Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-429-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-01
Bylos Nr.
2-429-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Bobrel
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“
Trečiasis asmuo
E. Č.
Advokatai
Albertas Trumpulis
Kategorijos
  • 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-429-109/2009Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (buvusi akcinė draudimo bendrovė „RESO Europa“) atstovui E. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“ atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, trečiajam asmeniui E. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plastic Formo“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje E. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Plastic Formo“ 194954,38 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (buvusi ADB „RESO Europa“) su P. A. 2007 m. vasario 14 d. sudarė namų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas ir kilnojamasis turtas pagal sudarytą sąrašą, Žvejų g. 2, Vištytis, Vilkaviškio r. Sutarties galiojimo metu apdraustame name kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikinta turto už 280000,- Lt. Sunaikinto turto vertę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 17-159. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo skaičiavimais žalos buvo padaryta už 273842,38 Lt. Abipusiu susitarimu P. A. buvo išmokėta 194954,38 Lt dydžio draudimo išmoka. Draudimo išmokos išmokėjimo faktą įrodo mokėjimo nurodymų kopijos. Kadangi pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui pereina teisė reikalauti žalos iš kalto asmens, tai žalą turėtų atlyginti UAB „Plastic Formo“, dėl kurio kaltės draudėjo patalpose kilo gaisras. UAB „Plastic formo“ P. A. name buvo įrengusi baseiną, čiuožyklę, sumontavusi vandens šildymo ir valymo įrangą. Po sumontavimo atsakovo darbuotojui E. Č. įjungus įrengimus, suveikė priešgaisrinė signalizacija, iš patalpų ėmė veržtis dūmai. Akte dėl kilusio gaisro pažymėta gaisro kilimo priežastis – trumpasis jungimas baseino elektros šildymo įrangoje, tą patvirtina ir ekspertų išvados. UAB „Plastic Formo“ geranoriškai draudimo bendrovei išmokėtos sumos neatlygino, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Atsakovė UAB „Plastic Formo“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Plastic Formo“ P. A. pateikė baseiną ir sukomplektuotą baseino įrangą, įmonės darbuotojai ištiesė vamzdynus ir sujungė juos su įrengimais – filtravimo bloku, vandens šildymo įranga (šilumokaičiu), t.y. sujungė baseino ir kitų įrengimų hidraulines sistemas. Elektros prietaisų prijungimo atsakovės įmonė neatlieka. Be to, elektros prietaisų priežiūra yra kliento reikalas. 2007 m. kovo 14 d. įmonės darbuotojas E. Č. vykdė baseino paruošimo sezonui darbus. E. Č. jokių elektros prietaisų pajungimo darbų nevykdė, aiškino ir rodė kaip paleisti baseino įrangą, pastatė į vietą žiemai nuimtą siurblį, prijungė vandens vamzdžius prie siurblio. Su elektros prietaisu vandens šildytuvu (šilumokaičiu), kuris patalpoje per žiemą stovėjo neišmontuotas, nieko nedarė, todėl dėl atsakovo darbuotojo veiksmų gaisras kilti negalėjo. Ekspertai nustatė, kad yra netiesioginių įrodymų, jog dėl avarinio darbo režimo galėjo būti nustojęs veikti filtravimo siurblys, sąlygojęs vandens šildytuvo avariją. Šildytuvo korpusas vietomis buvo įkaitęs iki 400-600 C0 dėl avarinio darbo režimo kaitinimo elementuose (jų perkaitimo ir pradegimo). Todėl ekspertai padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl vandens šildytuvo avarijos, t.y. dėl elektros prietaiso avarijos. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė mano, kad įmonės darbuotojas, atlikęs baseino paruošimo sezonui darbus, įstatymų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, tarp įmonės darbuotojo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl jai negali kilti civilinė deliktinė atsakomybė atlyginti žalą, o ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Be to, atsakovas akcentuoja, kad net pripažinus, jog atsakovo darbuotojas atliko elektros prietaisų prijungimą, nėra pateikta įrodymų, kad gaisras kilo dėl netinkamo elektros prietaisų elektrinės dalies prijungimo, o ne dėl Šildytuvo (šilumokaičio) gedimo, už kurį atsako gamintojas, o ne atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (draudikas) ir P. A. (draudėja) 2007 m. vasario 14 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos gyvenamasis namas, esantis Žvejų g. 2, Vištytyje, Vilkaviškio raj. sav., ir jame esantys kilnojamieji daiktai pagal pateiktą sąrašą. Turto draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina 2007 m. vasario 14 d. draudimo polisas Nr.019727 (T.I, 8 b.l.). Vienas iš turto draudimo sutartyje nurodytų draudiminių įvykių - ugnis (T.I, 8 b.l.). 2007 m. kovo 14 d. 17 val. 52 min. draudėjos P. A. gyvenamajame name, esančiame Žvejų g. 2, Vištytyje, Vilkaviškio raj. sav., kilo gaisras, kurio metu apdegė apdraustas gyvenamasis namas ir jame buvę apdrausti kilnojamieji daiktai. Dėl šių aplinkybių tarp bylos šalių ginčo nebuvo, be to, šiais aplinkybes patvirtina gaisro kilimo metu sodyboje buvusių asmenų P. A., J. P. paaiškinimai (T.I, 59-60; 61 b.l.), liudytojų P. A. ir E. Č. parodymai ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Baudž. byla Nr.09-1-03105-07, 9-10; 11-12 b.l.), Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 14 d. Aktas dėl gaisro kilimo (T.I, 57-58 b.l.). Draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2007 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr.011425, 2007 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr.04569, 2007 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr.011571 ir 2007 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr.011652 išmokėjo P. A. 194954,38 Lt draudimo išmoką už gaisro metu sugadintą ir/ar sunaikintą turtą (T.I, 10-13 b.l).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią draudėją (naudos gavėją) ir žalą padariusį asmenį. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas atsakovo UAB „Plastic Formo“, kurį laiko atsakingu už P. A. gaisro metu padarytą žalą, civilinę atsakomybę kildina iš tarp atsakovo UAB „Plastic Formo“ ir P. A. susiklosčiusių sutartinių santykių. Atsakovo darbuotojai 2005 m. rugsėjo – 2006 m. balandžio mėnesiais P. A. sodyboje, esančioje Žvejų g. 2, Vištytyje, Vilkaviškio raj. sav., įrengė baseiną, čiuožyklę, sumontavo vandens šildymo ir valymo įrangą. 2007 m. kovo 14 d. atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas E. Č. vykdė baseino įrangos paleidimo naujam sezonui darbus, dėl kurių, ieškovo įsitikinimu, kilo gaisras baseino įrangoje. Atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, teismas konstatuoja, kad sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ar atsakovą ir P. A. siejo sutartiniai santykiai; ar atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė.

Tiek P. A. sūnus V. A. 2009 m. spalio 27 d. teismo posėdyje (T.II, 27 b.l.), tiek atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas A. K. 2009 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje (T.II, 41 b.l.) paaiškino, kad baseino įrengimas pagal V. A. užsakymą sodyboje, esančioje Žvejų g. 2, Vištytyje, Vilkaviškio raj. sav., vyko 2005 metų rudenį – 2006 metų pavasarį. Už baseiną ir jo montavimo darbus V. A. sumokėjo 2005 m. lapkričio 11 d. (T.I, 137 b.l.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors baseino įrengimo darbus užsakė ir už juos sumokėjo ne P. A., o jos sūnus V. A., tačiau atsižvelgiant į tai, jog baseinas buvo įrengtas P. A. sodyboje, akivaizdu, jog V. A. veikė ne savo, o P. A. vardu ir jos interesais. Kad P. A. pritarė baseino įrengimui, patvirtina ta aplinkybė, jog ji asmeniškai 2007 m. kovo 14 d. dalyvavo atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojui E. Č. vykdant baseino įrangos paleidimo naujam sezonui darbus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tarp atsakovo UAB „Plastic Formo“ ir P. A. buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl baseino įrengimo. Byloje esantys UAB „Gilius ir Ko“ 2005 m. spalio 27 d. PVM sąskaita-faktūra serija GIK Nr.05-02210 ir 2005 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderio kvitas serija PSK Nr.00443 patvirtina, jog atsakovas iš UAB „Gilius ir Ko“ įsigijo 12 kW elektrinį vandens šildytuvą (T.I, 139-140 b.l.). Atsakovas patvirtino, kad 12 kW elektrinis vandens šildytuvas yra tas pats prietaisas (šilumokaitis), kuris sumontuotas P. A. priklausančiame gyvenamajame name, apdegusiame gaisro metu. Faktas, jog atsakovas įsigijo vandens šilumokaitį tuo metu, kai vyko baseino įrengimo darbai P. A. sodyboje, be to, aplinkybė, jog atsakovo įsigytas šilumokaitis buvo sumontuotas P. A. priklausančiame gyvenamajame name, leidžia daryti išvadą, jog tarp atsakovo UAB „Plastic Formo“ ir P. A. buvo susiklostę sutartiniai santykiai ne tik dėl baseino įrengimo, bet ir dėl visų kitų įrenginių, reikalingų baseino tinkamam funkcionavimui, įrengimo bei jų paleidimo eksploatacijai. Kad būtent tokie sutartiniai santykiai buvo tarp atsakovo UAB „Plastic Formo“ ir P. A. patvirtina ir jos sūnaus parodymai (T.II, 27-28 b.l.).

Atsakovo darbuotojų aiškinimai, jog jie montavo ir pajungė tik baseino įrenginių hidraulines-mechanines sistemas, o baseino įrenginių elektrines sistemas montavo ir pajungė kiti asmenys, vertintini kritiškai. Visų pirma, baseino įrenginių hidraulinės-mechaninės ir elektrinės sistemos yra funkciškai susiję, vienos be kitų funkcionuoti negali. Jų montavimas ir pajungimas nesusietai vienos su kita yra labai komplikuotas, nes tik sklandžiai veikiant visoms sistemoms galimas baseino tinkamas funkcionavimas. Antra, atsakovo atstovai neneigė, kad jų darbuotojai, vykdydami V. A. nurodymus, galbūt sumontavo visus baseino įrengimus ten, kur jis reikalavo (T.II, 42 b.l. antra pusė). Trečia, atsakovo atstovai pripažino, kad baseino paleidimą eksploatacijai 2006 m. balandžio mėnesį atliko jų darbuotojai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog tokiu atveju, jeigu baseino įrenginių elektrinių sistemų prijungimą atliko ne atsakovo darbuotojai, jie, prieš paleisdami baseiną eksploatacijai, turėjo pareikalauti iš V. A. ar P. A. dokumentų, jog baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo pagal schemą ir priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai. To atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojai nepadarė. Todėl paleisdami baseino įrangą eksploatacijai, neįsitikinę ar baseino įrenginių elektrinės sistemos prijungtos prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis visų teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų, atsakovo darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus. Be to, kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų ir jo atstovų paaiškinimų teismo posėdžių metu, atsakovui buvo žinoma, kad baseino įrenginių elektros sistemų pajungimui reikalingos specialios žinios, licencijos ir leidimai, kurių jų darbuotojai neturi. Todėl akivaizdu, kad UAB „Plastic Formo“, kaip įmonei, užsiimančiai baseinų prekyba ir įrengimu, buvo žinoma, jog paleisti baseiną eksploatacijai galima tik tada, kai pateikiami dokumentai apie baseino įrenginių elektrinių sistemų prijungimą prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis visų teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo UAB „Plastic Formo“, kurį su P. A. siejo sutartiniai santykiai dėl baseino įrengimo ir jo paleidimo eksploatacijai, darbuotojai, pažeisdami bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. paleisdami baseiną eksploatacijai, neįsitikinę jo įrenginių elektrinių sistemų prijungimo saugumu ir teisėtumu, atliko neteisėtus veiksmus.

