- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1152-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Aurimas Brazdeikis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- L. S., V. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys L. S., V. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-978 (16.51) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-978 (16.51) ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 30 d. surašė jam privalomąjį nurodymą Nr. PN‑978 (16.51), kuriuo įpareigojo nugriauti iki 2016 m. kovo 28 d. neteisėtai tarp sklypų (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje – ant bendro naudojimo kelio pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (ilgis apie 8,0 m, plotis apie 3,0 m) ir sutvarkyti statybvietę. Šį nurodymą atsakovė surašė atsižvelgusi į tai, kad tarp sklypų (duomenys neskelbtini), rekonstruojant I grupės nesudėtingos kategorijos ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatą, pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8,0 m, plotis apie 3,0 m) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio. Priimtas nurodymas yra neteisėtas ir ginčas kyla dėl to, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog mūrinis ūkinis pastatas ir medinis ūkinis pastatas yra vienas ir tas pats pastatas.
3. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras 1963 m. situacijos plane pažymėjo visus kiemo teritorijoje prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), esamus pastatus ir statinius ir jame mūrinis ūkinis pastatas ir medinis ūkinis pastatas pažymėti atskirais indeksais. Be to, atsakovė klaidina teigdama, kad buvo atliekama mūrinio ūkinio pastato rekonstrukcija, kadangi pastato plotas 1963 m., tiek 1994 m., tiek dabar yra nepakitęs ir yra lygus 38 kv. m. Atsakovės argumentai, kad atliekant tokio pastato remontą jo naudotojas automatiškai tampa jo savininku, vertintini kritiškai. Ieškovas 2007 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybę – žemės sklypo dalį ir butą gyvenamajame name, esančiam (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir priklausinius – 25/100 dalis pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), jokių kitų ūkinių pastatų ar jų dalių ieškovas neįgijo.
4. Ieškovas nurodė, kad atsakovė ignoravo pateiktus duomenis apie ginčo objektą ir nepertraukiamą jo egzistavimą visą laiką. Atsakovė pripažįsta, kad pastato remontui, rekonstrukcijai ar statybai nereikalingi leidimai ar sutikimai, jie yra remontuojami, rekonstruojami ar statomi teisėtai naudojamoje žemėje. Nugriovus atsakovės reikalaujamą dalį pastato, likusi dalis neišliks, nes pastatų laikančios konstrukcijos yra bendros, be to, tokiu būdu bus pažeistos pastato savininko teisės į dalį pastato, kuri yra nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir dėl kurio ginčo nėra. Atsakovės teiginiai, kad ginčo pastato savininkai yra tie patys ir tokiomis pat proporcingomis dalimis, kaip ir kitas ūkinis pastatas – mūrinis ūkinis pastatas, nepagrįsti. Pažymėjo, kad visas ūkinis pastatas yra privačiame sklype ir negali būti ginčo objektu. Ieškovas nurodė, kad teismas, kitoje civilinėje byloje nagrinėdamas ginčą dėl žemės sklypo padalijimo pagal projektą, kuriuo buvo projektuojamas patekimas į dalijamą sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinės žemės dalį, ant kurios stovi 1/2 dalis ginčo statinio, konstatavo, jog kelio toje vietoje niekada nebuvo. Dabar patikslinus sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ar kitaip teisėtai leidus naudotis žemės dalimi po medinio ūkinio pastato, nepatenkančio į sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, dalimi nebeliktų ginčo, o statinys buvo teisėtai stovintis, kaip stovėjo ir 1963 m. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodė, kad atsakovė įpareigojo jį nugriauti dalį pastato, kuris jam nepriklauso, kurio jis nestatė ir kurio pusė yra ant svetimo privataus sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-978 (16.51) ir priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 41 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovui A. G..
