- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-587/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- E.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-429-109/2009 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plastic Formo“ dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje E. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (ankstesnis pavadinimas ADB „Reso Europa“) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Plastic Formo“ 194 954,38 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (buvusi ADB „Reso Europa“) 2007 m. vasario 14 d. su P. A. sudarė namų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas ir kilnojamasis turtas pagal sąrašą, esantis Žvejų g. 2, Vištytyje, Vilkaviškio rajone. Sutarties galiojimo metu apdraustame name kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikinta turto už 280 000 Lt sumą. Sunaikinto turto vertę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 17-159. Abipusiu susitarimu draudėjai P. A. buvo išmokėta 194 954,38 Lt dydžio draudimo išmoka. Kadangi pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui pereina teisė reikalauti žalos iš kalto asmens, žalą turi atlyginti UAB „Plastic Formo“, dėl kurios kaltės draudėjos patalpose kilo gaisras. P. A. name atsakovas UAB „Plastic Formo“ įrengė baseiną, čiuožyklę, sumontavo vandens šildymo ir valymo įrangą. 2007 m. kovo 14 d. P. A. iškvietimu atvykęs atsakovo darbuotojas energetikas E. Č. namo pagalbinėse patalpose derino baseino vandens valymo ir šildymo įrangą. Baigęs darbus jis pademonstravo namo savininkei P. A. ir jos vyrui, kaip veikia baseino šildymo ir valymo įrenginiai. Praėjus 15 minučių suveikė priešgaisrinė signalizacija, o iš patalpų, kur buvo sumontuota baseino vandens valymo ir šildymo įranga ir kurią prieš tai derino E. Č., veržėsi dūmai. Akte dėl kilusio gaisro pažymėta gaisro kilimo priežastis – trumpasis jungimas baseino elektros šildymo įrangoje. Tą patvirtina ir ekspertų išvados.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo UAB „Plastic Formo“ 194 954,38 Lt žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (draudikas) ir P. A. (draudėja) 2007 m. vasario 14 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos gyvenamasis namas ir jame esantys kilnojamieji daiktai pagal sąrašą. Vienas iš turto draudimo sutartyje nurodytų draudiminių įvykių - ugnis. 2007 m. kovo 14 d., 17 val. 52 min. draudėjos P. A. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu apdegė apdraustas gyvenamasis namas ir jame buvę apdrausti kilnojamieji daiktai. Draudikas išmokėjo P. A. 194 954,38 Lt draudimo išmoką už gaisro metu sugadintą ir/ar sunaikintą turtą. Atsakovo darbuotojai 2005 m. rugsėjo – 2006 m. balandžio mėnesiais P. A. sodyboje įrengė baseiną, čiuožyklę, sumontavo vandens šildymo ir valymo įrangą. 2007 m. kovo 14 d. atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas E. Č. vykdė baseino įrangos paleidimo naujam sezonui darbus, dėl kurių, ieškovo įsitikinimu, kilo gaisras baseino įrangoje. Teismas nurodė, kad nors baseino įrengimo darbus užsakė ir už juos sumokėjo ne P. A., o jos sūnus V. A., tačiau atsižvelgiant į tai, jog baseinas buvo įrengtas P. A. sodyboje, laikytina, jog V. A. veikė ne savo, o P. A. vardu ir jos interesais. Kad P. A. pritarė baseino įrengimui, patvirtina aplinkybė, jog ji asmeniškai 2007 m. kovo 14 d. dalyvavo UAB „Plastic Formo“ darbuotojui E. Č. vykdant baseino įrangos paleidimo naujam sezonui darbus. Teismo manymu, tarp UAB „Plastic Formo“ ir P. A. buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl baseino įrengimo. Byloje esantys UAB „Gilius ir Ko“ 2005 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija GIK Nr.05-02210 ir 2005 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderio kvitas serija PSK Nr.00443 patvirtina, jog atsakovas iš UAB „Gilius ir Ko“ įsigijo 12 kW elektrinį vandens šildytuvą. Atsakovas patvirtino, kad tas elektrinis vandens šildytuvas buvo sumontuotas P. A. priklausančiame gyvenamajame name, apdegusiame gaisro metu. Teismo įsitikinimu, tai, jog atsakovas įsigijo vandens šilumokaitį tuo metu, kai vyko baseino įrengimo darbai P. A. sodyboje, be to, ta aplinkybė, jog atsakovo įsigytas šilumokaitis buvo sumontuotas P. A. priklausančiame gyvenamajame name, leidžia daryti išvadą, jog tarp atsakovo ir P. A. buvo susiklostę sutartiniai santykiai ne tik dėl baseino įrengimo, bet ir dėl visų kitų įrenginių, reikalingų baseino tinkamam funkcionavimui, įrengimo bei jų paleidimo eksploatacijai.
