- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-86-585/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08224-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“, uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ atskiruosius skundus, pareikštus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties dalių, kuriomis atsakovės uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Arkada“ įpareigotos sumokėti teismo nustatyto dydžio avansus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arkada“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus miestprojektas“, A. P., J. K., B. M., M. J. ir R. D.), inter alia paskyrė byloje statinio konstrukcijos, statinio techninės būklės, statybos įvertinimo ekspertizę ir pavedė šią ekspertizę atlikti konkrečiam ekspertui; įpareigojo ieškovę iki 2013 m. spalio 18 d. sumokėti 6 668 Lt užstatą į teismo sąskaitą; įpareigojo atsakoves iki 2013 m. spalio 18 d. sumokėti 6 666 Lt užstatus į teismo sąskaitą; sustabdė civilinę bylą, iki bus atlikta ekspertizė.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties dalimi, kuria ši atsakovė įpareigota sumokėti avansą, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią teismo nutarties dalį ir perduoti užstato sumokėjimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti 6 666 Lt užstatą į teismo sąskaitą. Civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apmokėti ekspertizės išlaidas privalo ta šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę. Pasak atsakovės, šiuo konkrečiu atveju teismo nustatyto dydžio užstatą turi sumokėti ieškovė, kuri pateikė prašymą skirti ekspertizę, o ne atsakovė, kuri kategoriškai nesutiko su ekspertizės skyrimu. Atsakovės teigimu, kvestionuojamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog atsakovė prašė skirti ekspertizę. Pasak atsakovės, pastarosios procesiniai dokumentai, adresuoti pirmosios instancijos teismui, byloja, jog atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo tikslinga skirti ekspertizę. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog pastarajai pagal Civilinio proceso kodekso 213 straipsnį buvo sudaryta galimybė pateikti teismui klausimus, kuriais pageidaujama gauti eksperto išvadą, ir pasiūlyti ekspertus, kompetentingus atlikti ekspertizę, tačiau, atsakovės vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė prašė atlikti ekspertizę.
Šalies argumentai
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Arkada“, atsiliepdama į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ atskirąjį skundą, pareiškė, jog sutinka su šios atsakovės atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.
Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su šios atsakovės atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą. Ieškovė inter alia pažymėjo, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ suformulavo ir pateikė ekspertui 24 klausimus, kas, ieškovės teigimu, lėmė didesnę ekspertizės kainą, todėl, ieškovės vertinimu, būtų neprotinga, jeigu pastarajai tektų sumokėti visą ekspertizės kainą. Ieškovė laikosi pozicijos, jog bylos šalys turi lygiomis dalimis mokėti už ekspertizės atlikimą. Ieškovė, be kitų aspektų, pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu teismas atmes ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį, atsakovė susigrąžins sumokėtą užstatą iš ieškovės, kitaip tariant, atsakovė nepatirs bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P. ir J. K., atsiliepdami į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ atskirąjį skundą (viena vertus, atsiliepime į atskirąjį skundą inter alia nurodyta, jog šį procesinį dokumentą teikia tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., J. K., B. M., M. J. ir R. D., kita vertus, šį procesinį dokumentą de facto pasirašė tik A. P. ir J. K., todėl, esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina, jog kiti aukščiau nurodyti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, proceso įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimų į atsakovės atskirąjį skundą), pareiškė, jog nesutinka su šios atsakovės atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą. Tretieji asmenys inter alia nurodė, jog pastarieji palaiko ieškovės atsiliepimą į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ atskirąjį skundą ir šiame procesiniame dokumente suformuluotus argumentus.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Arkada“, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties dalimi, kuria ši atsakovė įpareigota sumokėti avansą, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti 6 666 Lt užstatą į teismo sąskaitą. Pasak atsakovės, pastaroji neprašė skirti ekspertizę, priešingai, atsakovė prašė atmesti ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir bylą nagrinėti iš esmės. Atsakovės vertinimu, pasinaudojimas Civilinio proceso kodekso 213 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti ekspertui klausimus negali būti prilygintas prašymui atlikti ekspertizę. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė procesinę normą, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 90 straipsnyje.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ palaiko atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su šios atsakovės atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą. Ieškovės atsiliepimas į šios atsakovės atskirąjį skundą yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais yra grindžiamas ieškovės atsiliepimas į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies analizė sudaro pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kai, pirma, Civilinio proceso kodekse expressis verbis nustatyta, jog teismo nutartis, kuria yra atliekamas konkretus procesinis veiksmas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste būtina pažymėti, jog dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 3 dalis).
Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, atsakovės pareikštais atskiraisiais skundais apeliuoja į pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis teismas įpareigojo atsakoves sumokėti į teismo sąskaitą avansus, skirtus galimoms ir būsimoms bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su byloje paskirtos ekspertizės atlikimu, padengti.
Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, pirma, Civilinio proceso kodekso 90 straipsnyje, reglamentuojančiame skundžiamo procesinio veiksmo atlikimo klausimą, nėra expressis verbis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ar nutarties dalis, kuria bylos šalis / šalys įpareigojama / įpareigojamos į teismo sąskaitą sumokėti avansą / avansus, skirtą / skirtus galimoms ir būsimoms bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, padengti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, antra, teismo nutartis ar nutarties dalis, kuria yra atliktas ginčo procesinis veiksmas, neužkerta kelio ir nesudaro kliūčių tolesnei bylos eigai.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ šiuo konkrečiu atveju laikosi pozicijos, jog procesinė teisė apeliuoti į pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovė yra įpareigota sumokėti į teismo sąskaitą ginčo avansą, yra įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio 4 dalyje.
Viena vertus, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, pagal Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio 4 dalį atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis paskirti užstatą, kita vertus, ši proceso įstatymo nuostata negali būti taikoma pagal analogiją sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atsakovės įpareigotos sumokėti į teismo sąskaitą ginčo avansus, gali būti apeliacinio apskundimo objektas, nes, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarties dalis), be Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtų atvejų, gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik specialiaisiais, tiesiogiai proceso įstatyme nustatytais ir įvardytais atvejais, tarp kurių, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, šios bylos atvejis nepatenka. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, viena vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-446/2009, kuria ad hoc remiasi atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, analizė leidžia daryti išvadą, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, suformuotą nurodytoje nutartyje, pirmosios instancijos teismo nutartis ar nutarties dalis, kuria yra atliktas ginčo procesinis veiksmas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu pagal Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio 4 dalį, kita vertus, vėlesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1026/2013) byloja priešingai, todėl apeliacinės instancijos teismas, ad hoc spręsdamas apeliacinio proceso galimumo klausimą, vadovaujasi vėlesne Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuri atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010).
Kasacinio teismo praktika, suformuota aukščiau nurodytoje byloje, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atsakovės įpareigotos sumokėti į teismo sąskaitą ginčo avansus, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu ir pagal Civilinio proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalį, todėl, apibendrinus šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina esant pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atsakovės įpareigotos sumokėti į teismo sąskaitą avansus, skirtus galimoms ir būsimoms bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su byloje paskirtos ekspertizės atlikimu, padengti, pagal proceso įstatymą negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, kitaip tariant, šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalys negali būti apeliacinio apskundimo objektas, kas a priori sudaro pagrindą nutraukti šį apeliacinį procesą (Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi avansų į teismo sąskaitą sumokėjimui nustatytas terminas yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas, šią civilinę bylą grąžinus teismo dispozicijon, turi nustatyti naują protingą terminą, per kurį bylos šalys turėtų sumokėti į teismo sąskaitą pirmosios instancijos teismo nustatytų dydžių avansus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 331, 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ atskiruosius skundus, pareikštus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties dalių, kuriomis atsakovės uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Arkada“ įpareigotos sumokėti teismo nustatyto dydžio avansus.