- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-39-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32485-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuronaudai
- Atsakovas
- UAB „Transtira“
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 2.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės (apeliantės) UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Transtira“, trečiajam asmeniui J. B., dėl 1 083,82 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir metinių palūkanų priteisimo,
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Transtira“ 1 083,82 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka. Nurodė, kad 2013 m. liepos 13 d. Vokietijoje dėl J. B. (atsakovo samdomo vairuotojo) vairavusio transporto priemonę vilkiką (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis ir jo metu padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo šios transporto priemonės (vilkiko) savininkė, atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvoje registruota transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl eismo įvykio padarytą žalą ieškovas kompensavo UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“. Kadangi atsakovė UAB „Transtira“ nevykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, o iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė grąžino ieškovui tik dalį - 468,95 Eur sumą, todėl reikalauja priteisti iš atsakovės 1 083,82 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka bei šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 1.44, 6.37, 6.210, 6.249, 6.263, 6.264 str. nuostatomis, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4, 10, 17, 41 str.Atsakovė UAB „Transtira“ prašė ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Transtira” ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuronaudai 1 083,82 Eur nuostolių atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 083,82 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad eismo įvykis 2013 m. liepos 13 d. Vokietijoje įvyko atsakovo pagal lizingo sutartį naudojamu bei jo samdomo darbuotojo valdomu transporto junginiu, tai yra Lietuvoje registruotu vilkiku (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas įstatymo nustatyta tvarka, ir prie vilkiko prikabinta priekaba KAESSBOHRERR XS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo drausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė –
Lietuvoje registruotas vilkikas (duomenys neskelbtini) bei prie jo prikabinta priekaba CZHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodytai transporto priemonei eismo įvykio padaryta žala buvo atlyginta bei administruojama pagal transporto priemonių registracijos valstybės (Lietuvos) teisę, ir tai atitinka Hagos konvencijos „Dėl eismo įvykiams taikytinos teisės“ 4 str. nuostatas.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. nuostatas, išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Iš to seka, kad už vilkiko ir priekabos junginiu padarytą žalą atsakingas vilkiko draudikas, tačiau šiuo atveju tokio draudiko nėra.Pagal ieškovo ir UAB DK „PZU Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB DK „Lindra“) sudarytos 2002 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 sąlygas (punktai 1.1, 2.1.3), bei vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, buvo nustatytas ir paskaičiuotas žalos dydis. Draudimo kompanija, atlyginusi eismo įvykio metu padarytą žalą, pagrįstai pateikė ieškovui (draudikų biurui) reikalavimą dėl draudimo išmokos kompensavimo dėl to, kad šiuo konkrečiu atveju ir eismo įvykio metu vilkikui draudiminės apsaugos nebuvo. Ieškovas, kompensavęs draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ išmokėtas draudimo išmokas, kurių bendra suma yra 1 552,77 Eur, pagrįstai atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja iš atsakovės UAB„Transtira“ nuostolių atlyginimo (atsakovės nesumokėtos dalies) regreso tvarka.
Atsakovė UAB „Transtira“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.Apeliantė nurodė, kad gavus ieškinį atlygino dar dalį sumos - 307,43 EUR, o iš viso atlygino 776,38 EUR ir, kad likusios 776,38 EUR sumos atlyginti neturi pagrindo. Ieškovas gavęs dalinį apmokėjimą ieškinio sumos nesumažino ir teismas šios aplinkybės nevertino.Eismo įvykį Vokietijoje sukėlė transporto priemonių junginys transporto priemonė (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba KAESSBOHRERR XS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva", todėl eismo įvykiui įvykus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, susiklostė nesutartiniai (deliktiniai) teisiniai santykiai ir taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė.Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę - vilkikas ir priekaba sudaro vieną atsakomybės vienetą, todėl šių draudikų atsakomybė yra bendra ir, jei nesusitarta kitaip, draudikai eismo įvykio metu padarytą žalą atlygina per pusę.Vokietijos Aukščiausiasis teismas sprendime nurodė, kad draudimo apsauga apdraudžiant priekabą neapsiriboja valdytojo atsakomybe, kartu yra apdraustas ir priekabos vairuotojas, kuris kartu yra bendro, sujungto junginio vairuotojas. Pakeitus teisinį reglamentavimą priekabos valdytojas ir vairuotojas turi prisidėti kartu su buvusiais atsakingais vien vilkiko valdytoju ir vairuotoju. Nurodė, kad ši atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykyje naudojimo pavojų sukėlė tik vieną iš junginį sudarančių transporto priemonių. Priekabos draudikui tenka atsakomybė už eismo įvykį sukėlus vilkikui su sukabinta priekaba, kuri buvo drausta, nes apdraudžiant priekabą kartu yra apdraustas ir priekabos vairuotojas, kuris kartu yra bendro, sujungto junginio vairuotojas.Teismas privalėjo remtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016-01-16 priimto prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos aktų ir 2016-05-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-187-701/2016 nuostatomis, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija dėl eismo įvykio Vokietijoje, kurį sukėlė vilkikas su sukabinta priekaba, nuostatomis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016 nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikoma šalies, kurioje dėl įvykio tiesiogiai patirta žala, teisė, todėl prievolės atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui skolininkus ir atitinkamųjų indėlį padarant žalą nukentėjusiam asmeniui reikia nustatyti atsižvelgiant į tiesioginės žalos atsiradimo vietos teisę - Vokietijos teisę.Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir patvirtino, kad apeliantė 2015-09-30 sumokėdama ieškovui 307,43 eur atlygino dalį žalos ir liko skolinga 776,39 Eur nuostolių atlyginimo, 33 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 proc. procesines palūkanas. Tačiau šiuo formaliu pagrindu naikinti sprendimą nėra pagrindo, nes vykdant teismo sprendimą skolininkas turi teisę pateikti įrodymus, kad dalį prievolės įvykdė.Ieškovas nurodė, kad argumentas dėl priekabos draudiko atsakomybės nepagrįstas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016 išdėstyta teismų praktikos taisyklė netaikytina, nes kasacinėse bylose nukentėjusių asmenų transporto priemonės buvo registruotos ne Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ir eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės (vilkikas ir priekaba) ir nuketėjusios transporto priemonės buvo (vilkikas ir priekaba) buvo registruotos Lietuvos Respublikoje Dėl šios priežasties žala buvo administruojama pagal Lietuvos Respublikos teisę (1971-05-04 Hagos konvencijos „Dėl eismo įvykiams taikytinos teisės“ 4 straipsnis, 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.864/2007 „Roma II" 4 straipsnio 2 punktas).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovas reikalavo priteisti 1083,82 Eur nuostolių atlyginimo. Atsiliepime į ieškinį apeloiantė nurodė, kad gavus ieškinį atlygino dar dalį sumos - 307,43 EUR, viso 776,38 EUR ir, kad likusios 776,38 EUR sumos atlyginti neturi pagrindo. Nurodė, kad 307,43 EUR nebuvo sumokėję iki ieškinio padavimo todėl, kad šiai sumos daliai nebuvo gavę pretenzijos ir nežinojo, kad žala yra didesnė. Atsakovas gavęs dalinį apmokėjimą ieškinio sumos netikslino ir nesumažino, teismo posėdyje nedalyvavo.Atsakovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įvykdžius dalį reikalavimų ieškinys dėl šių reikalavimų turėjo būti atmestas, todėl toje dalyje ir bylinėjimosi išlaidų dalyje teismo sprendimas naikintinas. Likusi nesumokėta dalis būtų: 1083,82 - 307,43 = 776,38 Eur nuostolių. Sprendimas toje dalyje dėl 307,43 EUR priteisimo naikintinas, nes dalyje nurodytos sumos ir dalyje bylinėjimų išlaidų sprendimo neperžiūrėjus ir palikus sprendimą šioje dalyje nepakeistu, sąlygotų nepagrįstą ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro praturtėjimą ir neteisingą bylos išnagrinėjimą.Apelianto atsikirtimo, kad likusios sumos, t.y. 776,38 Eur, atlyginti neturi pagrindo, esmę sudaro argumentas, jog eismo įvykio metu prie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) buvo prikabinta priekaba KAESSBOHRERR XS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią buvo apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“. UAB „Transtira“, sumokėdamas pusę sumos, vadovavosi 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog priekabos civilinės atsakomybės draudikas privalo pagal lankomos šalies (Vokietijos) draudimo įstatymą atlyginti 50 proc. įvykio metu patirtos žalos. UAB DK „PZU Lietuva“ išduotame Transporto priemonių draudimo liudijime (Žaliojoje kortelėje) Nr. LT/01/YB 1676171 numatyta, jog kiekvienas lankomos valstybes biuras garantuoja šiame liudijime nurodytai transporto priemonei suteikiamą draudiminę apsaugą pagal lankomos valstybės draudimo įstatymus, o tuo tarpu Vokietijos (šalies kurioje įvyko eismo įvykis) Aukščiausiojo Teismo sprendime nurodoma, jog vilkikas ir priekaba sudaro vieną atsakomybės vienetą, todėl šių draudikų atsakomybė yra bendra, ir jei nesusitaria kitaip, draudikai eismo įvykio metu patirtą žalą atlygina per pusę. Apeliantė ir apeliaciniame skunde rėmėsi argumentu, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę - vilkikas ir priekaba sudaro vieną atsakomybės vienetą, todėl šių draudikų atsakomybė yra bendra ir, jei nesusitarta kitaip, draudikai, tame tarpe priekabos draudikas UAB DK „Pzu Lietuva“, eismo įvykio metu padarytą žalą atlygina per pusę.Apeliantė pirmosios intancijos teisme nesutikdma su ieškiniu prašė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo iš viso nesprendė ir, nedalyvaujant UAB DK „PZU Lietuva“, bylą išnagrinėjo iš esmės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, nedalyvaujant priekabos draudikui, sprendė klausimą dėl trečiojo asmens – draudimo bendrovės UAB DK „Pzu Lietuva“, apdraudusios transporto priemonės VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą Nr. KAESSBOHRERR, valstybinis Nr. BR 082, atsakomybės buvimo ar nebuvimo.Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Sprendimo dalis dėl likusios sumos 776,38 Eur nuostolių sumos atlyginimo naikinama ir bylą perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris turi įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“.Bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti iš dalies naują sprendimą atmesti ieškinį dėl 307,43 EUR nuostolių atlyginimo.
Sprendimo dalį dėl likusios 776,38 EUR sumos priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.