mūsų knyga“) pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau jame neišdėstė pozicijos dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, prašydamas atidėti šio klausimo sprendimą.
Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės ginčyti sutarčių, kurių šalimi jis nėra, nutraukimo ir reikalauti pakeisti sutarčių sąlygas. Ieškovo ir atsakovo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad ieškovas, užtikrindamas UAB „Mūsų knyga“ prievolių bankui įvykdymą, yra įkeitęs jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nesudaro teisinio pagrindo ieškovui tapti kreditavimo sutarčių šalimi. UAB „Mūsų knyga“ pažeidė Sutarčių sąlygas, todėl atsakovas, įspėjęs UAB „Mūsų knyga“ apie galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes, turėjo teisę jas nutraukti (CK 6.217 straipsnio 3, 5 dalys, CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Knygų pardavimas, rinkos svyravimai, įmonės veiklos sezoniškumas yra įprasta atsakovo UAB „Mūsų knyga“ vykdomo verslo rizika, kurios bankas neturi pagrindo prisiimti. Bankas atsakė į jam skirtus raštus, o suteikti ieškovui kreditą refinansuoti skolą ar ne, yra susiję su sutarčių laisvės principu, o savo interesų gynimas negali būti pripažįstamas nesąžiningu elgesiu. Bankas teisėtai pradėjo vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto ir tai konstatuota įsiteisėjusiomis Hipotekos skyriaus nutartimis. Ieškovo reikalavimas pakeisti jau nutrauktas sutartis, o pagal Kredito linijos sutartį, ir jau pasibaigusios, yra iš viso negalimas. Reikalavimas atleisti nuo netesybų mokėjimo taip pat neteisėtas, nes tai yra sutartimis sulygta civilinės atsakomybės forma, be to, dėl jų yra įsiteisėjusi hipotekos skyriaus nutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nebūdamas kredito sutarčių šalimi, neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir ginčyti jų nutraukimą. Ieškovo subjektinė teisė kyla iš hipotekos teisinių santykių, o ne iš paskolos, kredito santykių. Nutrauktų sutarčių šalys yra bankas (kreditorius) ir atsakovas UAB „Mūsų knyga“ (skolininkas). Jeigu sutarčių nutraukimas pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus, jis turėjo teisę ginčyti banko veiksmus, prašydamas pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu. Šiuo atveju ieškovas, nebūdamas sandorių šalimi, pareiškė ieškinį skolininko interesais ir rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis galėjo ieškinį grįsti pats skolininkas – jo finansine padėtimi, force majeure aplinkybėmis, šalių nebendradarbiavimu, vertinti šalių sąžiningumą ir kt. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės, tačiau tokia priklausomybė nesuteikia teisės ieškovui reikšti ieškinį dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kaip hipotekos skolininkas nėra pagrindinės prievolės šalimi, todėl ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo atmetė (CPK 5, 178 straipsniai).
Be to, dėl sutarčių nutraukimo teismas nurodė, kad priėmus teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2S-699-340/2010, 2S-698-56/2010, 2S-351-623/2010 dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ir priverstinio pardavimo iš varžytynių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kad kreditorius – bankas neturi teisės pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, todėl padarė išvadą, kad minėtose bylose buvo tiriamos aplinkybės, ar kreditorius galėjo pradėti priverstinę išieškojimo procedūrą iš hipoteka įkeisto turto.
Teismas ieškovo reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl skolos perkėlimo (CK 6.115 str. 1 d.), kadangi nagrinėjamu atveju negali kilti klausimas dėl prievolės novacijos, nes byloje nėra duomenų, kad kreditorius pradinį skolininką atleistų nuo prievolės įvykdymo, priešingai, skola priteista įsiteisėjusia teismo nutartimi bankui kreipusis į teismą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Nesant kreditoriaus – banko sutikimo dėl skolos perkėlimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas perkelti jam skolą yra nepagrįstas. Dėl nurodyto teismas pripažino nereikšmingomis ieškinio aplinkybes dėl sutarčių sąlygų pakeitimo.