Teismas kritiškai vertino atsakovo darbuotojų aiškinimus, jog jie montavo ir pajungė tik baseino įrenginių hidraulines-mechanines sistemas, o baseino įrenginių elektrines sistemas montavo ir pajungė kiti asmenys. Baseino įrenginių hidraulinės-mechaninės ir elektrinės sistemos yra funkciškai susiję. Atsakovo atstovai neneigė, kad jų darbuotojai, vykdydami V. A. nurodymus, galbūt sumontavo visus baseino įrengimus ten, kur jis reikalavo. Jie pripažino, kad baseino paleidimą eksploatacijai 2006 m. balandžio mėnesį atliko jų darbuotojai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog tokiu atveju, jeigu baseino įrenginių elektrinių sistemų pajungimą atliko ne atsakovo darbuotojai, jie, prieš paleisdami baseiną eksploatacijai, turėjo pareikalauti iš V. A. ar P. A. dokumentų, jog baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo pagal schemą ir priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai. To atsakovo darbuotojai nepadarė. UAB „Plastic Formo“, užsiimančiai baseinų prekyba ir įrengimu, buvo žinoma, jog paleisti baseiną eksploatacijai galima tik tada, kai pateikiami dokumentai apie baseino įrenginių elektrinių sistemų pajungimą prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis visų teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų. Teismo įsitikinimu, atsakovo darbuotojai, pažeisdami bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. paleisdami baseiną eksploatacijai neįsitikinę jo įrenginių elektrinių sistemų prijungimo saugumu ir teisėtumu, atliko neteisėtus veiksmus. Gaisro kilimo metu atsakovo darbuotojas E. Č. vykdė baseino įrenginių paruošimo naujam sezonui darbus. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad atlikęs įrangos sujungimus, jis įjungė filtravimo įrangą, patikrino kaip vyksta filtravimo procesas. Po to, kai filtravimo įranga buvo patikrinta ir išjungta, jis įjungė vandens siurblį. Atsakovo darbuotojo parodymai patvirtina, kad būtent jis įjunginėjo ir išjunginėjo baseino elektrinius įrenginius. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr.11-935(07); 11-949(07) 3 punkte konstatuota, kad vandens šildytuvas, baseino apšvietimo žibintai ir jų maitinimo bei valdymo įtaisai su maitinimo grandinėmis gaisro metu buvo įjungti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojas, vykdęs baseino įrenginių paruošimo naujam sezonui darbus, prieš įjungdamas baseino elektrinius įrenginius, kurie žiemos sezono metu nebuvo naudojami, 2007 m. kovo 14 d. būtų ėmęsis bent elementarių priemonių įsitikinti jų darbo saugumu. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 14 d. akte dėl kilusio gaisro spėjama gaisro priežastimi nurodomas trumpas jungimas baseino elektros šildymo įrangoje. Kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra gedimas baseino elektros įrangoje patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr.11-935(07); 11-949(07), kurioje teigiama, jog pateiktuose tirti objektuose nustatyti avarinio darbo režimo požymiai – daugybiniai gaisro metu įvykę trumpieji jungimai ir perkrovos laiduose bei kabeliuose, dviejų iš trijų vandens šildytuvo kaitinimo elementų perdegimas, tikėtina, nesant šildytuve vandens. Tirti pateikti įrenginiai gaisro metu buvo įjungtoje padėtyje. Yra netiesioginių požymių, kad dėl avarinio darbo režimo galėjo būti nustojęs veikti filtravimo (cirkuliacinis) siurblys, tuo būdu sąlygodamas vandens šildytuvo avariją. Šildytuvo korpusas vietomis buvo įkaitęs iki 400-600 C0 dėl avarinio darbo režimo kaitinimo elementuose (jų perkaitimo ir pradegimo). Gaisro vietos apžiūros 2007 m. kovo 15 d. protokole užfiksuota, kad labiausiai nuo gaisro nukentėjo ta gyvenamojo namo dalis, kurioje buvo įrengta lauko baseino valdymo įranga, filtras vandens cirkuliacijai, vandens šildymo elementas. Teismas nusprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad gaisro priežastimi buvo gedimas baseino elektros įrangoje. Teismas akcentavo, jog UAB „Plastic Formo“ darbuotojas, vykdęs baseino įrenginių paruošimo naujam sezonui darbus, baseino elektros įrangą, dėl kurios kilo gaisras, junginėjo nesiėmęs elementarių priemonių įsitikinti jos darbo saugumu ir patikimumu (nereikalavo dokumentų apie baseino įrenginių elektrinių sistemų prijungimą prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų; junginėjo baseino elektrinius įrenginius nedalyvaujant asmeniui, atsakingam už elektrosaugą, ir pan.). Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojo neatsakingai aplaidžių veiksmų ir gaisro kilimo. Gaisro metu gyvenamajam namui ir jame buvusiems kilnojamiesiems daiktams buvo padaryta žala. Išmokėdamas 194 954,38 Lt draudimo išmoką, ieškovas (draudikas) draudėjai (naudos gavėjai) žalą atlygino, todėl įgijo teisę iš žalą padariusio asmens reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovas neginčijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo. Teismas nustatęs, jog už žalos padarymą atsakingas atsakovas, patenkino ieškovo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2010 m. sausio 14 d. papildomu sprendimu išsprendė klausimą dėl eksperto S. K. kelionės išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Plastic Formo“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma :
1. Teismas išsamiai netyrė ir neanalizavo, kas atliko baseino ir jo elektros įrangos montavimo darbus, ar jie buvo atlikti teisingai, ar vandens šildytuvas (šilumokaitis), kurio gedimas nulėmė gaisrą, buvo kokybiškas, ar priešgaisrinė sistema P. A. sodyboje buvo sumontuota tinkamai, ar ji gaisro metu suveikė ar ne, ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai buvo iškviesti ir atvyko laiku, ar padarė visus nuo jų priklausančius veiksmus, kad gaisro sukelti padariniai butų minimalizuoti. Nebuvo nagrinėjami tiek P. A., tiek kitų trečiųjų asmenų veiksmai, atsakovo kaltės laipsnis, priešgaisrinės sistemos montuotojų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų ir/ar šilumokaičio gamintojo kaltės laipsnis, neanalizuota, kurių asmenų veiksmai ir kokiu mastu nulėmė gaisro kilimą bei turto sunaikinimą (apgadinimą). Bylos esmė nebuvo atskleista, nes pagrindinis ginčas tarp šalių kilo aiškinant, dėl kurių asmenų veiksmų P. A. patyrė žalą. Byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kurių teisingam atskleidimui turėtų būti atlikta šilumokaičio kokybės, buvusios iki gaisro, ekspertizė.
