Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuotiems asmenims byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šakių rajono savivaldybės administracijai, L. A. ir Z. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas T. Š. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kadangi mirusioji O. J. B. neturėjo savo vardu registruotų statinių, todėl nebuvo teisinio pagrindo jai formuoti namų valdos žemės sklypo. Dėl šios priežasties nėra suformuotas valstybinės žemės namų valdos žemės sklypo plotas. Nurodė, kad O. J. B. buvo atlikusi įmokas už šį žemės sklypo plotą, tačiau jis liko nesuformuotas ir tolimesni veiksmai neatlikti. Nurodė, kad veiksmai dėl žemės sklypo ploto negali būti atlikti, nes pirmiausia pagal Vyriausybės nutarimą reikia sutvarkyti statinius ir tik tada po jais formuoti namų valdos žemės sklypą. Pažymėjo, kad įmokų už žemės sklypą paveldėjimo klausimas galėjo būti išspręstas, tačiau po O. J. B. mirties, į skyrių niekas nesikreipė, todėl notaras į paveldėjimo teisės dokumentus minėtų įmokų neįtraukė. Paaiškino, kad įpėdinis norėdamas pasinaudoti šiomis įmokomis, turi turėti nuosavybės teise statinius, esančius ant to žemės sklypo. Nurodė, kad jei vienas įpėdinis įgis statinius, o kiti paveldės įmokas, bet neturės statinių, tuomet įmokos neturės vertės, nes namų valdos žemės sklypas vis tiek bus nesuformuotas, kadangi įgyti namų žemės sklypą turi teisę tik statinių savininkas, o ne įmokų turėtojas. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. yra atsisakęs palikimo po mamos mirties ir negalės paveldėti įmokų, jis dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo po statiniais galėtų kreiptis bendra tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu įstatymo nustatyta tvarka paskelbiant specialiame interneto tinklapyje buvo pranešta apie civilinės bylos iškėlimą, jos nagrinėjimo vietą bei laiką ir pasiūlyta visiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese. Nustatytu laiku atsiliepimų iš kitų asmenų teisme negauta, todėl darytina išvada, kad pareiškime nurodomas faktas nėra ginčijamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnis).

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvalydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybes teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str., 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi, CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t, y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ji į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą - pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą - ne mažiau kaip 3 metus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3 K-3-3 79/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimto civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7- 67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).

Byloje yra pateiktas VĮ Registro centro 2015-06-11 Nr. (2070/08)MAS-2012 sprendimas -

dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nuspręsta, kad įrašyti nekilnojamųjų daiktų, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą nėra pagrindo. Taip pat pateiktas VĮ Registro centro 2015-06-16 Nr. (2070/06)MAS-2077 sprendimas - dėl daiktinių teisių registravimo, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Sutinkamai su 2015-06-11 Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus sprendimu Nr. (2070/08)MAS-2012, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Nurodyta, kad esant išdėstytoms aplinkybėms, įstatymai nenumato galimybės įregistruoti A. B. vardu nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai: nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, VĮ Registro centro sprendimai, taip pat suinteresuotųjų asmenų parodymai teismo posėdžio metu, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. B. daugiau kaip 10 metų naudojosi aukščiau paminėtu turtu ir tai darė viešai ir nepertraukiamai. Atsižvelgdamas į tai, kad A. B. virš 10 metų sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai valdė minėtą turtą, į tai, kad pagal CPK 532 straipsnį, specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos nagrinėjimą, nepareikšta prieštaravimų, į tai, kad Nekilnojamojo turto registre objektai neregistruoti kitų asmenų vardu, darytina išvada, kad pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 533 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.