Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent – 2023 m. vasario 15 d. apie 17.30 val. Širvintų mieste, P. Cvirkos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį “Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,77 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad K. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 2,77 promilių, neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. K. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje ir kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama K. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas K. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.

12. K. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra dirbantis.

13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.

14. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus duomenimis, K. P. septynis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 32–37). Pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, t. y. jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Be to, kaltinamasis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą esant neblaiviam.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai K. P. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai K. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip K. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti K. P. pasitikėjimą.

16. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

17. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad G. P. yra tinkama būti laiduotoja. G. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą K. P. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. G. P. yra neteista, penkerių metų laikotarpiu du kartus bausta administracine tvarka (baudos sumokėtos), dirbanti, darbe charakterizuojamas teigiamai. G. P. parodė, kad ją su kaltinamuoju sieja geri santykiai, jis įsiklauso į jos nuomonę. Kaltinamojo ir G. P. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotoja turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

18. Teismui nekyla abejonių, kad G. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. G. P. rūpi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad G. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas, daryti teigiamą įtaką K. P., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

19. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos G. P. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, K. P. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos G. P. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui su 1 000 Eur užstatu bus pakankama poveikio priemonė K. P..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

21. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

22. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

23. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

25. Nagrinėjamu atveju K. P. buvo nustatytas net 2,77 promilių neblaivumas, jis neblaivus važiavo greitosios medicinos pagalbos automobiliu miesto teritorijoje, tokiu paros metu, kai eismas įprastai yra pakankamai intensyvus, taip keldamas padidintą pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, K. P. taip veikdamas (vairuodamas neblaivus) prisiėmė atitinkamų padarinių, taip pat ir susijusių su teisės vairuoti transporto priemones laikinu praradimu bei dėl to galimai apsunkinta jo darbine veikla, riziką.

26. Tačiau teismas, skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, įvertina ir tai, kad K. P. yra neteistas, nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir charakterizuojančių K. P. asmenybę, visuma leidžia pagrįstai manyti, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti K. P. paskyrus 3 (trejų) metų specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) uždraudimo terminą.

27. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

28. Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad kaltinamasis K. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, vienkartinio pobūdžio, už kaltinamąjį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, jo vertė – 10 190 Eur (su PVM). Įvertinus byloje nurodytus duomenis apie kaltinamojo ir jos sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dydį, darytina išvada, kad konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (visa apimtimi), nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo šeimos nariai. Toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas šiuo atveju konfiskuoti ne visą, o dalį, automobilio vertės – 5 000 Eur.

29. K. P. skirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 54–61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, K. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos G. P. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojos G. P. laidavimo terminą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu.

Išaiškinti laiduotojai G. P., kad 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą ji turi sumokėti per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB SEB banke. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 7 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš K. P. išieškoti, automobilio “Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) valstybės naudai.

K. P. skirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.

K. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. P. ir laiduotojai G. P. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.