2. Teismas netyrė P. A., kaip apdegusio turto savininkės, veiksmų, t.y. ar ji aktyviais veiksmais nurodė atsakovo darbuotojams sujungti baseino įrangą ir patikrinti jos veikimą, ar baseino elektros įrangos darbai buvo atlikti tinkamai, ar P. A. prieštaravo baseino įrangos veikimo tikrinimui, t.y. ar dėl žalos padarymo nėra kalta ir pati savininkė, o jeigu kalta – kokiu laipsniu, nes tai gali nulemti atlyginamų nuostolių mažinimą ar apskritai atleidimą nuo civilinės atsakomybės.
3. Atsakovo darbuotojas, hidrauliškai sujungęs įrangą, nėra įgaliotas tikrinti, ar baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo pagal schemą ir priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai. Darbus atlikęs E. Č. nėra elektrikas, o P. A. nebuvo samdytas kaip UAB „Plastic Formo“ atstovas tikrinti elektros energijos pajungimo schemas ir jų atitikimą Valstybinės energetikos inspekcijos reikalavimams, todėl jam nekyla pareiga atlikti nurodytus veiksmus. Priešingai, baseino įrenginių tinkamu pajungimu prie bendro elektros energijos tiekimo yra suinteresuota P. A., kurios leidimo ir prašymo pagrindu atsakovo darbuotojas tikrino baseino įrenginių funkcionavimą. P. A. veiksmai sudarė pakankamą pagrindą neabejoti, jog įrenginių elektrinė dalis veikia tinkamai ir dėl to gali būti tikrinama hidraulinė dalis.
4. Baseino savininkų prašymu 2007 m. kovo 14 d. atsakovo darbuotojas vykdė baseino paruošimo sezonui darbus, t.y. aiškino ir rodė, kaip paleisti baseino įrangą, pastatė į vietą žiemai nuimtą siurblį, prijungė vandens vamzdžius prie siurblio. Su vandens šildytuvu (šilumokaičiu) jokių veiksmų neatliko. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad elektrinis šilumokaitis turi tris avarinius automatinius išjungiklius, kurie avarijos atveju turi užtikrinti įrenginių neperkaitimą ir anuliuoti gaisro kilimo tikimybę, t.y. net ir netinkamai atlikus įrangos sujungimo darbus, gaisras negali kilti dėl šilumokaičio, jeigu jis kokybiškas, prijungtas pagal gamintojo reikalavimus. Teismas turėjo tirti ir vertinti šilumokaičio gamintojo atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės prekių, tačiau to nepadarė.
5. Teismas atsakovo veiksmų neteisėtumą siejo su baseino elektros įrangos junginėjimu. Įrangos įjungimas nėra neteisėtas veiksmas. Teismas nurodė, kad gaisro priežastimi buvo gedimas baseino elektros įrangoje, tačiau už jos tinkamą įjungimą į elektros grandinę ir funkcionavimą, eksploataciją bei priežiūrą UAB „Plastic Formo“ nėra atsakinga. Tokios įrangos įjungimas paspaudžiant jungimą, o ne atliekant instaliavimą prie elektros grandinės, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prijungė prie elektros sistemos vandens šildytuvą. Teismas ydingai naudoja sąvoką „Baseino elektros įranga“, ignoruodamas faktą, jog gaisras galėjo kilti vandens kaitintuve, kuris yra savarankiškai veikiantis elektros įrenginys.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepime į atsakovo UAB „Plastic Formo“ apeliacinį skundą prašo patenkinti skundą. Atsiliepime pažymima, kad dėl nepakankamo įrodymų tyrimo ginčas negalėjo būti išspręstas teisingai. Teismo motyvas, kad atsakovo darbuotojas yra įgaliotas tikrinti, ar baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo pagal schemą ir priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, nepagrįstas. Jis tokių įgaliojimų neturėjo. Su vandens šildytuvu jokie veiksmai nebuvo atlikti, nes jis stovi patalpoje ir žiemai neišmontuojamas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad elektrinis šilumokaitis turi tris avarinius automatinius išjungiklius. Teismas turėjo tirti ir vertinti šilumokaičio gamintojo atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl galimai netinkamos kokybės prekių, patraukti jį trečiuoju asmeniu, tačiau to nepadarė. Teismas tinkamai neįvertino P. A. ir kitų trečiųjų asmenų veiksmų neteisėtumo, neįsigilino į priešgaisrinės sistemos montuotojų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, galimos oksidacijos padidėjusios varžos elektros grandinėje ir šilumokaičio gamintojo galimą kaltę, galėjusią turėti lemiamą reikšmę gaisro kilimui. Teismas neanalizavo ir netyrė, kas atliko baseino ir jo įrangos elektros montavimo darbus, ar jie buvo atlikti teisingai, ar vandens šildytuvas (šilumokaitis), kurio gedimas nulėmė kilusį gaisrą, buvo kokybiškas, ar buvo sumontuoti privalomi apsaugos prietaisai, ar priešgaisrinė sistema buvo sumontuota tinkamai, ar apskritai jos nebuvo, ar ji gaisro metu suveikė ar ne, ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai buvo iškviesti ir atvyko laiku, ar padarė visus nuo jų priklausančius veiksmus, kad gaisro sukelti padariniai būtų minimalūs. Išsamiai neištirtos šios aplinkybės turėjo lemiamos reikšmės tam, kad bylos esmė nebuvo atskleista.
AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepime į atsakovo UAB „Plastic Formo“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime pažymima, kad gaisras kilo dėl gedimo baseino elektros įrangoje. Visą baseino įrangą P. A. name sumontavo atsakovas. Atsakovo darbuotojas A. K. patvirtino, kad baseino elektrinei daliai atsakovas suteikė vienerių metų garantiją, skaičiuojamą nuo įrengimo dienos. Atsakovas pripažįsta, kad prisiėmė ir sutartinę atsakomybę už visos baseino įrangos funkcionalumą ir tinkamą veikimą. Atsakovo siuntimas darbuotojo atlikti baseino paruošimo sezonui darbus patvirtina, kad tarp atsakovo ir P. A. buvo sudaryta ir baseino priežiūros sutartis. Atsakovo darbuotojas, būdamas kvalifikuotas asmuo, privalėjo žinoti, jog prieš paleidžiant baseino įrangą, būtina įsitikinti jos elektrinės dalies tinkama būkle, o jis buvo kompetentingas nustatyti galimus neatitikimus. Atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę paruošti baseino įrangą sezonui. Ieškovas sutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių įvertinimu. Teismas įvertino visus bylos įrodymus ir nustatė, kad baseino ir jo įrangos montavimo darbus atliko atsakovas. Tai, kad atsakovas, sumontuodamas baseino įrangą, pasitelkė kitų asmenų pagamintus prietaisus, neatleidžia jo nuo atsakomybės net ir tuo atveju, jeigu šie prietaisai būtų nekokybiški. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme nekvestionavo aplinkybių dėl priešgaisrinės sistemos veikimo, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų veiksmų. Atsakovas veikia prieš teisingą ir greitą procesą, todėl jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl gaisro kilimo vietos (zonos) ir labiausiai tikėtinos gaisro priežasties
2007 m. kovo 14 d. turto draudėjos P. A. gyvenamojo namo patalpose kilo gaisras, kurio metu apdegė ieškovo apdraustas objektas – gyvenamasis namas, taip pat sudegė (buvo sunaikinti) arba apdegė (buvo sugadinti) kiti ieškovo (draudiko) apdrausti daiktiniai objektai – gyvenamajame name esantys kilnojamieji daiktai. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 15 d. surašytame gaisro vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 3-8) nurodyta, kad gaisro židinio zona buvo pietvakarinėje gyvenamojo namo dalyje, sandėliuke prie pietinės sienos (labiausiai išdegusi sandėliuko sienų pusė maždaug vieno metro aukštyje, tarp šių sienų ant grindų nukritusi lauko baseino valdymo įranga, filtras vandens cirkuliacijai, vandens šildymo elementas). Byloje nustatyta, kad gaisro židinio zonoje buvo sumontuota lauko vandens baseino apsaugos ir valdymo įranga. Dėl gaisro židinio (gaisro kilimo vietos) byloje ginčas nekilo.
Pirmosios instancijos teismas bylos medžiagoje esančių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu padarė išvadą apie pakankamumą faktinių duomenų, leidžiančių spręsti dėl labiausiai tikėtinos gaisro techninės priežasties – gedimo lauko vandens baseino valdymo įrangoje dėl šios įrangos elektros įrenginių avarinio darbo režimo. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo civiliniame procese specifika yra ta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi pagal CPK 185 straipsnį vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005, 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, kt.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis tą ar kitą įrodinėjamą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių balansu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Visais atvejais įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.).
Spręsdamas dėl gaisro, kurio metu buvo padaryta žala draudimo objektams, priežasties, teismas išsamiai analizavo ir vertino duomenis, kuriuos atskleidė specialių žinių turintys asmenys, tyrę gaisro aplinkybes, kompleksiškai lygino šiuos duomenis su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir specialistų (ekspertų) paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų visumos įvertinimu, kurio pagrindu susiformavo teismo įsitikinimas dėl labiausiai tikėtinos gaisro priežasties.
