Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2500-510/2009 pagal pareiškėjos R. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 2-1524-260/2008), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neįtraukta į bylos nagrinėjimą pareiškėja R. D. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo D. Š. ieškinį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja neįtraukta į šios civilinės bylos nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Kadangi prašomoje atnaujinti byloje kilo ginčas dėl prievolės, kuri turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. preliminarus sprendimas pareiškėjai sukuria teises ir pareigas, nes juo priteista skola gali būti išieškoma iš sutuoktinių bendro turto ir/arba pareiškėjos asmeninio turto. Preliminariu sprendimu ieškinį teismas tenkino tuo pagrindu, kad atsakovas yra pasirašęs 2007 m. liepos 21 d. priėmimo perdavimo aktą 2007 m. lapkričio 22 d. priėmimo perdavimo aktą. Tačiau paaiškėjo, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais ir šie trūkumai yra paslėpti, dėl ko jų nebuvo galima nustatyti priimant darbą. Įstatymas užsakovo pareigą sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą sieja ne tik su darbų rezultatų priėmimu, bet ir su sąlyga, kad darbai yra atlikti tinkamai ir laiku. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčyti šiuos aktus ir juose nurodytą darbų kainą. Pareiškėja apie civilinės bylos nagrinėjimą ir joje priimtą preliminarų teismo sprendimą sužinojo tik 2009 m. balandžio 29 dieną, kai Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1390-385/2009 pareiškėjai buvo įteiktas ieškovo ieškinys dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo su priedais. Todėl 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleistas.

Teismas pažeidė CPK 368 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai nustatė momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad pareiškėja apie buvusį procesą sužinojo tik 2009 m. balandžio 29 d. Iš 2009 m. sausio 28 d. prašymo bei 2009 m. balandžio 14 d. antstolės A. A. įteikto pareiškėjai 2009 m. vasario 9 d. patvarkymo negalima daryti išvados, kad 2009 m. balandžio 14 d. pareiškėja sužinojo apie prašomą atnaujinti bylą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. sausio 28 d. raštą parašė pati pareiškėja, jame teiraujamasi, kodėl buvo areštuota jos sąskaita, tačiau atsakymo į šį raštą pareiškėja negavo, jos sąskaitos areštas buvo panaikintas. 2009 m. balandžio 14 d. pareiškėja pasirašė, kad gavo 2009 m. vasario 9 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau šis patvarkymas buvo adresuotas UAB ,,Lietpola“ vyriausiajai buhalteriai, todėl jį pareiškėja neskaičiuosi perdavė adresatui. Be to, patvarkyme nenurodoma, kokiu pagrindu susidarė R. D. skola D. Š. . Po patvarkymo įteikimo pareiškėjai ji tik galėjo pradėti domėtis apie buvusį procesą, ir tai pradėjus daryti užimtų laiko, todėl objektyviai vertinant situaciją pareiškėja apie prašomą atnaujinti civilinę bylą galėjo sužinoti tik 2009 m. balandžio 22-25 dienomis, o tai reikštų, kad 3 mėnesių terminas nėra praleistas.Vien tas faktas, kad pareiškėja ir atsakovas yra sutuoktiniai, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėja apie vykstantį procesą žinojo. Šių asmenų gyvenimą atskirai patvirtina nurodomi skirtingi jų adresai.Teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėja negali būti laikoma neįtrauktu į bylą asmeniu CPK 266 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalgoje Nr. 1-2007 ,,Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ pateikiamas pavyzdys kada asmuo privalo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, yra nurodyta, kad kilus ginčui iš materialinio teisinio santykio, kai turtas priklauso sutuoktiniams, nagrinėjant bylą turėtų dalyvauti abu sutuoktiniai, t. y. taikytinos privalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Tokia situacija yra ir nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad skolos išieškojimas pagal preliminarų sprendimą bus vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimas iš bendro turto nebus vykdomas, prieštarauja skundžiamoje teismo nutartyje paminėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008 bei 2008 m. vasario 15 d. nutarčiai, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008.Net jei išieškojimas bus vykdomas tik iš CPK 667 straipsnio tvarka nustatytos R. D. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai taip pat turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nes tokiu atveju vykdymo procese bus pardavinėjamas namas, kuriame pareiškėja su nepilnamečiais vaikais gyvena. T. y. gyvenamojo namo dalis bus transformuota į atitinkamą piniginių lėšų sumą, gautą namą pardavus iš varžytynių.

Pareiškėja, būdama protinga ir atidi teisinių santykių dalyvė, tiek teikdama 2009 m. sausio 28 d. prašymą antstolei, tiek 2009 m. balandžio 14 d. priimdama UAB ,,Lietpola“ adresuotą patvarkymą, privalėjo pradėti domėtis, dėl kokių priežasčių buvo areštuotos jos sąskaitos ir kokiu pagrindu atsirado jos sutuoktinio skola.Apeliantė neįrodė, jog kartu su atsakovu negyvena, neįrodė, kad jos su sutuoktiniu nuolatinės gyvenamosios vietos tiek namo statymo metu, tiek bylos 2-1524-260/2008 nagrinėjimo metu buvo skirtingos. Vien ta aplinkybė, kad sutuoktinių registracijos adresai yra skirtingi, nepakankami minėtai aplinkybei įrodyti. CK 2.12 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio gyvenamąją vietą.Tam, kad procesas prašomu pagrindu būtų atnaujintas, nepakanka nustatyti, jog iš tikrųjų pareiškėja be teisėto pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo. Būtina nustatyti kad išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra maksimaliai užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai. Vadovaujantis CPK aštuonioliktame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) užbaigta byla gali būti atnaujinta. Šis institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Tuo pat metu ypatinga proceso atnaujinimo instituto reikšmė nėra suabsoliutinama, nes kaip ir bet kuria kita procesine teise, taip ir teise prašyti atnaujinti procesą, suinteresuotas asmuo privalo naudotis tikslingai ir sąžiningai, juo labiau, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma. Todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant tam tikriems įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą remdamasi tuo, kad teismas nusprendė dėl jos teisių bei pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į procesą dalyvaujančiu asmeniu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Šį teiginį pareiškėja grindė nurodydama, jog teismo preliminariu sprendimu priteistos sumos išieškojimas bus nukreiptas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjai ir atsakovui priklausantį turtą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog pareiškėjos teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo ir pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą nėra.

Taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriuo remiasi pareiškėja, turi būti nustatytos visos jame nurodytos sąlygos. Taigi tam, kad procesas būtų atnaujintas šiuo pagrindu, būtina nustatyti, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia neįtraukto į procesą asmens teises ar įstatymų saugomus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. preliminarus sprendimas, kuriuo iš atsakovo R. D. priteista ieškovui D. Š. skola, nepažeidžia atsakovo sutuoktinės (pareiškėjos), nedalyvavusios nagrinėjant civilinę bylą, teisių bei teisėtų interesų.

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007).

Civilinio kodekso 3.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.5 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžia jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Šiais principais yra grindžiamas ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles teisinis reglamentavimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (t. y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.). CK 3.109 straipsnio 3 dalyje – nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. vs V.O., bylos Nr. 3K-7-242/2009).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovo R. D. ieškovui D. Š. 391 000 Lt skolą, 16 915 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ši atsakovo prievolė kildinama iš ieškovo bei atsakovo sudarytos statybos rangos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Sutartyje nenumatyta solidari atsakovo ir jo sutuoktinės atsakomybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovas, tiek sprendimą priėmęs teismas atsakovo prievolę laikė asmenine jo prievole, nes jokių reikalavimų pareiškėjai reikšta nebuvo, jokios sumos iš jos turto nepriteistos (Kauno apygardos tesimo civilinė byla Nr. 2-1524-2008, b. l. 2, 6, 28). Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas abejoti, ar R. D. atsakomybė pagal 2007 m. birželio 29 d. sutartį (Kauno apygardos tesimo civilinė byla Nr. 2-1524-206/2008, b. l. 6-8) laikytina asmenine, nes sutartis, nors jos šalys nurodytos tik D. Š. ir R. D. , buvo sudaryta, kaip nurodo pati pareiškėja R. D. atskirajame skunde, bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. šios sutarties tikslas – pastatyti R. D. ir R. D. šeimai skirtą gyvenamąjį namą. Ši aplinkybė Kauno apygardos tesimo civilinėje byloje Nr. 2-1524-206/2008 analizuota nebuvo, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar galėjo sutuoktinių prievolė atsirasti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, esant sąlygai, kad pastaruoju atveju sandoris sudarytas šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Apie šios prezumpcijos reikšmę kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta nurodant, kad ja siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., I. Š. v. UAB „ Gabuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-37-149/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „ Hansabankas“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-117/2009).