Teismas pažymėjo, kad UAB “Mūsų knyga” Kauno apygardos teismo 2011-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3207-259/2011 yra iškelta bankroto byla, todėl pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, įmonei iškėlus bankroto bylą teisme, sutartys, kurių vykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai tenkinami šio įstatymo tvarka. Tai eliminavo ginčą dėl įmonės sudarytų sutarčių, įskaitant su banku sudarytų kreditavimo sutarčių, terminų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „MK investicija“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas sprendimą priėmė bylą išnagrinėjęs formaliai, nevertindamas susidariusios situacijos ieškovo teisių ir teisėtų interesų kontekste, taip pat atsakovo elgesio, sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir kitų esminių ginčo aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir ginčyti sutarčių nutraukimą neturėdamas teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nebūdamas atitinkamų sandorių šalimi, nes kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises ir ši teisė negali būti paneigta jokiu, ypač formaliu, teisės normų aiškinimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Apeliantas yra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi atsakovo veiksmai, t. y. neteisėtas sutarčių nutraukimas tiesiogiai paveikė ne tik UAB „Mūsų knyga“, bet ir ieškovo teises ir teisėtus interesus, be to, šis poveikis buvo neigiamas, t. y. jau sukėlė ir gali sukelti dar didesnę žalą ieškovui. Tačiau teismas ieškovo teisių pažeidimo nenagrinėjo, apsiribodamas formaliu teiginiu, kad jis negali ginčyti sutarčių nutraukimo. Ta aplinkybė, kad tais pačiais veiksmais pažeidžiamos ir atsakovo UAB „Mūsų knyga“ teisės, tačiau jis nesiima jų ginti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas negali ginti savo teisių.
Vien tai, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kaip nurodė teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio bankui dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo. Ieškovo poreikis ginti savo teises kyla ne iš hipotekos teisinių santykių, bet iš paskolos, kredito teisinių santykių ir tai lemia svetimo daikto hipotekos instituto specifiškumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo reikalavimus, kadangi ieškovas prašė ne perkelti skolą (CK 6.115 str.), o reikalavo, kad jo teisės ir teisėti interesai būtų apginti sudarant sąlygas ieškovui įvykdyti UAB „MŪSŲ KNYGA“ prievoles bankui (CK 6.51 str.) ir nustatyta atitinkamų prievolių įvykdymo tvarka. Apeliantas nurodo, kad, viena vertus, įstatymas numato ieškovui galimybę tapti sutarties šalimi perimant UAB „MŪSŲ KNYGA“ teises ir pareigas pagal sutartis ir, antra vertus, ieškovas turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Ieškovas pastarąją savo teisę ir siekia realizuoti pareikšdamas šį ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys yra atmestinas, nenagrinėjęs sutarčių nutraukimo pagrįstumo, tačiau apsiribodamas teiginiais, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus ir Vilniaus apygardos teismo priimtose nutartyse jau buvo spręstas banko veiksmų, įskaitant ir sutarčių nutraukimą, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jog sutarčių nutraukimo klausimas išspręstas UAB „Mūsų knyga“ iškėlus bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas neatitinka esminių procesinių reikalavimų ir paneigia ieškovo teisę į jo interesų gynybą. Sprendimas yra nepakankamai argumentuotas, todėl prieštarauja CPK 263 straipsnio 1 daliai, taip pat CK įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Jis priimtas neatsižvelgus į esmines bylos aplinkybes, neatskleidus bylos esmės, todėl yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB DNB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes UAB „Mūsų knyga“ yra iškelta bankroto byla ir patvirtintas kreditoriaus AB DNB banko reikalavimas, todėl ginčyti kreditavimo sutarčių nutraukimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovo ieškinys prieštarauja Įmonių bankroto įstatymui, CPK 18 straipsniui, 279 straipsnio 4 daliai, įsiteisėjusiai Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutarčiai.
Apeliantas neįrodė kreditavimo sutarčių nutraukimo neteisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovui nesant kreditavimo sutarčių šalimi, ieškovo teisės kyla iš hipotekos, o ne iš kreditavimo teisinių santykių, todėl įkaito davėjo statusas nesuteikia jam teisės reikšti ieškinį dėl pagrindinės prievolės vykdymo skolininko interesais, kai skolininkas pripažino skolą kreditoriui ir ji yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi skolininko bankroto byloje.
Atsakovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad skolos perkėlimas be kreditoriaus sutikimo prieštarauja sutarties laisvės principui ir įstatymams, dėl ko pagrįstai atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo.
Apelianto argumentai apie jo kaip turto savininko teisių pažeidimus nepagrįsti, nes banko kaip hipotekos kreditoriaus CK 4.192 straipsnyje, CPK 558 straipsnyje numatytų teisių įgyvendinimas negali būti suprantamas kaip ieškovo teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantas pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nurodydamas, kad byla yra pakankamai sudėtinga ir apeliantas norėtų pasisakyti dėl bylos aplinkybių žodžiu.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą pareiškęs ieškovas, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus jis išsamiai išdėstė paduotame apeliaciniame skunde, todėl prašymas toks netenkintinas (CPK 322 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovų AB DNB banko ir UAB „Mūsų knyga“ 2008-10-14 buvo sudarytos kreditavimo sutartis Nr. 2400-2008-484 ir kredito linijos sutartis Nr. 2400-2008-483 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (bendrai vadinamos kreditavimo sutartimis) (t. 1, b. l. 31-39, 42-44; 49-59). Užtikrinant prievolių pagal šių sutarčių vykdymą bankui kreditavimo sutarčių specialiųjų dalių 11 punkte, atitinkamai 10 punkte buvo numatyta, kad yra įkeičiamas UAB “MK investicija” priklausantis ir sutartyse nurodytas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 9-15 punktus, Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 8-13 punktus kredito gavėjas UAB “Mūsų knyga” įsipareigojo kredito sutartimis prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai ir nustatytu laiku mokėti kredito ir palūkanų įmokas. Šių sutarčių bendrųjų dalių 38, 41.1, 42 punktuose ir atitinkamai 37, 40.1, 41 punktuose tarp banko ir UAB “Mūsų knyga” buvo susitarta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis tuo atveju, jei kredito gavėas kredito sutartyse nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kredito sutartyse numatytų mokėjimų. Šalys susitarė, kad įmokų nemokėjimas yra esminis kredito sutarčių pažeidimas. Atsakovui UAB “Mūsų knyga” nevykdant kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų mokėti kredito ir palūkanų įmokas, 2009-10-29 raštu bankas pranešė UAB “Mūsų knyga”, kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus susidariusio 647 656,54 EUR įsiskolinimo, yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį praėjus 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos (t. 1, b. l. 66), atitinkamai 2009-11-25 raštu bankas pranešė UAB “MK investicija”, kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 651 037,79 EUR įsiskolinimo, bankas, praėjus 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos nutraukia sutartis ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto šiam atsakovui priklausančio turto (t. 1, b. l. 65). Į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad nurodytais terminais kredito gavėjas UAB “Mūsų knyga” ar įkeisto turto davėjas UAB “MK investicija” būtų įvykdę sutartinius įsipareigojimus. Nurodytu laikotarpiu kredito gavėjas informavo banką, kad nesutinka su banko pozicija dėl sutarčių nutraukimo, kadangi 2009-08-31 Kauno apygardos teismo nutartimi visam jo turtui, piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) ir jis negalėjo atlikti mokėjimų (t. 1, b. l. 67-68). Įkaito davėjas atsakyme bankui taip pat nurodė panašias aplinkybes, susijusias su kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymu (t. 1, b. l. 69-70).