Vertindamas ar dėl atsakovo darbuotojų veiksmų 2007 m. kovo 14 d. kilo gaisras baseino įrangoje (šilumokaityje) ir dėl to buvo sugadintas bei sunaikintas apdraustas turtas, teismas nustatė, kad gaisro kilimo metu atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas E. Č. vykdė baseino įrenginių paruošimo naujam sezonui darbus (pastatė į buvusią vietą žiemai nuimtą siurblį, prijungė vandens vamzdžius prie siurblio ir pan.). Kaip matyti iš atsakovo darbuotojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, atlikus įrangos sujungimus, atsakovo darbuotojas įjungė filtravimo įrangą, patikrino kaip vyksta filtravimo procesas. Po to, kai filtravimo įranga buvo patikrinta ir išjungta, atsakovo darbuotojas įjungė vandens siurblį (Baudž. byla Nr.09-1-03105-07, 12 b.l.). Atsakovo darbuotojo parodymai patvirtina, kad būtent jis įjunginėjo ir išjunginėjo baseino elektrinius įrenginius. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. Specialisto išvados Nr.11-935(07); 11-949(07) 3 punkte konstatuota, kad vandens šildytuvas, baseino apšvietimo žibintai ir jų maitinimo, valdymo įtaisai su maitinimo grandinėmis gaisro metu buvo įjungti (Baudž. byla Nr.09-1-03105-07, 34 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo darbuotojas, vykdęs baseino įrenginių paruošimo naujam sezonui darbus, prieš įjungdamas baseino elektrinius įrenginius, kurie žiemos sezono metu nebuvo naudojami, 2007 m. kovo 14 d. būtų ėmęsis bent elementarių priemonių įsitikinti jų darbo saugumu (nereikalavo dokumentų apie baseino įrenginių elektrinių sistemų prijungimą prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis visų teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų; junginėjo baseino elektrinius įrenginius nedalyvaujant asmeniui, atsakingam už elektrosaugą ir pan.). Taigi, kaip ir 2006 m. balandžio mėnesį paleidžiant baseiną eksploatacijai, taip ir 2007 m. kovo 14 d. atsakovo darbuotojas, atlikęs baseino elektrinių įrenginių įjungimą, neįsitikinęs šių įrenginių prijungimo saugumu ir teisėtumu, atliko neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 14 d. Akte dėl kilusio gaisro spėjama gaisro priežastimi nurodomas trumpas jungimas baseino elektros šildymo įrangoje (T.I, 57-58 b.l.). Kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra gedimas baseino elektros įrangoje patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. Specialisto išvada Nr.11-935(07); 11-949(07), kurios išvadose teigiama, jog pateiktuose tirti objektuose yra nustatyti avarinio darbo režimo požymiai – daugybiniai gaisro metu įvykę trumpieji jungimai ir perkrovos laiduose bei kabeliuose, dviejų iš trijų vandens šildytuvo kaitinimo elementų perdegimas, tikėtina, nesant šildytuve vandens. Tirti pateikti įrenginiai gaisro metu buvo įgungtoje padėtyje. Yra netiesioginių požymių, kad dėl avarinio darbo režimo galėjo būti nustojęs veikti filtravimo (cirkuliacinis) siurblys, tuo būdu sąlygodamas vandens šildytuvo avariją. Šildytuvo korpusas vietomis buvo įkaitęs iki 400 - 600 C0 dėl avarinio darbo režimo kaitinimo elementuose (jų perkaitimo ir pradegimo) (Baudž. byla Nr.09-1-03105-07, 33-34 b.l.). Gaisro vietos apžiūros 2007 m. kovo 15 d. protokole užfiksuota, kad labiausiai nuo gaisro nukentėjo tai gyvenamojo namo dalis, kurioje buvo įrengta lauko baseino valdymo įranga, filtras vandens cirkuliacijai, vandens šildymo elementas (Baudž. byla Nr.09-1-03105-07, 4 b.l.).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Atsižvelgdamas į įrodinėjimo specifiką civiliniame procese teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma (Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 14 d. Aktas dėl kilusio gaisro; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. Specialisto išvada Nr.11-935(07); 11-949(07); Gaisro vietos apžiūros 2007 m. kovo 15 d. protokolas, liudytojų parodymai) leidžia teigti, kad gaisro priežastimi buvo gedimas baseino elektros įrangoje.

Nustatęs gaisro kilimo priežastį, teismas akcentuoja, jog atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas, vykdęs baseino įrenginių paruošimo naujam sezonui darbus, baseino elektros įrangą, dėl kurios kilo 2007 m. kovo 14 d. gaisras, junginėjo nesiėmęs net elementarių priemonių įsitikinti jos darbo saugumu ir patikimumu (nereikalavo dokumentų apie baseino įrenginių elektrinių sistemų prijungimą prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis visų teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų; junginėjo baseino elektrinius įrenginius nedalyvaujant asmeniui, atsakingam už elektrosaugą, ir pan.). Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojo neatsakingai aplaidžių veiksmų ir gaisro kilimo.

Gaisro, kilusio dėl atsakovo darbuotojo aplaidžių veiksmų, metu gyvenamajam namui ir jame buvusiems kilnojamiesiems daiktams, apdraustiems 2007 m. vasario 14 d. Turto draudimo sutartimi, buvo padaryta žala, kurią, išmokėdamas 194954,38 Lt draudimo išmoką, ieškovas (draudikas) draudėjai (naudos gavėjai) atlygino, todėl įgijo teisę iš žalą padariusio asmens reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.1015 str. 1 ir 2 d.).

Atsakovas išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo neginčijo, ieškinio nepagrįstumą įrodinėjo tik tuo, jog jis neatsako už gaisro metu padarytą žalą, todėl teismas sprendžia, kad nustačius, jog už žalos padarymą atsakingas atsakovas UAB „Plastic Formo“, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 194954,38 Lt žalos atlyginimo tenkintinas.

Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.; 6.210 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus, Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas sumokėtas žyminis mokestis bei iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str.).

Ieškovas byloje pareiškė 194954,38 Lt turtinį reikalavimą. Už šį reikalavimą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo sumokėti 4899,09 Lt žyminį mokestį, o sumokėjo 6899,09 Lt (T.I., 81 b.l.). Teismas pažymi, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos, kurių sudėtinė dalis yra žyminis mokestis, reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 4899,09 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį. Kita žyminio mokesčio dalis, t.y. 2000,- Lt, ieškovui iš valstybės turėtų būti grąžinta (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 43,05 Lt (CPK 93 str., 96 str.) (T.I, 2 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“ (juridinio asmens kodas 132930660, buveinė Palemono g. 5C, Kaunas) ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 300633222, buveinė A.Goštauto g. 40A, Vilnius) naudai 194954,38 Lt (vieno šimto devyniasdešimt keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių litų 38 ct) žalos atlyginimo bei 6 procentų metines įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2008 m. liepos 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“ (juridinio asmens kodas 132930660, buveinė Palemono g. 5C, Kaunas) ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 300633222, buveinė A.Goštauto g. 40A, Vilnius) naudai 4899,09 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis litus 09 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“ (juridinio asmens kodas 132930660, buveinė Palemono g. 5C, Kaunas) valstybės naudai 43,05 Lt (keturiasdešimt tris litus 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 300633222, buveinė A.Goštauto g. 40A, Vilnius) 2000,- Lt (du tūkstančius litų) žyminio mokesčio, sumokėtą pagal 2009 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymą Nr.07011050 į Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Birutė Bobrel