6. Teismas nustatė, kad ginčo pastatas pateiktuose sklypo planuose buvo pažymėtas 1963 m. spalio 31 d., ginčo pastatas buvo nurodytas ir 1994 m. atliekant namų valdos žemės sklypo ribų planą bei 2008 m. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliekant skaitmeninę topografinę nuotrauką, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo buvo formuojamas 1995 m. (po to, kai pastatas buvo pastatytas). Ieškovas 2007 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), daikto priklausinį – 25/100 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, nuosavybę įgijęs tik 2007 m. kovo 15 d., yra ginčo objekto (ūkinio pastato – medinio ūkinio pastato), kuris pastatytas iki 2007 m., savininkas. Konstatuota, kad ieškovas įrodė, jog jis negalėjo būti ir nėra ginčo objekto statytojas, todėl atsakovė, surašydama jam, kaip ginčo objekto statytojui, privalomąjį nurodymą, pažeidė įstatymo nuostatas, dėl to atsakovės ieškovui 2015 m. rugsėjo 30 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-978 (16.51) naikintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
7.1. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas negali būti nei statytojas, nei savininkas. Teismas neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas pripažino, kad prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ūkinio pastato buvo pristatytas kitas statinys, kuris 2007 m. faktiškai buvo sunykęs, ir ieškovas dėjo pastangas jo atstatymui ir jį perstatė, o tvoros perkėlimas patvirtina faktinį atstatytos (rekonstruotos) statinio dalies pasidalijimą. Vertinant ieškovo veiksmus perstatant sunykusią pastato dalį, faktinį naudojimąsi valstybinėje žemėje pastatyta ginčo statinio dalimi, akivaizdu, kad tik ieškovui, kaip statybos darbų iniciatoriui ir tiesioginiam naudos gavėjui, kyla pareiga nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą ūkinio pastato dalį ir jis gali būti pripažįstamas statytoju. Ginčo statinio rekonstrukcijos darbai atlikti būtent ieškovo naudai ir interesais, todėl jis Statybos įstatymo prasme pripažintinas statytoju ir jam pagrįstai surašytas privalomasis nurodymas.
7.2. Ieškovo tiesioginius interesus dėl valstybinėje žemėje rekonstruotos statinio dalies atspindi 2018 m. balandžio 20 d. jo pateiktas prašymas dėl leidimo naudotis valstybinės žemės dalimi ir ieškovo inicijuotas valstybinės žemės pertvarkymo procesas, siekiant valstybinės žemės dalį prisijungti prie savo sklypo dalies. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad teisėtai pastatytos ūkinio pastato dalies, esančios privačiame sklype, bendraturčiai būtų prisidėję prie neteisėtos rekonstrukcijos darbų ir naudotųsi šia valstybinėje žemėje pastatyta statinio dalimi. Apeliantės nuomone, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui privalomasis nurodymas surašytas nepagrįstai.
7.3. Net ir tuo atveju, jei ieškovas negalėtų būti pripažintas neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytos statinio dalies statytoju, jis turėtų būti pripažintas šios dalies naudotoju, o tai, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, taip pat būtų teisinis pagrindas teikti privalomąjį nurodymą dėl šios dalies nugriovimo būtent ieškovui.
7.4. Teismas neįvertino bendraturčių atsakomybės ribų vykdant neteisėtą ginčo pastato rekonstrukciją, neturint Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu ieškovas A. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos situacijos vertinimą ir priimtą sprendimą surašyti privalomąjį nurodymą. Ginčo statinys – medinis ūkinis statinys / malkinė, nėra tas statinys, dėl kurio neva atliktos rekonstrukcijos surašytas privalomasis nurodymas. Ieškovas nei viso, nei dalies medinio ūkinio pastato / malkinės neįsigijo 2007 m., jis yra tik kito besiblokuojančio mūrinio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Atsakovės pozicija byloje nenuosekli. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas yra ginčo statinio savininkas ar statytojas.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad naudojimasis dalimi malkinės panaudos būdu sukuria jam prielaidas ir pareigą būti atsakingam už statinio teisėtumą, užimamą teritoriją ir pareigą nugriauti visą ar dalį tokio statinio. Apeliantės teiginiai apie ieškovo investuotas lėšas yra deklaratyvaus pobūdžio, o teiginiai, kad darbai atlikti statinio savininko naudai, neatitinka tikrovės. Nesutinka, kad ieškovą galima pripažinti statytoju.
8.3. Apeliantės minimi veiksmai dėl ieškovo siekio prisijungti valstybinės žemės sklypo dalį prie bendrąja nuosavybe valdomo žemės sklypo neturi nieko bendra su surašytu privalomuoju nurodymu. Ginčo valstybinės žemės sklypas netarnauja jokiems viešiesiems poreikiams, nėra nei kelias, nei įvažiavimas, nei kaip nors kitaip naudojamas tikslams, kurie galėtų būti vertinami kaip tarnaujantys viešajam interesui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, padarė tinkamą išvadą, kad ieškovas A. G. įrodė, kad jis negalėjo būti ir nėra ginčo objekto statytojas, todėl atsakovė surašydama jam, kaip ginčo objekto statytojui privalomąjį nurodymą, pažeidė įstatymo nuostatas. Trečiasis asmuo prašo spręsti atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą nugriauti dalį ūkinio pastato, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui surašytas 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomas nurodymas Nr. PN-978 (16.51), kuriame nurodyta, kad „tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstruojant I grupės nesudėtingos kategorijos ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatą, pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8 m., plotis apie 3 m.) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio“. Ieškovui nurodyta nugriauti neteisėtai tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje – ant bendro naudojimo kelio – pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (ilgis apie 8 m, plotis apie 3 m) ir sutvarkyti statybvietę (t. I, b. l. 9–10).
14. Iš pateikto žemės sklypo plano (situacijos planas) (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1963 m. spalio 31 d. plane buvo pažymėtas ginčo pastatas, indeksu PJ¹m (t. I, b. l. 13). Iš namų valdos žemės sklypo plano (savininkai V. S. ir V. Š.) nustatyta, kad 1994 metais, ginčo pastatas buvo pažymėtas sklypo plane, indeksu N (t. I, b. l. 14). Pateikta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2008 m. atlikta (duomenys neskelbtini), skaitmeninė topografinė nuotrauka, kurioje matyti pažymėtas ginčo pastatas, indeksu N, ir tvora (t. I, b. l. 16). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso – ½ dalis L. S. ir po 25/100 dalis ieškovui ir V. Š., ūkinio pastato statybos metai – 1963 m., užstatytas plotas – 38 m² (t. I, e. b. l. 33–34). Iš L. S. rašyto paaiškinimo Nacionalinei žemės tarnybai dėl sandėliuko / malkinės prie ūkinio pastato nustatyta, jog ji nuo 1982 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 1994 m. uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniais tyrinėjimai“ parengė „Namų valdos žemės sklypo ribų planą“, kuriame pažymėjo ir kieme jau esančius pastatus bei kitus kiemo statinius. Šiame plane ginčo pastatas jau 1994 m. balandžio 13 d. buvo pažymėtas. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo su jame esančiais pastatais ir kitais statiniais buvo formuojamas 1995 metais, t. y. jau po to, kai ir kiti kiemo statiniai buvo pastatyti ir užfiksuoti 1994 m. plane. Iš pateiktų ankstesnių gyventojų, gyvenusių (duomenys neskelbtini) paaiškinimų nustatyta, kad ginčo malkinė prie ūkinio pastato buvo pastatyta iki 1996 m., kada ji buvo pastatyta, jie paaiškinti tiksliai negali (t. I, e. b. l. 38–46).
15. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje privažiavimo kelių prie privačių žemės sklypų projektavimo 2016 m. vasario 29 d. susirinkimo protokolo Nr. 12PRT -18-(14.12.6) nustatyta, kad darbotvarkėje buvo svarstytas ieškovo prašymas dėl 2007 m. parengtame formavimo pertvarkymo projekte numatyto privažiavimo tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir nutarta: panaikinti ankstesniuose projektuose pažymėtą pravažiavimą tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šį tarpą palikti kaip laisvos valstybinės žemės fondo sklypą (t. I, b. l. 47).
16. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus rašto dėl leidimo naudotis valstybinės žemės dalimi, kuri yra įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, nustatyta, kad nėra galimybės ieškovui suteikti leidimą naudotis laisvos valstybinės žemės sklypu, tačiau yra galimybė jį privatizuoti (t. II, b. l. 92–94).
17. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį, nurodydamas, kad ginčo objektas buvo pastatytas iki 2007 metų, ir konstatuoti, kad ieškovas nuosavybę įgijęs tik 2007 m. kovo 15 d. yra ginčo objekto (ūkinio pastato – medinio ūkinio pastato), kuris pastatytas iki 2007 metų, savininkas, nėra pagrindo, todėl ieškovui 2015 m. rugsėjo 30 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-978 (16.51) naikintinas. Atsakovė nesutikdama su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas negali būti nei statytojas, nei savininkas. Teismas neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nevertino, kad 1963 m. situacijos plane (duomenys neskelbtini), 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėti ginčo statinio parametrai neatitinka privalomajame nurodyme užfiksuotų ginčo statinio parametrų. Byloje pateiktuose brėžiniuose nurodyti ginčo statinio plotai nesutampa su apeliantės fiksuoto statinio išorės matmenimis, privalomojo nurodymo surašymo metu buvo įvertintas naujų statybos darbų atlikimo faktas ir padidėjęs statybos darbų mastas, už kuriuos atsakingu laikytinas ieškovas.
19. Teisėjų kolegija įvertinusi visus rašytinius bylos duomenis, procesiniuose dokumentuose išdėstytus šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus negali sutikti su apeliantės teiginiais, jog pasikeitė ginčo statinio parametrai. Akivaizdu, kad ginčo pastatas (medinė malkinė) pateiktuose sklypo planuose buvo pažymėtas 1963 m. spalio 31 d., ginčo pastatas buvo nurodytas ir 1994 metais atliekant namų valdos žemės sklypo ribų planą bei 2008 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliekant skaitmeninę topografinę nuotrauką. Iš sklypo planų ir brėžinių matyti, kad jau nuo 1963 m. buvo du vienas šalia kito esantys pastatai, vienas kurių buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Registrų centro duomenimis, tai mūrinis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis L. S. ir po 25/100 dalis ieškovui ir V. Š., ūkinio pastato statybos metai – 1963 m., užstatytas plotas – 38 m². Šalia besiribojantis buvo ir iki šiol yra kitas medinis pastatas – malkinė, nagrinėjamu atveju ginčo objektas, kuris remiantis L. S. paaiškinimais nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi tuo metu pagal galiojančius teisės aktus buvo reikalaujama įregistruoti tik mūrinius su pamatais pastatus, o ginčo objektas neturi pamatų, yra medinis. Apeliantė teikdama skundą nurodo, kad ieškovas atliko rekonstrukciją ir prie buvusio mūrinio pastato pristatė medinę dalį ir dėl šios priežasties pasikeitė pastato un. Nr. (duomenys neskelbtini) parametrai – pastatas padidėjo, taip užimdamas valstybinės žemės dalį. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi mūrinio ūkinio pastato, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), parametrai nepasikeitė, jis ir toliau yra 38 m² ploto. O laikyti, kad kitas nuo 1963 m. stovintis medinis pastatas / malkinė buvo ieškovo pastatytas jau po 2007 metų, t. y. jam įsigijus 25/100 dalį mūrinio ūkinio pastato, ir taip padidintas mūrinio pastato plotas, nėra jokio pagrindo, kadangi medinė ginčo pastato dalis egzistavo dar iki 2007 m.
20. Apeliantė nurodo, jog ieškovas pripažino, kad prie Nekilnojamo turto registre įregistruoto mūrinio ūkinio pastato buvo pristatytas kitas statinys, kuris 2007 m. faktiškai buvo sunykęs, ir ieškovas dėjo pastangas jo atstatymui ir jį perstatė, o tvoros perkėlimas patvirtina faktinį atstatytos (rekonstruotos) statinio dalies pasidalijimą. Vertinant ieškovo veiksmus perstatant sunykusią pastato dalį, faktinį naudojimąsi valstybinėje žemėje pastatyta ginčo statinio dalimi, akivaizdu, kad tik ieškovui, kaip statybos darbų iniciatoriui ir tiesioginiam naudos gavėjui, kyla pareiga nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą ūkinio pastato dalį ir jis gali būti pripažįstamas statytoju. Ginčo statinio rekonstrukcijos darbai atlikti būtent ieškovo naudai ir interesais, todėl jis Statybos įstatymo prasme pripažintinas statytoju ir jam pagrįstai surašytas privalomasis nurodymas.
21. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad ieškovas Statybos įstatymo prasme pripažintinas statytoju ir jam pagrįstai surašytas privalomasis nurodymas. Apeliantė apskritai nenustatė ir į bylą nepateikė įrodymų dėl ginčo statinio dalies statybos darbų atlikimo datos, dėl ieškovo investuotų ar neinvestuotų lėšų dydžio, nepateikė duomenų, kas yra ginčo objekto statytojas ar savininkas, neteisingai identifikavo ginčo objektą, taigi nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kurias apeliantė siekia įrodyti. Apeliantė, surašiusi privalomąjį nurodymą, rėmėsi tik subjektyvia 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Rodena“ skunde išreikšta nuomone, kad sklypo bendraturtis – ieškovas – savavališkai pasinaudojo valstybine žeme – pastatė 8 metrų ilgio medinį statinį.
22. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPSVPĮ) (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija, galiojusi privalomojo nurodymo surašymo metu) apibrėžė, kad privalomasis nurodymas – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškovui privalomąjį nurodymą surašė vadovaudamasi TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalimi, t. y. ieškovui privalomasis nurodymas buvo surašytas, kadangi atsakovė sutikimo rekonstruoti ar statyti naują statinį valstybinėje žemėje bet kuriam iš ūkinį pastatą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdančiam ieškovui, tretiesiems asmenims L. S. ar V. Š., nedavė, todėl ieškovui, kaip statytojui (apeliantės teigimu, kaip naudos gavėjui), buvo surašytas privalomas nurodymas – nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje (ant bendro naudojimo kelio) pastatytą ūkinio pastato dalį.
23. Pažymėtina, kad ieškovas nei viso, nei dalies medinio ūkinio statinio / malkinės neįsigijo 2007 m. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ieškovas yra tik kito besiribojančio mūrinio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris yra registruotinas nekilnojamojo turto registre, bendraturtis, o tai jokiais pagrindais nesukuria nuosavybės teisės kitame - ginčo statinyje, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuris žymimas tik kiemo statinių plane ir kurio remontui atlikti nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi ieškovas niekada nebuvo ir nėra ginčo medinio ūkinio statinio / malkinės nei statytojas, nei savininkas.
24. Apeliantė nurodo, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas negalėtų būti pripažintas neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytos statinio dalies statytoju, jis turėtų būti pripažintas šios dalies naudotoju. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu, kadangi Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte nurodyta, kad statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Apeliantė šiuo atveju nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu (įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimo pagrindu) ji konstatuoja, kad ieškovas yra statinio naudotojas, todėl tokie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas negalėjo būti ir nėra ginčo objekto statytojas, todėl atsakovė surašydama jam, kaip ginčo objekto statytojui, privalomąjį nurodymą, pažeidė įstatymo nuostatas ir todėl atsakovės ieškovui 2015 m. rugsėjo 30 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-978 (16.51) turi būti naikintinas.
26. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog statinio nugriovimas, kaip statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė, yra įtvirtintas pirmajame iš keturių punktų, kuriuose yra reglamentuotos padarinių šalinimo priemonės, tačiau toks išdėstymas nereiškia, jog statinio nugriovimas yra pirminė neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonė. Priešingai, tiek pats įstatymo leidėjas pripažįsta (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 57 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 70 punktas).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (pvz., minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58–59 punktai; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, 31 punktas).
28. Taigi nagrinėjamu atveju savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymas apskritai būtų galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad savavališka statyba negali būti įteisinta ir jos padariniai negali būti pašalinti kitomis, t. y. mažiau teises varžančiomis, priemonėmis.
29. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini) , anksčiau (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais ir kitais statiniais buvo formuojamas 1995 metais, t. y. jau po to, kai kiti kiemo statiniai buvo pastatyti ir užfiksuoti 1994 m. plane. Taigi tikėtina, kad ne ginčo pastato dalis neteisėtai atsirado ant valstybinės žemės 1995 m., o žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas taip, kad sklypo riba buvo nustatyta per ginčo pastato vidurį (išilgai pastato) ir susiklostė dabartinė situacija. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nugriaunant dalį ginčo pastato, kita dalis, kuri teisėtai pastatyta ant privačios žemės, neturės techninės galimybės išlikti, kadangi pastato dalys turi bendras laikančiąsias konstrukcijas. Tokiu būdu būtų pažeistos ginčo statinio savininko (kurio apeliantė neidentifikavo) teisės į dalį pastato, kuri yra privačiame žemės sklype ir dėl kurios teisėtumo ginčo nėra.
30. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus rašto ieškovui dėl leidimo naudotis valstybinės žemės dalimi, kuri yra įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, nustatyta, kad nors nėra galimybės ieškovui suteikti leidimą naudotis laisvos valstybinės žemės sklypu, ant kurio yra ginčo pastato dalis, tačiau yra galimybė jį privatizuoti. Taigi ieškovui ar / ir kitiems besiribojančių sklypų savininkams esant galimybei valstybinės žemės dalį privatizuoti, ir šia galimybe pasinaudojus, neteisėtos statybos padariniai galės būti pašalinti ją įteisinus. Todėl nagrinėjamu atveju įpareigojimas nugriauti dalį statinio ir sunaikinti nuosavybės teisės objektą nėra galimas, kol neišnaudotos kitos priemonės.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.