Ieškovas – įkeisto turto savininkas prašė teismo pripažinti kreditavimo sutarčių vienašališką nutraukimą negaliojančiu, nustatyti UAB “Mūsų knyga” prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Dėl ieškovo kaip įkaito davėjo teisės ginčyti sutarčių, sudarytų tarp kreditoriaus ir skolininko, nutraukimą
Pirmosios instancijos teismas vienu iš ieškinio atmetimo motyvų nurodė tai, kad ieškovas neturi teisės ginčyti kreditavimo ir kredito linijos sutarčių, sudarytų tarp kreditoriaus (banko) ir skolininko (UAB “Mūsų knyga”), nutraukimo teisėtumo, kadangi jis nėra šių sutarčių šalimi. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantu, nurodo, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta, priimta neatsižvelgus į įstatyme nustatytą asmenų teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė (CK 6.227 straipsnio 1 dalis), į tai, kad šių sutarčių nutraukimas skolininkui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, nemokant mokėjimų ir tokiu būdu iš esmės pažeidus sutartis, gali turėti įtakos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi jis šių sutarčių tinkamą įvykdymą užtikrino jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, į kurį kreditorius įgijo teisę nukreipti išieškojimą vienašališkai nutraukęs kredito sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo teisės kyla iš hipotekos, bet ne iš kreditinių teisinių santykių, taip pat, kad hipoteka yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės, tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė neapriboja UAB “MK investicija” teisės į teisminę gynybą. Būtent dėl to, kad hipoteka yra išvestinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės, t. y. ji atsiranda, kai nėra vykdoma pagrindinė prievolė, negalima paneigti asmens teisės ginti, jo manymu, pažeistų teisių, kurių pažeidimą sąlygoja pagrindinės prievolės nevykdymas (CPK 2, 5 straipsniai).
Dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo
Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius, taip pat Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo sutarčių nutraukimo pagrįstumą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiose bylose buvo tiriamos aplinkybės, ar kreditorius galėjo pradėti priverstinę išieškojimo procedūrą iš hipoteka įkeisto turto (tuo metu galiojęs CPK 558 straipsnis), tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, ar kreditavimo sutartys buvo nutrauktos teisėtai. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje (2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011), hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš šio išaiškinimo, nėra tiriamos kitos su sutarčių nutraukimo teisėtumu ir pagrįstumu susijusios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas UAB “Mūsų knyga” nėra vartotojas ir teismai neturėjo tikrinti sutarčių nutraukimo sąžiningumo aspektu.
Įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo sutarčių nutraukimo teisėtumo dėl to, kad, teismo manymu, ieškovas neturi reikalavimo teisės pareikšti ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau teisėjų kolegija pripažino priešingai, yra pagrindas pasisakyti dėl šio ieškovo reikalavimo pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas UAB “Mūsų knyga” laiku nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu atsakovų nurodomos aplinkybės, dėl kurių jie prašė nenutraukti kredito sutarčių, jas išsaugoti, t. y. kad UAB “Mūsų knyga” yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir dėl to jie negali atlikti jokių mokėjimų, be to, UAB “Mūsų knyga” kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kad iškėlus restruktūrizavimo bylą bendrovė sugebės išmokėti bankui įsiskolinimą pagal minėtas sutartis, tokie pasiūlymai banko negalėjo būti įvertinami kaip atitinkantys tinkamą sutarčių įvykdymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), nes jokių konkrečių sutarties sąlygų pakeitimo, užtikrinančio tolesnį tinkamą sutarčių vykdymą, atsakovai neišdėstė, tik leido bankui abejoti UAB “Mūsų knyga” finansinės padėties stabilumu, hipotekos/įkaito davėjui, užtikrinusiam prievolių tinkamą vykdymą įkeistu turtu neįvykdžius banko reikalavimo padengti susidariusį įsiskolinimą. Todėl bankas, įspėjęs apie galimas teisines pasekmes nepadengus susidariusio įsiskolinimo, pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartis (CK 6.217 straipsnis), esant sutarčių nutraukimo pagrindams, nurodytiems kredito sutartyse (41.1 punktas ir atitinkamai 40.1 punktas).
Pripažinti tokius banko veiksmus nesąžiningais nėra pagrindo, kadangi UAB “Mūsų knyga” negalėjimas įvykdyti įsipareigojimų bankui dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl trečiųjų asmenų inicijuotos bankroto bylos ir dėl to taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, finansinės padėties pablogėjimo nepaneigia sutarčių pažeidimo fakto ir neatleidžia UAB “Mūsų knyga” nuo atsakomybės prieš banką už sutarčių nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės UAB “Mūsų knyga” buvo pritaikytos 2009-08-31, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų susisiekęs su banku ir informavęs apie susidariusią padėtį bei ėmęsis kokių nors veiksmų iki tol, kol pats bankas išsiuntė kredito gavėjui įspėjimą. Tai parodo paties atsakovo nepakankamą bendradarbiavimą su banku siekiant išsaugoti sudarytas sutartis ir kokiais nors būdais tęsti jų vykdymą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir prieštarauja vienam iš pagrindinių sutarčių vykdymo principų – vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, nesutikdamas su sutarčių nutraukimu ir prašydamas jų nutraukimą pripažinti negaliojančiu, iš esmės nenurodo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų (pvz., CK 1.82, 1.86, 1.87, 1.90, 1.91 straipsniai), todėl toks reikalavimas pripažintinas nepagrįstu bei atmestinu. Pripažinti niekiniais tokių sandorių ex officio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Pripažinus ieškovo reikalavimą dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais nepagrįstu, apeliacinio skundo argumentai dėl teismo motyvų, jog sutarčių nutraukimo klausimas išspręstas bankroto byloje, teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl ieškovo teisių gynybos būdo teisinio kvalifikavimo
Nors ieškovas siekia, kad pripažinus sutarčių nutraukimą negaliojančiu, jis turėtų teisę įvykdyti prievolę už skolininką (CK 6.51 straipsnis), tačiau iš esmės jis siekia pakeisti pradinį skolininką nauju, kuris vykdytų sutartimis prisiimtus įsipareigojimus pagal pakeistas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio ieškovo reikalavimo nepripažino novacija (CK 6.141 straipsnis), nustatęs, kad pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo, tačiau tokių duomenų, kad bankas būtų atleidęs UAB “Mūsų knyga” nuo prievolių vykdymo, nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė, pripažinus ieškovo reikalavimą dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nepagrįstu ir neatnaujinus prievolių vykdymo pagal kreditavimo sutartis, nėra galimybės taikyti ieškovo nurodomo būdo dėl prievolės pakeitimo, kadangi novacija galima tik esant galiojančiai ankstesnei prievolei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl šalių pakeitimo kvalifikuotinas kaip skolos perkėlimas (CK 6.115 straipsnis). Pažymėtina, kad skolos perkėlimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl skolos perkėlimo instituto, yra konstatavęs, kad skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2011; kt.). Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad kreditorius – bankas būtų sutikęs dėl tokio skolos perkėlimo ieškovui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš būdų apsaugoti ieškovo teises į įkeistą turtą yra galimybė įkeisto daikto savininkui įvykdyti skolininko įsipareigojimus bankui ir įgyti į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos (CK 4.195 straipsnis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyti, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas iš apelianto priteisti atsakovui šio turėtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovas AB DNB bankas pateikė į bylą įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 420 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 93). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 200 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt), todėl konstatuotina, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka nurodytų rekomendacijų, taip pat kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, nenustatytas pagrindas nukrypti nuo rekomenduotinų maksimalių dydžių, todėl atsakovui iš apelianto priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti akcinei bendrovei DNB bankui, juridinio asmens kodas 112029270, iš uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“, juridinio asmens kodas 301592878, 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.