- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 2-396-734/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06370-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- T. J., J. J., B. J., E. J., R. J.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams T. J., J. J., B. J., E. J., R. J., E. J., J. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, priimdamas sprendimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus (b.l. 1-4) ir prašė iškeldinti atsakovus T. J., J. J., B. J., E. J., R. J., E. J., J. J. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovas nurodė, kad VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovė T. J. 2008-12-09 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2009-11-17. Nuomos sutarties 11 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarties terminui nuomininkas privalo atlaisvinti patalpas ir perduoti jas nuomotojui pagal aktą. Ieškovas nurodo, kad atsakovai patalpose šiuo metu gyvena neteisėtai, tai yra neturėdami Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo ir yra neįvykdę sutarties įpareigojimo, pasibaigus nuomos sutarties terminui grąžinti gyvenamąsias patalpas, tuo pažeidžiama SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisė naudoti patalpas bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. Be to, ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovai nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio nemoka už buto nuomą.
Atsiliepimas
Atsakovės T. J. ir B. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad socialinio būsto nuomos sutartis jau buvo vieną kartą pratęsta, o tai rodo atsakovų siekį išlaikyti gyvenamąjį būstą. Be to, prieš minėtą sutarties pratęsimą atsakovai gavo priminimą pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį, tuo tarpu pasibaigus ir šiai, pratęstai sutarčiai, atsakovai jokio priminimo negavo, todėl manė, kad ir toliau gyvendami nuomojamame būste pratęsė šią sutartį neterminuotam laikui. Atsakovės nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl teisės į socialinį būstą nustatymo, o tai rodo atsakovų siekį ir toliau gyventi socialiniame būste. Atsakovės teigia, kad yra pasirašiusios paprastąjį vekselį, kuriuo 2014-09-30 įsipareigojo sumokėti ieškovui 771,96 Lt, taigi atsakovės geranoriškai stengiasi vykdyti visus įsipareigojimus, kylančius iš susitarimo tarp atsakovų ir ieškovo. Nuomojamame socialiniame būste gyvena keturi nepilnamečiai vaikai, todėl ieškovo prašymas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos pažeistų jų interesus (b,.l. 49-51).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad atsakovė T. J. stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus, atliko bute, esančiame Dzūkų g. 30-4, Vilniuje, remontą, rūpinasi vaikais, užsirašė konsultacijai dėl priklausomybės alkoholiui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone netikslinga būtų šią šeimą palikti be gyvenamojo būsto.
Atsakovai T. J., J. J., B. J., E. J., R. J., E. J., J. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį atsakovams buvo pranešta tinkamai (b.l. 120-126), todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė (b.l. 9). 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (b.l. 14). VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovė T. J. 2008-12-09 sudarė socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei iki 2009-11-17 buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 5-8). 2012-05-31 socialinio būsto teminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pratęsta iki 2012-09-14 (b.l. 54). Ieškovas nurodo, kad nuomos sutarties 1 punkte buvo įtvirtinta, kad pasibaigus sutarčiai arba šalims nutraukus ją prieš terminą, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui butą bei perdavimo priėmimo akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Ieškovas teigia, kad nesant nuomos sutarties pratęsimo, atsakovams atsirado pareiga atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.613 straipsnį pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 110/2012; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-03-19 atsakovė kreipėsi su prašymu pratęsti socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b.l. 52). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta išnuomoti atsakovės T. J. šeimai butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 108). Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pranešimų matyti, jog nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė neatvyko jos pasirašyti (b.l. 109-110). Apibendrinus aukščiau esančius įrodymus darytina išvada, jog pats patalpų savininkas Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad atsakovė turi teisę į socialinį būstą.
Nagrinėjamu atveju prioritetinis klausimas yra nepilnamečių vaikų interesų apsauga, nes nepilnamečio vaiko teisė į būstą priskiriama visuomenės viešiesiems interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Savivaldybė, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatytą pareigą, privalo padėti tėvams įgyvendinti vaiko teisę į būstą bei dėti maksimalias pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nepilnamečiai vaikai neprarastų turimo būsto. Ieškovas net ir savo turtinių teisių gynimo atveju privalo pirmiausia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, jog iškeldinus atsakovę ir jos nepilnamečius vaikus, atsakovė T. J., esant dabartinei jos turtinei padėčiai, neturės galimybės susirasti kito būsto, nes atsakovė niekur nedirba, jos pajamos per mėnesį yra 1740 Lt, giminaičių, pas kuriuos galėtų apsistoti, neturi, o vaikų atskyrimas nuo jos ir apgyvendinimas globos namuose neatitiktų vaikų interesų ir teisės būti auklėjamiems motinos (b.l. 57). Nors ir negalima teigti, jog atsakovė, siekianti tapti socialinio būsto nuomininke, veikė aktyviai, įgyvendindama savo teisę į socialinį būstą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovai turi teisę į socialinį būstą, bei į aplinkybę, kad nepilnamečių iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, neatitiktų įstatymų reikalavimų ir pažeistų nepilnamečių interesus, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti. Byloje yra įrodymai, kad atsakovai nemoka už buto nuomą, tačiau ieškovas šiuo pagrindu iškeldinti atsakovų nereikalauja, o be to, atsakovė pagal turimas pajamas siekia mokėti mokesčius – yra išdavusi ieškovui paprastąjį vekselį (b.l. 53). Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovo ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.