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. kovo 14 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad spėjama gaisro priežastis yra trumpasis jungimas baseino elektros šildymo įrangoje, kada buvo vykdomi baseino paruošimo sezonui darbai, kuriuos vykdė UAB „Plastic Formo“ darbuotojai (t. 1, b. l. 57-58). Patikslinant pažymėtina, kad baseino paruošimo sezonui darbus atliko atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas E. Č., kuris taip pat pasirašė nurodytame akte dėl gaisro. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 15 d. surašyto gaisro vietos apžiūros protokolo (pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 09-1-03105-07 lapai 3-8) išvadose nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – trumpas jungimas lauko vandens baseino apsaugos ir valdymo įrangoje.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialistų išvadose (nagrinėjamos civilinės bylos 1 tomo lapai 62-76, pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 09-1-03105-07 lapai 27-41) konstatuota, kad nustatyti baseino valdymo įrangos elektrinės dalies avarinio darbo režimo požymiai – įvykę daugybiniai trumpieji jungimai ir perkrovos laiduose bei kabeliuose, taip pat dviejų iš trijų vandens šildytuvo kaitinimo elementų pradegimas, tikėtina, nesant šildytuve vandens. Kabelių ir gyslų apsilydymai dėl trumpojo jungimo, įvykusio gaisro metu, arba avarinio darbo režimo dėl perkrovos yra galimo atitinkamų įrenginių buvimo įjungtoje padėtyje ir avarinio darbo režimo požymiai. Trumpojo jungimo ir kaitinimo elementų perdegimo požymiai yra tuo pačiu ir elektros grandinės nuo srovės šaltinio iki trumpojo jungimo vietos, kaitinimo elementų perdegimo vietos buvimo įjungtoje padėtyje požymiai. Ekspertų, be kita ko, nurodyta, kad vandens šildytuvo pajungimas yra dvigubas: turi būti įjungiamas kaitinimo elementų blokas ir vandens cirkuliaciją šildytuve užtikrinantis siurblys. Dviejų kaitinimo elementų perdegimas yra požymis, kad jų blokas perdegimo metu buvo įjungtas, o vandens siurblys, tikėtina – neįjungtas arba dėl kitų nenurodytų priežasčių neužtikrino vandens cirkuliacijos šildytuve. Tirti pateikti įrenginiai (vandens šildytuvas, baseino apšvietimo žibintai ir jų maitinimo, valdymo įtaisai su maitinimo grandinėmis) gaisro poveikio metu buvo įjungtoje padėtyje. Šildytuvo korpusas vietomis buvo įkaitęs iki 400 – 600⁰ C dėl avarinio darbo režimo kaitinimo elementuose (jų perkaitimo ir pradegimo). Yra netiesioginių požymių, kad dėl avarinio darbo režimo galėjo būti nustojęs veikti filtravimo (cirkuliacinis) siurblys, tuo būdu sąlygodamas vandens šildytuvo avariją. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 17 d. posėdyje (t. 1, b. l. 160-175) specialisto išvadą pateikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas S. K. patvirtino, jog šildytuvo elementų perkaitimas sietinas su vandens į jį nepatekimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas (pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 09-1-03105-07 lapas 42) nutraukti ikiteisminį tyrimą grindžiamas išvadomis, jog gaisras kilo dėl elektros perkrovos, t. y. gedimo baseino vandens šildymo ir valymo įrenginiuose.
Atsakovo apeliaciniame skunde ne kartą bandoma akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybių, dėl kurių asmenų veiksmų ar neveikimo turto draudėjai P. A. buvo padaryta žala kilus gaisrui, kad teismo liko neįvertinti pačios P. A. veiksmai, kurių turinys įgalintų spręsti, ar dėl atsiradusios žalos ir nuostolių padidėjimo nėra kalta ir pati turto savininkė. Nurodytos faktinės gaisro kilimo aplinkybės ir specialistų išvados dėl gaisro židinio vietos bei labiausiai tikėtinos gaisro priežasties – baseino valdymo įrangos elektrinės dalies gedimo, sukėlusio avarinį elektros sistemų darbo režimą tos įrangos prietaisams esant įjungtoje į elektros tinklą padėtyje, leidžia teismui daryti išvadą, kad gedimas baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje įvyko ir gaisras dėl to kilo baseino ir jo įrangos paruošimo naujam eksploatacijos sezonui darbų atlikimo metu. Šiuos darbus atsakovo pavedimu atliko atsakovas darbuotojas trečiasis asmuo byloje E. Č.. Atkreiptinas dėmesys, kad nei kurioje nors gaisro aplinkybių tyrimo medžiagoje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo išsakyta bent kiek objektyvų turinį galinčių turėti prielaidų, jog gaisro kilimas galėjo būti susijęs su gyvenamojo namo ir baseino savininkės P. A. ar kitų trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu arba kitokiu jėgos poveikiu, dėl kurio atsakovui neturėtų atsirasti civilinė teisinė atsakomybė už gaisro metu padarytą žalą arba tokia atsakomybė galėtų būti sumažinta. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, kad ieškovo pateikta įrodymų grupė dėl gaisro P. A. gyvenamajame name priežasties ir už kilusio gaisro padarinius atsakyti turinčio asmens, t.y. atsakovo, vertintina kaip labiausiai patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Esmine aplinkybe, lemiančia atsakovo atsakomybės už gaisro padarytą žalą atsiradimą, laikytina tai, kad gaisras kilo atsakovo darbuotojui atliekant baseino paruošimo sezonui darbus. Tų darbų metu buvo naudojami (įjungiami arba paleidžiami veikti) baseino valdymo įrangos elektrinės dalies prietaisai, kuriems būnant įjungtoje padėtyje baseino valdymo sistemoje įvyko gedimas, sukėlęs avarinį elektrinės dalies darbo režimą, o tuo pačiu ir gaisrą.
Dėl baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sumontavimo ir pajungimo
Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo, kas pas P. A. atliko lauko baseino valdymo įrangos elektrinės dalies montavimo ir pajungimo darbus, neišsiaiškino, ar šie darbai buvo atlikti tinkamai. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių pagrindu padarė teisingą išvadą, kad P. A. (veikiant ir jos sūnui V. A.) su atsakovu siejo ne tik sutartiniai baseino ir jo įrangos pirkimo-pardavimo, bet ir šių daiktų sumontavimo (įrengimo) ir parengimo eksploatuoti P. A. sodyboje teisiniai santykiai. Nors atsakovas apeliuoja į tai, kad liko neišaiškintas asmuo ar asmenys, atlikę baseino įrangos elektrinės dalies įrengimo ir jos prietaisų pajungimo veikti darbus, nes atsakovas šių darbų esą neatliko, faktiniai bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – visos baseino įrangos montavimo, įrengimo ir pajungimo darbus atliko atsakovo darbuotojai. Baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 09-1-03105-07 yra P. A. 2007 m. kovo 15 d. apklausos protokolas (tos bylos lapai 9-10), kur jos paaiškinta, kad UAB „Plastic Formo“ 2006 m. kovo ar balandžio mėnesį buvo įrengusi vandens baseino valdymo įrangą jos gyvenamojo namo sandėliuko patalpoje. Toje pačioje baudžiamojoje byloje apklaustas AB RST Alytaus regiono Vilkaviškio skyriaus dispečeris A. M. (asmuo, kuris P. A. gyvenamajame name 2002-2003 m. buvo sumontavęs elektros instaliaciją ir pajungęs lauko apšvietimą) paaiškino, kad lauko baseino vandens cirkuliacijos ir pašildymo įrangos valdymo pultas buvo sumontuotas namo sandėlio patalpoje 2006 m., kad elektros pultą, automatiką ir įvado kabelį nuo įvadinio apskaitos skydo sujungimo dėželės atliko UAB „Plastic Formo“, o kabelį į valdymo pultą paklojo ir prijungė taip pat ši firma (pridėtos baudžiamosios bylos Nr. Nr. 09-1-03105-07 lapai 13-14). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo 2009 m. spalio 29 d. posėdžio (t. 2, b. l. 26-33) metu aplinkybes, kad baseiną ir visą jo įrangą sumontavo bei pajungė atsakovas UAB „Plastic Formo“, patvirtino ir liudytojas V. A.. Netikėti šiais paaiškinimas ir parodymais nėra pagrindo, jokių juos paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsakovo aiškinimas apie tai, kad jis nežino, kas sumontavo ir prie bendro elektros tinklo pajungė baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemą, vertintinas neigiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo darbuotojų teiginius, kad jie montavo ir pajungė tik hidraulines-mechanines baseino įrangos sistemas, o baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemas montavo ir derino kažkokie kiti asmenys. Šiems teiginiams sustiprinti į bylą buvo pateiktas paties atsakovo parengtas aiškinamasis raštas su informacija (t. 1. b. l. 136), kokius darbus atsakovas atliko kaimo turizmo bazėje (P. A. sodyboje). Šiame atsakovo rašte esanti informacija dėl baseino įrengimo darbų apimties, iš kurios turinio galima būtų spręsti, kad atsakovas neatliko darbų, susijusių su baseino valdymo įrangos montavimu ir jos paleidimu eksploatuoti, vertintina kritiškai, nes tokiu atveju baseinas praktiškai nebūtų galėjęs funkcionuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek hidraulinės-mechaninės, tiek elektrinės baseino įrangos sistemos yra neatsiejamai funkciškai susijusios ir negali pagal numatytą baseino veikimo principą veikti atskirai. Be to, sunkiai įsivaizduojamas baseino sudėtinių dalių ir sistemų pajungimas atsietai vienų nuo kitų, nes tik suderintos tarpusavyje jos gali užtikrinti tinkamą baseino funkcionalumą pagal jo paskirtį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtame atsakovo paaiškinamajame rašte pateiktą informaciją dėl baseino įrengimo darbų apimties iš esmės paneigia pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto atsakovo darbuotojo V. K. parodymų turinys (t. 2, b. l. 41-48). Be kita ko, liudytojas paaiškino, kad baseino įrengimo darbai buvo atliekami vadovaujantis parengta ir su užsakovu V. A. suderinta specifikacija (t. 2, b. l. 36), kurios sudėtyje yra ir baseino valdymo elektrinės dalies įranga (pvz., elektros skydelis siurblio valdymui su transformatoriais žibintams), o darbų sudėtyje – baseino įrangos montavimas. Liudytojas A. K. patvirtino, kad viskas buvo įvykdyta pagal su užsakovu V. A. pasirašytą darbų ir įrangos specifikaciją, elektrinio šildytuvo sumontavimas pradiniame projekte nebuvo numatytas. Pažymėtina, kad vieną iš sudėtinių sumontuoto baseino įrangos dalių – elektrinį vandens šildytuvą (šilumokaitį) įsigijo atsakovas (t. 1, b. l. 139-140). Apeliacinio skundo argumentais iš esmės nenuginčytos teismo nustatytos aplinkybės, kad šį elektrinį vandens šildytuvą, kaip lauko baseino sistemos sudėtinę dalį, atsakovo darbuotojai įrengė ir pajungė P. A. gyvenamojo namo sandėlio patalpoje, kur buvo sumontuotos ir kitos baseino valdymo įrangos dalys. Skunde apsiribojama teiginiu, esą nėra byloje įrodymų apie tai, kad elektrinį šildytuvą prie elektros sistemos pajungė atsakovas. Toks teiginys taip pat vertintinas kritiškai, jis paneigiamas aplinkybėmis, kad tas pats elektrinis šildytuvas buvo įgytas atsakovo ir kartu su kita baseino įranga sumontuotas P. A. gyvenamojo namo patalpose, taip pat toks atsakovo teiginys paneigtas atsakovo darbuotojo V. K. šioje byloje duotais parodymais. Pažymėtina, kad tirdamas aplinkybes dėl draudžiamojo įvykio fakto ieškovas siekė gauti iš atsakovo informaciją, susijusią su gaisru, kaip draudžiamuoju įvykiu, įskaitant ir informaciją apie tai, kas sumontavo, įrengė ir paleido eksploatuoti baseino vandens valymo ir cirkuliacijos įrangą, tačiau atsakymo iš atsakovo negavo (t. 1, b. l. 78).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais patvirtintą ir faktinių bylos aplinkybių objektyviu įvertinimu pagrįstą išvadą, kad P. A. gyvenamojo namo patalpose visą baseino valdymo įrangą, įskaitant ir elektrinę jos dalį, sumontavo, pajungė ir paleido veikti atsakovo darbuotojai. Sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad ši teismo išvada padaryta neišanalizavus ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės ar nepagrįsta visapusišku įrodymų įvertinimu, nėra pagrindo.
Dėl atsakovo pareigos atsakyti pagal ieškovo reikalavimą atsiradimo sąlygų
Kaip jau nurodyta, gaisras P. A. gyvenamajame name kilo dėl baseino valdymo įrangos elektrinės dalies gedimo, sukėlusio avarinį elektros sistemų darbo režimą tos įrangos prietaisams esant įjungtoje į elektros tinklą padėtyje. Gedimas baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje įvyko ir gaisras dėl to kilo baseino ir jo įrangos paruošimo naujam eksploatacijos sezonui darbų atlikimo metu.
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad gaisrą P. A. gyvenamajame name nulėmė elektrinio šildytuvo gedimas, todėl turėjo būti aiškinamasi dėl šio prietaiso kokybės, o tuo pačiu dėl jo gamintojo galimos atsakomybės. Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.
Pirma, tiriant gaisro priežastį nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl elektrinio vandens šildytuvo gedimo, todėl neaišku, kuo remiasi apeliantas, teigdamas, jog gaisrą sukėlė būtent šio prietaiso gedimas. Byloje padaryta išvada dėl labiausiai tikėtinos gaisro techninės priežasties – gedimo lauko vandens baseino valdymo įrangoje dėl šios įrangos elektros įrenginių avarinio darbo režimo. Tiriant gaisro aplinkybes nebuvo nustatyta, kad elektros įrenginių avarinį darbo režimą, kaip gaisro kilimą nulėmusią sąlygą, būtų sukėlęs elektrinio šildytuvo gedimas. Priešingai, specialistų išvadose nurodyta, kad elektros šildytuvo avarija (kaitinimo elementų perkaitimas ir pradegimas) galėjo būti kaip jau įvykusio gedimo baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemoje pasekmė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialistų išvadose konstatuoti baseino valdymo įrangos elektrinės dalies avarinio darbo režimo požymiai – įvykę daugybiniai trumpieji jungimai ir perkrovos laiduose bei kabeliuose, taip pat dviejų iš trijų vandens šildytuvo kaitinimo elementų pradegimas, tikėtina, nesant šildytuve vandens. Kabelių ir gyslų apsilydymai dėl trumpojo jungimo, įvykusio gaisro metu, arba avarinio darbo režimo dėl perkrovos yra galimo atitinkamų įrenginių buvimo įjungtoje padėtyje ir avarinio darbo režimo požymiai. Ekspertų nurodyta, kad elektrinio vandens šildytuvo dviejų kaitinimo elementų perdegimas yra požymis, kad jų blokas perdegimo metu buvo įjungtas, o vandens siurblys, tikėtina – neįjungtas arba dėl kitų nenurodytų priežasčių neužtikrino vandens cirkuliacijos šildytuve. Specialistai nurodė esant netiesioginių požymių, kad dėl avarinio darbo režimo galėjo būti nustojęs veikti filtravimo (cirkuliacinis) siurblys, tuo būdu sąlygodamas vandens šildytuvo avariją. Teismo posėdyje ekspertas S. K. patvirtino išvadą, jog šildytuvo elementų perkaitimas sietinas su vandens į jį nepatekimu. Taigi, labiau tikėtina yra ta aplinkybė, kad elektrinio vandens šildytuvo kaitinimo elementų perdegimas buvo jau įvykusio gedimo baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemoje ir juo sukelto avarinio darbo režimo pasekmė.
Antra, elektrinį vandens šildytuvą kartu su baseinu ir visa kita jo įranga užsakovui pardavė ir sumontavo atsakovas. Atsakovo darbuotojai trečiasis asmuo byloje E. Č. ir liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad atsakovas baseinui suteikia 10 metų garantiją, o įrangai, įskaitant elektrinę dalį, – vienerių metų garantiją. Atsakovo suteikiamą garantiją patvirtina jo pateikiama sąskaita faktūra. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovas prisiėmė sutartinę atsakomybę už visos baseino įrangos (įskaitant ir elektrinę jos dalį) funkcionalumą, tinkamą ir saugų eksploatacinį veikimą. Tais atvejais, kada pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui arba užsakovui dėl to, kad pirkėjas (užsakovas) pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, ir pardavėjas nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą (CK 6.333 str. 3 d. nuostatos). Tai reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už jo parduoto daikto kokybę, kuri turi užtikrinti tinkamą ir saugų daikto veikimą, jeigu neįrodo, kad daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo (užsakovo) ar kitų asmenų kaltų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Pareiga įrodyti CPK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atleidžiančias daikto pardavėją nuo atsakomybės tenka pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009, kt.). Byloje nustatyta, kad gaisrą sukėlė techninio pobūdžio priežastis - trumpasis jungimas baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje, įvykęs atsakovo suteiktos baseino ir jo įrangos (įskaitant elektrinę dalį) garantijos galiojimo laikotarpiu. Kaip jau pažymėta aukščiau, itin reikšminga aplinkybė, sąlygojanti atsakovo atsakomybės už gaisro padarytą žalą atsiradimą, laikytina ta, kad gaisras kilo atsakovo darbuotojui atliekant baseino įrangos paruošimo sezonui darbus. Tų darbų metu buvo naudojami (įjungiami arba paleidžiami veikti) baseino valdymo įrangos, taip pat ir jos elektrinės dalies, prietaisai, kuriems būnant įjungtoje padėtyje baseino valdymo sistemoje įvyko gedimas, sukėlęs avarinį elektrinės dalies darbo režimą, o tuo pačiu ir gaisrą. Apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai apie tai, kad atsakovo darbuotojai nėra įgalioti tikrinti, ar baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros tinklo pagal atitinkamą schemą, kad atsakovo darbuotojas E. Č., rengdamas baseino įrangą naujam sezonui, neatliko jokių veiksmų su elektriniu vandens šildytuvu, kad elektros įrangos jungimas/išjungimas nėra neteisėtas veiksmas, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo civilinės teisinės atsakomybės už atsiradusią dėl gaisro žalą, nėra reikšmingi. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo keliamas klausimas dėl būtinumo aiškintis, kurio konkretaus baseino įrangos komponento gedimas lėmė gaisro kilimą, nėra esminis ir aktualus, nes atsakovui tenka pareiga atsakyti už visos jo parduotos ir sumontuotos baseino įrangos tinkamą veikimą. Suteikdamas visai baseino įrangai atitinkamą garantiją, atsakovas tuo pačiu užtikrino šios įrangos prietaisų ir sudėtinių dalių tinkamą (kokybišką ir saugų) veikimą. Kadangi atsakovas neįrodė, kad garantijos galiojimo laikotarpiu atsakovo darbuotojui atliekant baseino ir jo įrangos paruošimo veikimui darbus, gedimą baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje lėmė arba jam turėjo įtakos baseiną ir jo įrangą įgijusio asmens arba kitų asmenų veiksmai ar neveikimas arba nenugalimos jėgos poveikis, jis yra atsakingas už tokio gedimo padarinius – dėl gaisro atsiradusią žalą ir turi pareigą ją atlyginti (CK 6.256 str. 1 ir 4 d., 6.264 str. 1 d., 6.333 str. 3 d., 6.1015 str. 1 ir 2 d. nuostatos).
Teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovo darbuotojo trečiojo asmens E. Č. veiksmų atliekant baseino ir jo įrangos paruošimo naujam eksploatacijos sezonui įvertinimu. A. Č. pripažino turįs elektrosaugos kvalifikacinį pažymėjimą. Toks faktas leidžia manyti, kad šis asmuo turi žinių, gebėjimų ir kompetencijos elektros įrenginių darbo saugumo srityje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baseino paruošimo sezonui darbus, kurių dalis apėmė ir veiksmus su baseino valdymo (vandens šildymo, valymo, cirkuliacijos) įranga, E. Č. vykdė neįsitikinęs saugiu valdymo įrangos elektrinės dalies veikimu, nesiėmęs elementarių priemonių patikrinti elektros prietaisų darbo saugumo, t. y. veikė aplaidžiai ir nerūpestingai. Turėdamas atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją, E. Č. nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis tiek atidžiai, rūpestingai ir atsargiai (CK 6.246 str. 1 d. reikalavimas), kad būtų užtikrintas visų jo ruošiamos darbui baseino įrangos sudėtinių dalių tinkamas funkcionalumas ir saugus veikimas ir kad būtų išvengta grėsmės tų žalingų padarinių, kurie atsirado byloje nagrinėjamu atveju. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti visas atsakovo civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, tarp jų ir priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos esmė gali būti laikoma neatskleista tuo atveju, kada lieka neišaiškintos, neištirtos ir neįvertintos svarbiausios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės ir tokių aplinkybių išaiškinimas bei įvertinimas dėl jų bei reikalaujamų įrodymų apimties ir pobūdžio negalimas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004, ir kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išaiškino ir ištyrė visas esmines (svarbiausias) faktines bei teisines aplinkybes kilusiam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis atliko teisingą ginčo teisinių santykių kvalifikaciją. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija įsitikino, kad patenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti arba keisti pagal atsakovo apeliacinio skundo motyvus nėra pagrindo.
Atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta, todėl tenkinti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą prašymą dėl baudos atsakovui paskyrimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nuta r i a:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir 2010 m. sausio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.