- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- I-5173-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03290-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6290 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2019-08-19 skundą“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1, 39); 2) įpareigoti VSDFV paskirti jam senatvės pensiją nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.; 3) priteisti turtinę žalą (11 000 Eur) ir neturtinę žalą (50 000 Eur).
2. Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka, mano, jog jam pensija turi būti mokama nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Taip pat nurodo, jog jam priteistina turtinė ir neturtinė žala.
II
Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 6-12) su juo nesutinka, bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV paskirti jam senatvės pensiją prašo nutraukti, kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
1. Pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija) turi teisę gauti asmenys, kurie yra sukakę Pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – ir pensijų draudimo stažas), nustatytą senatvės pensijai. Vyrams, gimusiems 1950 m. gegužės 1 d. – 1951 m. vasario 28 d. laikotarpiu (pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini)), nustatytas senatvės pensijos amžius yra 62 metai 10 mėnesių. Pareiškėjas nustatytą 62 metų 10 mėnesių senatvės pensijos amžių sukako (duomenys neskelbtini). Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, (toliau – ir Nuostatai) (galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 56 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu skirti senatvės pensiją privaloma pateikti įgytą pensijų draudimo stažą bei atitinkamu laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas įrodančius dokumentus. Laikotarpiai, kuriais asmuo, būdamas nuteistas laisvės atėmimu, dirbo įkalinimo įstaigose, neįskaitytini į pensijų draudimo stažą senatvės pensijai skirti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas 2013 m. liepos 18 d. kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu skirti jam senatvės pensiją. VSDFV Marijampolės skyrius 2013 m. liepos 25 d. raštu informavo, kad prie prašymo jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo įgytą pensijų draudimo stažą, bei nurodė, kad reikalingų dokumentų gali pareikalauti ir pats VSDFV Marijampolės skyrius, jei pareiškėjas nurodytų darbovietes, kuriose ir kokiais laikotarpiais iki 1994 m. dirbo. 2013 m. liepos 31 d. pareiškime VSDFV Marijampolės skyriui pareiškėjas tik nurodė, kad, būdamas nuteistas laisvės atėmimu, daug metų dirbo įkalinimo įstaigoje. Tad pareiškėjas VSDFV Marijampolės nepatiekė jokių duomenų, įrodančių iki 1994 m. sausio 1 d. įgytą pensijų draudimo stažą. VSDFV Marijampolės skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų senatvės pensijai gauti, t. y. neturi minimalaus 15 metų pensijų draudimo stažo, 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atsisakė skirti pareiškėjui senatvės pensiją. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV. VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu konstatavo, kad VSDFV Marijampolės skyrius teisėtai atsisakė skirti pareiškėjui senatvės pensiją. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
VSDFV 2018 m. kovo 14 d. sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymą. VSDFV nustatė, kad pareiškėjo prašymai dėl senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. VSDFV buvo išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), prašydamas, be kita ko, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą. VAAT 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
3. Atsakovė pažymi, jog skundžiamame Sprendime VSDFV nustatė, kad tuo pačiu klausimu – dėl senatvės pensijas skyrimo nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. – pareiškėjas į VSDFV kreipiasi ne pirmą kartą, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendime, 2016 m. spalio 24 d. sprendime ir 2017 m. sausio 16 d. sprendime be kita ko, jam buvo išsamiai paaiškinta, kokias Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas turi atitikti asmenys, pageidaujantys gauti senatvės pensiją, kad VSDFV Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., ir VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, kuriuo šis VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ir LVAT 2017 m. liepos 19 d. nutartimi.
VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių VSDFV sprendimų pagrįstumu, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Taisyklių 30 punktu, Sprendimu pagristai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip pakartotinį.
Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas paskirti jam senatvės pensiją nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. yra atmestas kaip nepagrįstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01551-2015-4), byla dalyje dėl reikalavimo atlikti veiksmus – įpareigoti Fondo valdybą paskirti jam senatvės pensiją nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. – nutrauktina.
4. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atsakovė akcentuoja, jog nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. VSDFV Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymą, todėl reikalavimas priteisti pareiškėjui 11 000 Eur turtinės ir 50 000 neturtinės žalos atlyginimui taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos prezidentui pateikė prašymą (b. l. 15-33), prašydamas skirti jam senatvės pensiją, taip pat atlyginti 11 000 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą.
2. 2019 m. rugsėjo 4 d. priimtas skundžiamas Sprendimas (b. l. 39). VSDFV Sprendime nurodė, jog pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Sprendime nurodoma, jog tuo pačiu klausimu pareiškėjas kreipiasi jau ne pirmą kartą. VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5829, 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6064 ir 2017 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-247 pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kokias Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas turi atitikti asmenys, pageidaujantys gauti pensiją.
VSDFV Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. PE_SP2-50, kuriuo šis skyrius atsisakė pareiškėjui skirti senatvės pensiją ir VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5829 teisėtumą ir pagrįstumą 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu patvirtino Kauno apygardos administracinis teismas ir 2017 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino LVAT.
Sprendime nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5829, 2016 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6064 ir 2017 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. (6.50) I-247 pagrįstumu, todėl, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punktu, šis pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas, kaip pakartotinis.
3. Liteko“ duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01551-2015-4) atmetė pareiškėjo S. V. skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. PE_SP2-50, kuriuo šis skyrius atsisakė skirti pareiškėjui senatvės pensiją, yra teisėtas bei pagrįstas. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas ir VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5829 teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01551-2015-4) patvirtino Kauno apygardos administracinio teismo minėtame sprendime pateiktas išvadas.
4. Šioje byloje pagal pareiškėjo skundą, be kita ko, sprendžiama, ar jo reikalavimas panaikinti VSDFV 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6290 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 2 punktą) gali būti tenkinamas. Sprendimu atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d. skundą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1 punktą), nes VSDFV įvertino, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjas kreipiasi ne pirmą kartą, kad jo reikalavimas mokėti senatvės pensiją nebegali būti tenkinamas, nes galioja įsiteisėję teismų sprendimai dėl to paties klausimo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 2 punktą). Teismas sutinka su tokia skundžiamame Sprendime pateikta argumentacija. Įvertinus Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas pakartotinai kreipiasi dėl reikalavimo mokėti jam senatvės pensiją. Todėl skundžiamame Sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jog prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punkto nuostatomis, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą, pagrįstai atsisakyta nagrinėti pakartotinį pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d. prašymą. Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.
5. Pareiškėjo prašymas įpareigoti VSDFV skirti jam senatvės pensiją laikytinas išvestiniu reikalavimu, o nustačius, jog pagrindinis pareiškėjo reikalavimas (panaikinti skundžiamą Sprendimą) negali būti tenkinimas, atmestinas ir minėtas išvestinis. Bylos nutraukti negalima, nes jis pareikštas netinkamam, tačiau kitam, subjektui (ne VSDFV skyriui, o VSDFV).
6. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 11 000 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Šioje administracinėje byloje nenustatyta VSDFV neteisėtų veiksmų, taip pat turtinės ir neturtinės žalos fakto. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą taip pat negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.