Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ūkininko D. M. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo procese - išieškotojas AB „Linas Agro“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas skundu (1-8 b.l.) prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0071/19/02010 antstolės priimtą 2019-07-26 patvarkymą dėl arešto Nr. S-19-71-46259, 2019-07-26 turto arešto aktą Nr. S-1971-46310, 2019-07-26 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-71-46311, 2019-08-06 patikslinantį turto areštą Nr. 2019045289.

2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė, nesuėjus raginime nurodytam terminui geranoriškai įvykdyti sprendimą, nepagrįstai priėmė ginčijamus patvarkymus. Nors išduotame vykdomajame įraše nurodyta skolininko D. M. pareiga sumokėti išieškotojui AB „Linas Agro“ naudai 200179,21 Eur, tačiau antstolė areštavo daugiau nei 66 turto vienetus, kurių didžioji dalis net nepriklauso skolininkui, iš jų 43 turto vienetai yra nekilnojamojo turto objektai, 12 vienetų žemės ūkio mašinų ir kitokių padargų, o likusieji areštai taikyti turtui, kuris neatsiejamai susijęs su skolininko, kaip ūkininko D. M., vystoma ūkine komercine veikla. Pareiškėjo teigimu, antstolė arešto veiksmus atliko neįsigilinusi ir neįvertinusi ar areštuojamas turtas yra skolininko nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, kad buvo galima areštuoti tą turtą, kuris neturi įtakos skolininko ūkinės veiklos vykdymui, areštavo daugiau turto nei priklauso, nesiėmė priemonių realiai turto vertei nustatyti.

3. Be to skunde teigiama, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių patvarkyme dėl turto arešto Nr. S-19-71-46259 išdėstytas aplinkybes, kad skolininkas gali turtą paslėpti, parduoti ar perleisi tretiesiems asmenims. teigiama, kad antstolė nesilaikant CPK 678 straipsnio reikalavimų, nes turto arešto aktuose nėra nurodyta daiktų vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Antstolė nevertino kokia turto dalis būtų pakankama išieškomai sumai patenkinti. Skolininko teigimu, turto arešto aktai naikintini ir tuo pagrindu, kad praėjus daugiau nei 20 dienų nuo 2019-07-26 turto arešto akto surašymo ir 14 dienų nuo 2019-08-06 patikslinto akto surašymo, antstolė neatliko jokių veiksmų, kad turto vertė būtų tinkamai nustatyta.

4. Teigiama, kad patikslinančiu turto arešto aktu Nr. 2019045289 areštuotas turtas, kuris nepriklauso skolininkui, o būtent: kombainas DH 4.2, identifikacinis Nr. 090-007; rapsų sėkla (98 maišai); kultivatorius Zugose Typ 86, ser Nr. 00-0962-S; grūdai saugyklose (100 t.); trąšos (50 t), salietra (7.5 t.), Kranas Nr. 2008; Traktorius Valst. Nr. (X); prikabinamas purkštuvas (duomenys neskelbtini)40, identifikacinis Nr. WZ0732X006446. Taip pat antstolė areštavo 323,549 ha ploto žemės sklypų, kurių rinkos vertė yra 1841422 Eur, kitą nekilnojamąjį turtą, kurių rinkos vertė sudaro daugiau nei 500000 Eur, todėl areštuota ženkliai daugiau turto, nei reikia padengti išieškotojo reikalavimus.

5. Pareiškėjo manymu, areštavus turtą, kuris yra naudojamas skolininko, kaip ūkininko ūkinėje – komercinėje veikloje, suvaržytos skolininko galimybės vystyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriumi ir gilina skolininko įsiskolinimą. Esant dideliam kiekiui nekilnojamojo turto vienetų, nebuvo jokio pagrindo areštuoti pasėlių, kurie priskirtini prie turto, kuris gali greitai prarasti savo vertę. Areštuotas derlius jo nerealizuojant privalo būti saugomas, o kuo ilgiau laikomas neparduotas – praranda prekinę vertę. Žemės ūkio paskirties sklypai reikalingi vystyti pagrindiniam žemės ūkio verslui.

6. Antstolė V. Š. 2019-08-28 patvarkymu (62-70 b.l.) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad turto areštas motyvuotas didele suma, bei tikimybe, kad skolininkas gali turimą turtą perleisti, todėl nepagrįsti argumentai, kad patvarkymas dėl turto arešto nemotyvuotas. Skolininko argumentai, kad turto arešto aktas priimtas per terminą, kuris nustatytas raginime įvykdyti sprendimą, šioje proceso stadijoje nebeaktualūs, nes skolininkas geranoriškai sprendimo per nustatytą terminą neįvykdė.