CK nenurodyta, kad sudaryti rangos sutarčiai reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Nustačius, kad vienam sutuoktiniui šeimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas rašytinis antrojo sutuoktinio sutikimas ir šiam nepaneigus CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, konstatuotina, jog iš tokio sandorio atsiradusi prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai teismo procese, susijusiame su šia prievole, turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.). Pažymėtina, kad išsiaiškinti klausimą, ar sandoris sudarytas gavus kito sutuoktinio sutikimą, taip pat, ar kitas sutuoktinis sandorio neginčija bylose, kuriose ieškinys pareikštas tik vienam sutuoktiniui, privalu įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu ir kitą sutuoktinį. Tam, kad įstatymų leidėjo ketinimas apsaugoti bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir rūpestingo sutuoktinio interesus nuo nesąžiningo ir nerūpestingo sutuoktinio neapgalvotų veiksmų būtų įgyvendintas, būtina sudaryti atitinkamas procesines galimybes sąžiningam sutuoktiniui apginti tiek savo asmeninius, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės interesus bylose, kuriose ieškiniai pareiškiami tik vienam sutuoktiniui. Tokios procesinės nurodytos materialinės normos įgyvendinimo galimybės gali būti sudarytos tik tuo atveju, jeigu abu sutuoktiniai byloje dalyvauja kaip bendrininkai (CPK 43, 44 str.), tačiau prašomoje atnaujinti civilinėje byloje procesas vyko dokumentinio proceso tvarka, kurio metu apeliantei nebuvo sudaryta galimybė naudotis procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę ginti savo teises bei įstatymo saugomus interesus.

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino praleidimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą (LR CPK 370 str. 3 d.).

Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad apie preliminarų sprendimą, kuris pažeidžia jos teises ir interesus, sužinojo tik 2009 m. balandžio 29 d., o prašymą dėl proceso atnaujinimo išsiuntė 2009 m. liepos 17 d., todėl terminas laikytinas nepraleistu. Pažymėtina, jog įstatymas termino skaičiavimą sieja ne su galėjimu (galimybės turėjimu), bet su turėjimu sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Tam, kad pareiškėja būtų turėjusi galimybę susipažinti su preliminariu sprendimu ir pačia byla, ji turėjo suvokti apie savo teisių galimą pažeidimą. Vertindama pačios pareiškėjos antstolei A. A. 2009 m. sausio 28 d. prašymą, kuriame prašoma nedelsiant nuimti areštą nuo pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos bei prašoma raštu informuoti, kokiu pagrindu buvo uždėtas areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis raštas nėra pakankamas padaryti išvadai, jog pareiškėja nuo šio rašto surašymo momento žinojo ar turėjo žinoti apie savo pažeistą teisę priėmus minėtą preliminarų teismo sprendimą Kauno apygardos tesimo civilinėje byloje Nr. 2-1524-2008. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai antstolė į šį raštą atsakė ar kitokiu būdu informavo apie buvusį teismo procesą (CPK 178 str.). Vertindama 2009 m. balandžio 14 d. pareiškėjos parašą ant antstolės A. A. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą kaip sužinojimo momentą, teisėjų kolegija sprendžia, kad gavusi minėtą patvarkymą pareiškėja turėjo atkreipti dėmesį į patvarkyme akivaizdžiai matomą savo sutuoktinio pavardę ir pradėti domėtis patvarkyme nurodytos skolos išieškojimo pagrindu. Pastebėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Tačiau sprendžia, kad nėra pagrindo neatnaujinti pareiškėjai praleisto termino. Teisėjų kolegijos nuomone, trimis dienomis pavėluotai pateiktas prašymas neleidžia spręsti, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė vilkinti procesą ir pan. Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą praleistą trijų dienų terminą atnaujinti.

Esant tokioms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - procesas byloje atnaujintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų (CPK 6 str., 42 str. 2 d., 183 str., 185 str., 291 str. 1 d. 5 p., 366 str. 1 d. 7 p., 370 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Kauno apygardos tesimo civilinė byla Nr. 2-1524-2008 vyko dokumentinio proceso tvarka, teismas iki 2008 m. spalio 7 d. preliminaraus sprendimo priėmimo, 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovą R. D. pateikti atsiliepimą į ieškinį, ką atsakovas ir padarė – 2008 m. spalio 1 d. pateikė atsiliepimą į D. Š. ieškinį, kuriame aiškiai išdėstė nesutikimo su ieškiniu argumentus, susijusius su atliktų rangos darbų pagal 2007 m. birželio 29 d. sutartį kokybe, nurodė, kad nėra galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto. Taigi pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1524-2008 pats padaręs procesinį pažeidimą ir dokumentiniame procese dar iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo žinodamas, kad atsakovas su ieškiniu (o taip pat ir su būsimu preliminariu sprendimu) nesutinka, formaliais pagrindais atsisakė sudaryti atsakovui galimybes pateikti prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neperžengdamas proceso atnaujinimo ribų, turėtų atsižvelgti į paminėtas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1524-260/2008 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir perduoti šią bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų.