Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-919-896/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-17
Bylos Nr.: e2S-919-896/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00002-2026-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Romeika
Pareiškėjas: V. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-919-896/2026Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00002-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.1;3.5.18; 3.5.21.1;3.3.2.6.2.

(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4201-1098/2026 pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Tereza Gerasimovič, kredito unija „Saulėgrąža“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą antstolei Terezai Gerasimovič, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-45-53937 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vykdymo procese antstolė 2025 m. gruodžio 4 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kuriuo nutarė skirti ekspertizę jo areštuoto nekilnojamojo turto – 48605/89446 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad bendra antstolės išieškoma suma vykdomosiose bylose yra 3 109,82 Eur. Antstolė atlieka išskaitas iš jo darbo užmokesčio, todėl likusi išieškotina suma maždaug yra 2 732,12 Eur. Pasak pareiškėjo, nuo vykdomųjų bylų užvedimo, per penkių mėnesių laikotarpį iš darbo užmokesčio jau buvo išskaityta 1 259,00 Eur suma, kas sudaro vidutiniškai 251,80 Eur per mėnesį. Pareiškėjo vertinimu, antstolė nepagrįstai siekia realizuoti jo areštuotą turtą, nes likusią skolos sumą yra įmanoma išieškoti per 12 mėnesių, išskaičiuojant iš darbo užmokesčio. Be to, pareiškėjo nuomone, antstolė vykdymo procese imasi perteklinių veiksmų. Nėra jokios būtinybės skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes turto vertę antstolė galėjo nustatyti remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodytais masinio vertinimo duomenimis. Pažymėjo, kad areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė, nei pats įsiskolinimas. Areštuoto turto vertė yra aiški, todėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas yra neproporcingas. Paskirta ekspertizė esmingai padidins vykdymo išlaidas, kurių apmokėjimo našta teks būtent pareiškėjui.

3. Antstolė Tereza Gerasimovič 2026 m. sausio 2 d. patvarkymu Nr. S-26-45-90 netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolė patvarkyme nurodė, kad vykdo piniginių lėšų išieškojimą iš skolininko V. N. vykdomosiose bylose Nr. 0045/25/00442, Nr. 0045/25/00511 ir Nr. 0045/25/01159 bei vykdomąją bylą Nr. 0045/24/00296 dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo. Vykdymo procese buvo areštuotos skolininko turtines teisės į 48605/89446 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Areštuojant turtines teises turto vertė turto arešto akte nebuvo nurodyta, todėl teismo sprendimu pripažinus skolininko 2024 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, 2025 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas skundžiamas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Ekspertizę atlikti pavesta nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Dzūkas“. Pažymėjo, kad vykdant vykdomąsias bylas buvo nustatyta, jog skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininko darbovietė nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki 2026 m. sausio 2 d. iš darbo užmokesčio išskaitė bendrą 930,21 Eur sumą, vidutiniškai apie 116,00 Eur/mėn. (930,21 Eur/8). Pasak antstolės, net darant prielaidą, kad 12 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės vykdomosios bylos pradėjimo (2025 m. rugsėjo 1 d.), skolininko darbovietė atliks dar devynis pervedimus, iš kurių bus gauta apie 1044,00 Eur suma (116,00 Eur x 9). Šiuo atveju skolininko likęs įsiskolinimas vykdomosiose bylose yra 2 744,56 Eur (be vykdymo išlaidų). Antstolė laikosi pozicijos, jog atliekamomis išskaitomis iš darbo užmokesčio padengti visą skolą bei vykdymo išlaidas per vienerių metų laikotarpį faktiškai nėra galimybės. Pasak antstolės, skundžiamas patvarkymas yra surašytas teisėtai, atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia nei skolininko, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pagrindo panaikinti jo nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų.

6. Teismas nustatė, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo šias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. N.: 1) vykdomąją bylą Nr. 0045/25/00442 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-30098-845/2024 dėl 360 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo išieškotojos kredito unijos „Saulėgrąža“ naudai; 2) vykdomąją bylą Nr. 0045/25/00511 pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5639-922/2021 dėl 1147,12 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1147,12 Eur) ir 30,45 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai; 3) vykdomąją bylą Nr. 0045/25/01159 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-30098-845/2024 dėl 1810,46 Eur skolos išieškojimo išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkas dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir gauna draudžiamąsias pajamas. Antstolės 2025 m. balandžio 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. 2025 m. spalio 3 d. surašytas patikslintas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Vykdymo proceso metu Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1566-864/2025, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento skolininko 2024 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutartį ir 2024 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartį bei taikė vienašalę restituciją – grąžino skolininko nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 48605/89446 dalies žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 47895/88140 dalies žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso metu antstolė 2025 m. lapkričio 3 d. turto arešto aktu areštavo skolininko turtines teises į nekilnojamuosius daiktus – 48605/89446 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47895/88140 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 205–208). Antstolė 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo paskyrė ekspertizę areštuoto turto – 48605/89446 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti bendrovei UAB „Dzūkas“. Skolininkas vykdomojoje byloje pareiškė pareiškimą dėl eksperto nušalinimo. Antstolė 2025 m. gruodžio 16 d. patvarkymu skolininko prašymo netenkino ir persiuntė klausimą nagrinėti teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-20039-424/2025, atmetė skolininko prašymą dėl eksperto nušalinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2025 m. gruodžio 23 d. vykdomojoje byloje pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Antstolė 2026 m. sausio 2 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

7. Teismas nustatė, kad skolininkas dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, eina vadovo pareigas, gauna 1 039 Eur dydžio draudžiamąsias pajamas (iki mokesčių atskaitymo). Išieškomą bendrą sumą sudarė 3 353,69 Eur (be vykdymo išlaidų). Skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. birželio 30 d. antstolei pervedė 125,90 Eur, 2025 m. liepos 31 d. – 125,90 Eur, 2025 m. rugsėjo 2 d. – 125,90 Eur, 2025 m. gruodžio 3 d. – 174,81 Eur, 2025 m. gruodžio 16 d. – 377,70 Eur. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 25 d. (atitinkamo patvarkymo priėmimo) iki 2026 m. sausio 2 d. (patvarkymo netenkinti šio skundo) darbovietė antstolei pervedė iš viso 930,21 Eur (vidutiniškai po 116 Eur/mėn.). 2025 m. rugsėjo 5 d. nuo skolininko sąskaitos priverstinai buvo nurašyta 328,79 Eur suma, nurašymą atliko PLAIS sistema (ne skolininko darbovietės mokėjimas). Persiuntus skolininko skundą į teismą, 2026 m. sausio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolei pervedė dar 377,70 Eur sumą. 2026 m. sausio 6 d. iš skolininko sąskaitos buvo nurašyta 259,00 Eur suma, šios lėšos dar nebuvo paskirstytos. Remiantis antstolės pateiktais duomenimis, paskirsčius iš skolininko išieškotas sumas, skundo nagrinėjimo metu bendra išieškotina suma (su vykdymo išlaidomis) vykdomosiose bylose Nr. 0045/25/00442, 0045/25/00511, 0045/25/01159 sudaro 2 509,31 Eur (įskaičius 259,00 Eur sumą – 2 250,31 Eur).

8. Teismas nustatė, kad išskaitos iš darbo užmokesčio buvo atliekamos nereguliariai ir nevienodo dydžio. Faktiškai nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki skundžiamo patvarkymo priėmimo išskaitos iš darbo užmokesčio nebuvo atliekamos. Skolininko darbovietė, kurios vadovu yra pats skolininkas, uždelstas išskaitas suskubo atlikti tik antstolei vykdomojoje byloje pradėjus ruoštis priverstiniam areštuoto turto realizavimui. Skolininko pateikti mokėjimų pavedimai ir argumentai apie galimybę skolą išieškoti per dvylikos mėnesių laikotarpį nepaneigia fakto, kad pagrindinis išieškojimo šaltinis yra jo darbo užmokestis. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas gauna kitų pajamų, nesusijusių su darbo užmokesčiu. Remiantis pateiktais duomenimis mėnesinę išskaitą iš darbo užmokesčio sudaro 125,90 Eur. Taigi, kaip teisingai nurodė antstolė, esant 2 509,31 Eur (ar 2 250,31 Eur) išieškotinai sumai, skolos išieškojimas vien iš darbo užmokesčio per dvylikos mėnesių laikotarpį nėra realus (2 509,31 Eur/125,90 Eur.), ir tuo labiau per pareiškėjo nurodytą aštuonerių mėnesių laikotarpį. Skolininko teiginiai apie galimybę skolą padengti per trumpesnį laikotarpį nėra pagrįsti jokiais dokumentais ar kitais patikimais duomenimis.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolė nepagrįstai išieškojimą nukreipė į areštuotą turtą. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu yra reali, o ne hipotetinė, galimybė likusią išieškotiną sumą išieškoti per CPK 663 straipsnyje nustatytą terminą.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju antstolė Tereza Gerasimovič, priimdama 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad vykdymo procese realizuojamas nekilnojamasis turtas – 48605/89446 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 8,9446 ha. Pareiškėjui šis žemės sklypas priklauso ne visa apimtimi, o bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors Nekilnojamojo turto registre sklypo paskirtis nurodoma – žemės ūkio, dalį jo sudaro miškas (miško žemės plotas 1,2395 ha). Duomenų, kad nekilnojamasis turtas būtų atskirtas į savarankiškus sklypus ar šiam sklypui būtų nustatyta naudojimosi juo tvarka, nėra pateikta. Nekilnojamojo turto registre numatyta vidutinė šio turto rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu. Toks vertinimas yra orientacinio pobūdžio ir neatspindi konkretaus turto realizavimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar masinio vertinimo būdu nustatant sklypo vidutinę rinkos vertę buvo vertintos bendrosios dalinės nuosavybės aplinkybės bei tai, kad dalį šio sklypo sudaro miškas. Masinis vertinimas taip pat neatsižvelgia į specifines vykdymo proceso aplinkybes, įskaitant ribotą tokio turto paklausą varžytynėse. Be to, viešame registre pateikti nekilnojamojo turto duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

12. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju realizuojamas turtas pasižymi specifinėmis savybėmis (bendroji dalinė nuosavybė, nenustatyta naudojimosi tvarka, sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, sklypas yra kaimo vietovėje, dalį jo sudaro miškas), tokio turto rinkos vertei nustatyti yra būtinos specialios žinios. Be to, teismo nuomone, tokio turto rinkos vertė negali būti nustatoma pareiškėjo nurodytu būdu, t. y. Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinės rinkos kainą proporcingai dalinant turimam žemės sklypo plotui, neįvertinus su sklypu susijusių teisinių ir faktinių apribojimų.

13. Teismas laikė, kad antstolė, siekdama objektyviai ir pagrįstai nustatyti realizuojamo turto vertę, turėjo pakankamą pagrindą skirti turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėjo argumentai, kad paskirta ekspertizė nepagrįstai didina vykdymo proceso kaštus, patys savaime nepatvirtina antstolės veiksmų neteisėtumo ar neproporcingumo. Remiantis bylos duomenimis, turto vertinimo ekspertizės kaina 230 Eur + PVM, todėl, atsižvelgiant į realizuojamo turto pobūdį ir galimą jo vertę, tokios išlaidos nelaikytinos akivaizdžiai neproporcingomis ar perteklinėmis. Ekspertizės kaina yra nedidelė, o jos paskyrimas leis užtikrinti objektyvų realizuojamo turto vertės nustatymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartį, taip pat panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Antstolė ir pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo sumas, kurias pareiškėjas jau sumokėjo ar kurios iš pareiškėjo jau buvo išieškotos, siekiant padengti įsiskolinimą. Taip pat netinkamai skaičiavo, kurios sumos išskaičiuotos būtent iš darbo užmokesčio bei priedų. 2025 m. rugsėjo 5 d. antstolė nurašė 328,79 Eur. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad 328,79 Eur sumos nurašymą atliko PLAIS sistema (ne skolininko darbovietės mokėjimas). 328,79 Eur buvo pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis kaip priedas, o antstolė nurašė šiuos pinigus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. birželio 30 d. antstolei pervedė 125,90 Eur, 2025 m. liepos 31 d. – 125,90 Eur, 2025 m. rugsėjo 2 d. – 125,90 Eur, 2025 m. gruodžio 3 d. – 174,81 Eur, 2025 m. gruodžio 16 d. – 377,70 Eur. Šias sumas antstolė išskaičiavo iš darbo užmokesčio. Nuo 2025 m. gruodžio mėn. įmonėje pasikeitus darbo sutarčiai, tai yra atlyginimui bei atlyginimo mokėjimo tvarkai, nuo 2025 m. gruodžio mėn. antstolei priskaičiuojama ir išmokama iš darbuotojo darbo užmokesčio suma siekia 377,70 Eur, ką ir patvirtina 2025 m. gruodžio 16 d. bei 2026 m. sausio 6 d. atlikti mokėjimai. Pridedamas darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštis už 2025 m. gruodžio mėnesį ir 2026 m. sausio mėnesį. Taigi, tiek antstolė, tiek teismas neteisingai skaičiavo bei argumentavo sumas, kurios išieškotos iš darbo užmokesčio. Kadangi paskutinių 2 mėnesių išskaitymai daromi jau po 377,70 Eur, tai reiškia, kad likusi išieškotina suma 2 250,31 Eur gali būti padengta per 6–7 mėnesius.

14.2. Pagal dabartinę situaciją išeina, kad dėl 2 250 Eur įsiskolinimo, kurį galima padengti per 6–7 mėnesių laikotarpį, ir tai įrodo pareiškėjo pateikti įrodymai, siekiama skirti ekspertizę turto įvertinimui, kurio tik nekilnojamojo turto registre vieša kaina smarkiai didesnė. Pareiškėjas pateikė informaciją, kad minėto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 894,46 a. vertė 12 400 Eur, pareiškėjo turto dalies (48605/89446 dalys) vertė yra apie 6 700 Eur. Taigi, nėra aišku, kam reikia skirti turto vertinimo ekspertizę, dar už ją reikės apmokėti skolininkui, kai turto vertė aiški ir ekspertas gali turtą įvertinti nebent didesne kaina nei masinis vertinimas. Be to, antstolė yra areštavusi žymiai daugiau turto nei įsiskolinimas, skolininkas turi visas galimybes padengti skolą per 6–7 mėnesių laikotarpį.

14.3. Remiantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėnesių. Antstolė imasi perteklinių priemonių, kurių šiuo metu tikrai nebūtina imtis, be to, antstolė gali turtą vertinti pagal masinį vertinimą, nurodytą VĮ „Registrų centro“ sistemose. VĮ „Registrų centras“ yra sukūręs interneto puslapį „Mokestinės vertės paieška pagal nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį“ https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Šiame interneto puslapyje galima pažiūrėti turto vertę (įskaitant ir turto, kuriam skiriamas turto vertinimas). Šiuo atveju kokia minėto turto vertė nesvarbu ir todėl, kad areštuoto turto vertė yra smarkiai didesnė nei įsiskolinimas.

14.4. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

15. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

17. Kredito unija „Saulėgrąža“ 2026 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos patikslino 2026 m. kovo 17 d. (dokumentų registracijos Nr. DOK-5797, Nr. 5829).

18. CPK 335 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą, nustatė keturiolikos dienų terminą atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo Kredito unijai „Saulėgrąža“ per EPP išsiųstas 2026 m. vasario 10 d. Kredito unija „Saulėgrąža“ nustatytų terminu atsiliepimo į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nepateikė. Susipažinus su Kredito unijos „Saulėgrąža“ rašytiniais paaiškinimais matyti, kad tai yra atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą. CPK 318 straipsnio 3 dalis numato, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Kredito unijos „Saulėgrąža“ rašytinius paaiškinimus su priedais, kurie, kaip atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą, turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme per CPK nustatytą terminą.

19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir 2026 m. sausio mėn. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį.

20. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

21. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

22. Kadangi pareiškėjas pateiktais darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais įrodinėja išskaitų, atliekamų iš jo darbo užmokesčio, dydį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dokumentai yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas 2025 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir 2026 m. sausio mėn. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

23. Byloje kilęs ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl antstolės priimto patvarkymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

24. Nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko V. N. (toliau – skolininkas, pareiškėjas) vykdomosiose bylose Nr. 0045/25/00442, 0045/25/00511, 0045/25/01159, bendra išieškoma suma sudarė 3 353,69 Eur (be vykdymo išlaidų). Skolininkas dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, eina vadovo pareigas, iki 2025 m. gruodžio mėn. draudžiamosios pajamos (iki mokesčių atskaitymo) sudarė 1 039 Eur. Skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu (per 8 mėnesius) nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. antstolei pervedė 930,21 Eur (vidutiniškai po 116 Eur/mėn.), priverstinai nurašyta: 2025 m. rugsėjo 5 d. – 328,79 Eur; 2026 m. sausio 6 d. – 259,00 Eur, o 2026 m. sausio 6 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolei pervesta 377,70 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis antstolės pateiktais duomenimis, paskirsčius iš skolininko išieškotas sumas, skundo nagrinėjimo metu bendra išieškotina suma (su vykdymo išlaidomis) vykdomosiose bylose Nr. 0045/25/00442, 0045/25/00511, 0045/25/01159 sudaro 2 509,31 Eur (įskaičius 259,00 Eur sumą – 2 250,31 Eur). Vykdymo proceso metu antstolė 2025 m. lapkričio 3 d. turto arešto aktu areštavo skolininko turtines teises į nekilnojamuosius daiktus – 48605/89446 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė nusprendė, kad atliekamomis išskaitomis iš darbo užmokesčio padengti visą skolą bei vykdymo išlaidas per vienerių metų laikotarpį faktiškai nėra galimybės, todėl antstolė 2025 m. gruodžio 4 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kuriuo nutarė skirti ekspertizę skolininko areštuoto nekilnojamojo turto – 48605/89446 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti.