7. Antstolė taip pat nurodo, kad 2019-08-02 antstolės padėjėja ir teisininkas išieškotojo prašymu nuvyko į skolininkui priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). ir apžiūrėtas ten esantis turtas. Apžiūros metu dalyvavo ir išieškotojo atstovai. Su skolininku bandyta susisiekti, bet jis neatvyko, todėl turtas apžiūrėtas ir užfiksuotas, kuris galimai priklauso skolininkui.

8. Patvarkyme teigiama, kad dėl pasėlių priklausymo skolininkui sprendimas bus priimtas gavus atsakymą iš VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro. Nors skolininkas teigia, kad dalis areštuoto turto jam nepriklauso, tačiau nepateikta informacija kam jis priklauso. Antstolė nurodo neprieštaraujanti, gavus duomenis apie skolininkui priklausantį turtą, tikslinti arba naikinti dalį turto arešto. Skundžiamais turto arešto aktais skolininkui nebuvo apribota naudojimosi ir valdymo teisė, tačiau apribota disponavimo teisė. Didelė dalis skolininko turto yra įkeista AB Šiaulių bankas, o pasėliai, priklausantys D. M., įkeisti UAB „Baltic agro“ ir UAB „Dojus agro“.

9. Antstolės tvirtinimu, ji neprivalo skolininko areštuojamo turto įkainoti iškart. Turto arešto akte turto vertės nenurodytos, nes antstolei nebuvo žinoma jo vertė. Įvertinus tai, kad didžiajai daliai turto yra taikyta hipoteka, išieškojimas iš tokio turto yra apsunkintas, negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo išieškojimas iš tokio turto iš esmės negalimas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu užvesta 15 vykdomųjų bylų (pradinių skolų suma – 830161,22 Eur), todėl antstolė sprendė, kad įkeisto turto vertė negali užtikrinti realaus išieškotojo reikalavimų patenkinimo. Vykdomoji byla užvesta tik prieš mėnesį, todėl vykdymo eigoje bus sprendžiami klausimai ir dėl ekspertizės skyrimo, jei kokį nors turtą galės realizuoti antstolė V. Š., o ne kiti antstoliai.

10. Suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (83-84 b.l.) prašė skundo netenkinti, iš esmės pritardamas antstolės patvarkyme išdėstytiems argumentams.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0071/19/02010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko ūkininko D. M. išieškotojo AB „Linas Agro“ naudai. 2019-07-19 priimtas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkui nurodytas 10 dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 200179,21 Eur skolą ir 449,20 Eur vykdymo išlaidų (9-10 vykd. b.l.). 2019-07-26 antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas areštuoti skolininkui priklausančius pasėlius (14-15 vykd. b.l.). 2019-07-26 priimtas patvarkymas dėl arešto Nr. S-19-71-46259 ir turto arešto aktas Nr. S-19-71-46310, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis turtas (106-124 vykd. b.l.) ir patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S-19-71-463-46 (138-142 vykd. b.l.). 2019-08-06 priimtas patikslinantis turto areštas Nr. 2019045289 (188-196 vykd. b.l.).

12. Pareiškėjo teigimu, antstolė neturėjo teisės areštuoti jo, kaip skolininko, turto, kol nėra suėjęs raginime įvykdyti sprendimą nustatytas terminas. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014).

13. Teismas šiuo skundo atveju pritaria antstolės argumentams, kad patvarkymas dėl turto arešto buvo motyvuotas, t.y. priimtas dėl didelės įsiskolinimo sumos bei tikimybės, kad skolininkas gali turimą turtą perleisti. Įstatyme nėra nustatytas draudimas areštuoti skolininko turtą galiojant raginimui įvykdyti sprendimą. Nutarties priėmimo momentu raginime įvykdyti sprendimą nustatytas terminas jau yra pasibaigęs, tačiau skolininkas geruoju skolos nesumokėjo, todėl vykdomojoje byloje turto areštas skolininko turtui ir toliau taikomas pagrįstai, siekiant užtikrinti išieškomų sumų išieškojimą.

14. Skolininkas taip pat argumentuoja, kad patvarkyme dėl turto arešto akto nėra nurodyta nei daiktų vertė, nei viso areštuojamo turto vertė ir areštuota gerokai daugiau turto nei pats įsiskolinimas. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi įstatyme numatyta antstolio teisė areštuotą turtą įkainoti ir vėliau, ne tik areštavus turtą. Antstolė patvarkyme nurodė, kad jai nėra šiuo metu tiksliai žinoma areštuoto turto vertė ir areštuoto turto įkainojimas vykdymo procese vyks vėliau. Darytina išvada, kad antstolė, turto arešto akte nenurodydama areštuoto turto vertės ir nuspręsdama skirti ekspertizę turto vertės nustatymui nepažeidė civilinio proceso normų.

15. Vis dėlto procesiniai įstatymai numato, jog sprendimą vykdantis antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši įstatyminė nuostata nustato ne tai, kad areštuoto turto vertė privalo neviršyti turto arešto masto, tačiau tik tai, kad areštuota negali būti iš esmės daugiau. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Akivaizdu, jog šios normos negali būti aiškinamos taip, kad antstoliui, ginant išieškotojo interesus, keliamas reikalavimas a priori numatyti visas galimas situacijas, susijusias su turto realizavimo galimybėmis, pardavimo realia kaina ir pan. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą esmė suponuoja išvadas, kad, pirma - antstolis, būdamas profesionalas, turėdamas atitinkamą praktinę patirtį vykdymo procese, gaudamas atitinkamą atlygį už savo darbą, turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra - tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016).

16. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad didelei daliai areštuoto turto yra registruota hipoteka, kas ženkliai apsukina išieškojimą iš tokio turto (222-318 vykd. b.l.). Skolininko atžvilgiu taip pat yra užvesta kitų vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškotina suma viršija 800 000 Eur (375 -377 vykd. b.l.). Teismas šiuo atveju sutinka su antstolės argumentais, kad įkeisto turto vertė negali užtikrinti realaus išieškotojo interesų patenkinimo ir nėra pagrindo konstatuoti, kad hipoteka apsunkinto turto arešto mastas iš esmės per didelis.

17. Be to skunde teigiama, kad areštuotas turtas, kuris naudojamas skolininko, kaip ūkininko, ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, todėl tai suvaržo jo galimybes vykdyti ūkinę veiklą ir didina jo skolinius įsipareigojimus. Konkrečiai nurodomi pasėliai, kurių areštas lemia jų nerealizavimą ir sandėliavimą, dėl ko derlius praranda savo vertę. Antstolė šiuo atveju argumentuoja, kad pasėlių areštas bus panaikintas tuo atveju, jei paaiškės, kad pasėliai nepriklauso skolininkui. Iš 2019-08-06 patikslinto turto arešto akto matyti, kad be nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, taip pat areštuota rapsų sėkla (98 vnt. maišų), grūdai, esantys saugyklose (100 t), sėklos (0,5 t), amonio sulfato trąšos (50 t), 7,5 t salietros.

18. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas pažymi, kad tokia žemės ūkio produkcija, kaip sėkla, trąšos yra esminės verčiantis ūkininko veikla, ir jų areštas bei draudimas jas realizuoti (t.y. sėti, tręšti laukus) yra itin varžanti ūkininko veiklą, iš esmės net daranti tokią veiklą neįmanoma, todėl visų pirma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo, interesų derinimo principus, turi būti nustatytinas ir areštuotinas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, kurio areštas netrukdytų ūkininkui tęsti ūkinę veiklą ir gauti pajamas iš šios veiklos. Analogiška nuostata taikoma ir sandėliuojamam derliui (šiuo konkrečiu atveju - grūdams), kurie turi būti realizuojami kuo greičiau, o užsitęsus vykdomosios bylos veiksmams ir ilgainiui sandėliuojant ši žemės ūkio produkcija praranda savo kokybines savybes ir nuvertėja.

20. Tik areštavęs nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, neviršijant arešto masto, ir nustatęs, kad areštuoto turto vertės iš tiesų nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, antstolis galėtų spręsti dėl kito areštuotino turto arešto. Žemės ūkio technikos (traktorių, kultivatorių, trąšų barstytuvų ir pnš.) areštas netrukdo skolininkui vykdyti ūkinės veiklos, nes jis gali šia technika naudotis.

21. Sprendžiant dėl pasėlių arešto pagrįstumo, teismas pažymi, kad jų areštas šiuo metu nesutrikdo normalios ūkinės veiklos, netrukdo pareiškėjui, kaip ūkininkui, pasėliais rūpintis, todėl antstolė turėjo teisę areštuoti pareiškėjui priklausančius pasėlius. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį, kad areštuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis prarasti savo prekinę vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei (CPK 697 straipsnio 1 dalis). Pasėlių derlius laikytinas produktu, kuris gali greitai prarasti savo prekinę vertę, todėl esant turto realizavimo stadijai vykdymo procese šis turtas turėtų būti realizuojamas efektyviai greitai, užtikrinant, kad šis turtas nenuvertėtų.

22. Teismas tuo pačiu vertina, kad nors antstolė ir turėjo teisę areštuoti skolininko turtą per raginime įvykdyti sprendimą terminą ir turi teisę areštuoto turto vertę nustatyti vėliau, tačiau antstolė nepagrįstai, neatsižvelgdama į skolininko interesus, areštavo produkciją, kuri būtina užtikrinti skolininko, kaip ūkininko, veiklos tęstinumą, t.y. trąšas, sėklą, sandėliuose esančius grūdus. Atsižvelgiant į tai skolininko skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies, panaikinant 2019-08-06 patikslinančio turto arešto Nr. 20190806 dalį dėl turto, kuris yra iš esmės būtinas užtikrinant ūkinės veiklos tęstinumą, t.y. trąšų, sėklos ir sandėliuojamos grūdinės produkcijos.

23. Taip pat konstatuotina, kad 2019-07-26 antstolės patvarkymas dėl turto arešto Nr. S-19-71-46259 priimtas pagrįstai (žr. 13-14, 16 nutarties pastraipas), 2019-07-26 turto arešto aktas neapima turto, kuris būtinas tęsti ūkinę veiklą, todėl skundo dalis dėl 2019-07-26 patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-19-71-462-59 ir 2019-07-26 turto arešto akto Nr. S-1971-46310 panaikinimo atmestina. Nors pareiškėjas prašo panaikinti ir 2019-07-26 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-71-46311, tačiau skunde detalesnių argumentų dėl šio antstolės priimto dokumento nenurodyta, skundu iš esmės ginčijamas pats arešto taikymo momentas ir arešto apimtis, nėra pateikta motyvų, kaip nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas pažeidžia skolininko interesus. Įvertinus, kad antstolė turėjo teisę per raginimo įvykdyti sprendimą terminą priimti patvarkymą dėl turto arešto, teismas sprendžia, kad antstolė pagrįstai priėmė ir nurodymą dėl priverstinio lėšų nurašymo, todėl ir ši skundo dalis atmestina.

24. Nors skunde nurodoma, kad patikslinančiu turto arešto aktu areštuotas skolininkui nepriklausantis turtas, tačiau nepateikiama tai patvirtinančių duomenų, nenurodoma, kam realiai šis turtas priklauso. Teismas pažymi, kad esant areštuotam kitam asmeniui priklausančiam turtui, toks asmuo turi teisę kreiptis dėl turto arešto panaikinimo. Antstolė atsiliepime taip pat patvirtino neprieštaraujanti turto arešto akto tikslinimui, jei bus pateikti duomenys, kad konkretus turtas išties nepriklauso skolininkui, tačiau iki šiol vykdomojoje byloje tai nėra padaryta.

25. Be to teismas pažymi, jog daliniam antstolės veiksmų neteisėtumui konstatuoti vertinamos tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo skundo pateikimo metu. Susidariusi nauja situacija vykdymo procese, kai ūkininko D. M. skundą nagrinėjant teisme, antstolė savo iniciatyva dar kartą 2019-09-16 patikslino Turto arešto aktą, jame iš naujo areštuodama ūkio pasėlius, bei pateikė 2019-09-17 informaciją teismui ( 96-101 b.l.) nesudaro pagrindo atmesti skundo visa apimtimi. Tuo pačiu teismas vertina, kad tokiais veiksmais antstolė nesilaikė teismo nurodymų ir galimai pažeidė taikytą laikinąją apsaugos priemonę – visų vykdymo veiksmų stabdymą vykdomojoje byloje Nr.0071/19/02010 pagal 2019-08-30 teismo nutartį, priimant iš esmės nagrinėti pareiškėjo ūkininko D. M. skundą.

26. Tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, iki nutarties įsiteisėjimo ir jos įvykdymo paliktina galioti 2019-08-30 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - visų vykdymo veiksmų stabdymas vykdomojoje byloje Nr.0071/19/02010 (CPK 150 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo ūkininko D. M. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų neteisėtumo tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2019-08-06 antstolės V. Š. patikslinto turto arešto Nr. 2019045289 dalį dėl arešto rapsų sėklai (98 vnt. maišų), saugyklose esantiems grūdams (100 tonų), sėklai (0,5 tonos), trąšoms (amonio sulfatas) 50 tonų, salietrai (7,5 tonos).

Likusią skundo dalį atmesti.

Iki nutarties įsiteisėjimo ir jos įvykdymo palikti galioti 2019-08-30 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - visų vykdymo veiksmų stabdymą vykdomojoje byloje Nr.0071/19/02010 (CPK 150 str. 3 d.).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr.0071/19/02010.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.