25. Apeliantas nurodo, jog 2 250 Eur įsiskolinimą galima padengti per 6–7 mėnesių laikotarpį darant išskaitas iš jo darbo užmokesčio po 377,70 Eur, ką patvirtina 2025 m. gruodžio 16 d. bei 2026 m. sausio 6 d. atlikti mokėjimai, todėl pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą. Ekspertizės paskyrimas skolininko turto vertei nustatyti didintų vykdymo išlaidas, už ekspertizę tektų mokėti skolininkui. Be to, antstolė gali turtą vertinti pagal masinį vertinimą, nurodytą VĮ „Registrų centro“ sistemose.

26. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

27. CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių. Skolininko pareiga pateikti antstoliui įrodymus apie savo finansines galimybes per nustatytą laikotarpį padengti įsiskolinimus yra tiesiogiai siejama ir su jo ateityje gautinomis pajamomis, lėšomis. Tik tokius įrodymus pateikus, antstolis gali juos įvertinti ir priimti sprendimą dėl išieškojimo nenukreipimo į skolininko turtą, mokėjimų išdėstymo. Todėl šiuo atveju būtent skolininkui tenka pareiga pagrįsti, kad jo finansinė padėtis leis per nurodytą terminą atsiskaityti su kreditoriais bei padengti vykdymo išlaidas.

28. Skolininkas yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Viešaisiais Sodros duomenimis nustatyta, kad bendrovėje yra apdraustas 1 asmuo. Iki 2025 m. gruodžio mėn. skolininko draudžiamosios pajamos (iki mokesčių atskaitymo) sudarė 1 039 Eur. Skolininkas pateikė duomenis, kad 2025 m. gruodžio mėnesio skolininko draudžiamosios pajamos (iki mokesčių atskaitymo) sudarė 1 039 Eur, pagal vykdomuosius raštus išskaityta 377,70 Eur suma, 2026 m. sausio mėnesio skolininko draudžiamosios pajamos (iki mokesčių atskaitymo) sudarė 1 153 Eur, pagal vykdomuosius raštus išskaityta 377,70 Eur suma. Taigi, iš šių duomenų darytina išvada, kad skolininkas padidino išskaitas, 2025 m. gruodžio ir 2026 m. sausio mėnesį antstolei pervesta po 377,70 Eur, todėl sutiktina su apeliantu, jog ir toliau pervedant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 377,70 Eur, 2 250 Eur įsiskolinimą galima padengti per 6–7 mėnesių laikotarpį.

29. Nustačius, jog 2 250 Eur įsiskolinimą galima padengti per 6–7 mėnesių laikotarpį, kad skolininkas deda pastangas, jog įsiskolinimas būtų padengtas iš išskaitų, atliekamų iš jo darbo užmokesčio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, siekiant nedidinti vykdymo proceso išlaidų, tenkintinas apelianto skundas dėl antstolės priimto patvarkymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti panaikinimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog antstolis vykdymo procese turi elgtis maksimaliai ekonomiškai ir įvertinti, ar esamoje situacijoje atliekant išieškojimus tikrai bus vykdomas priverstinis turto pardavimas, nes turto vertės ekspertizės skyrimas yra viena iš priverstinio turto realizavimo stadijų, tačiau negali būti naudojama kaip skolos vykdymo skatinimo priemonė, kuri, akivaizdu, didins išieškojimo išlaidas. Tuo tarpu apeliantui elgiantis nesąžiningai, t. y. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ateityje sumažinus išskaitų dydį ar jas mokant nereguliariai, antstolė turi teisę kreiptis dėl civilinių sankcijų už antstolio reikalavimo nevykdymą, ar, pakartotinai įvertinus skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio (ne)galimumą, nukreipti skolos išieškojimą į skolininko nekilnojamąjį turtą, kartu vertinant ir skolininko procesinį elgesį praeityje.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2026 m. sausio 27 d. nutartimi netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir antstolės patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti panaikinami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4201-1098/2026 ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti – panaikinti antstolės Terezos Gerasimovič 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-45-53937 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika