Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims (išieškotojui) Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), (skolininkui) viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini), (skolininko vadovui) R. L. dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo (skolininko vadovas) R. L., kuriam antstolės pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2020 m. lapkričio 10 d. tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Janė Jakimavičienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0052/18/01601 pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-478-182/2016 dėl 2 000 Eur netinkamai panaudotų valstybės lėšų, 40,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko VšĮ (duomenys neskelbtini) išieškotojo Departamento naudai. Šioje vykdomojoje byloje antstolės padėjėjas Egidijus Balčius 2020 m. birželio 30 d. surašė reikalavimą Nr. S-200002625 dėl duomenų apie turtą pateikimo (toliau – Reikalavimas), kuriuo skolininko VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo R. L. pareikalavo per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo buvimo vietą, pas kitus asmenis esantį (išnuomotą, paskolintą ir kt.) turtą bei lėšas, lėšas kredito įstaigose ir vertybinius popierius (įskaitant ir išvestinius – repo, „short sell“, opciono ir kt.) ir įspėjo, kad už nurodyto reikalavimo nevykdymą ar melagingų duomenų pateikimą teismas vadovui gali skirti iki 500 Eur baudą ar nubausti areštu iki 30 parų. Reikalavimas registruotu paštu išsiųstas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui R. L., tačiau šis antstolės reikalavimas nebuvo vykdomas, todėl antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skolininko vadovui skyrimo.

Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). CPK 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys įrodymai – valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija – patvirtina, kad skolininko VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. juridinių asmenų registre registruotas R. L.. Antstolė Reikalavimu, vadovaudamasis CPK 645 straipsniu, pareikalavo skolininko vadovo R. L. per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo buvimo vietą, pas kitus asmenis esantį (išnuomotą, paskolintą ir kt.) turtą bei lėšas, lėšas kredito įstaigose ir vertybinius popierius (įskaitant ir išvestinius – repo, „short sell“, opciono ir kt.) bei šį Reikalavimą išsiuntė skolininko vadovui.

Skolininkas, nesutikdamas su baudos paskyrimu minėtam vadovui, vieną iš argumentų nurodo tai, kad antstolės Reikalavimas R. L. tiesiogiai įteiktas nebuvo, šio Reikalavimo R. L. negavo, į oficialų elektroninį skolininko paštą, kuris įregistruotas juridinių asmenų registre, Reikalavimas skolininkui išsiųstas nebuvo, todėl R. L. negalėjo žinoti apie prašomą pateikti informaciją, o antstolė tinkamai neišnaudojo visų informavimo galimybių, tačiau teismas su šiuo skolininko argumentu neturi pagrindo sutikti.

Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604 – 605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo; procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus. Kilus ginčui, ar antstolio procesinis dokumentas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604 ir 605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz. CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2008, Nr. 3K-3-524-684/2015). Kaip matyti iš prie bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0052/18/01601 medžiagos, antstolė Reikalavimą registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininko vadovui R. L., jo registruotos bei juridinių asmenų registre nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriam Reikalavimas įteiktas asmeniškai 2020 m. liepos 17 d., kas priešingai nei nurodo skolininkas patvirtina, kad Reikalavimas R. L. 2020 m. liepos 17 d. buvo įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 604, 605 straipsniai) ir jam buvo žinoma ne tik apie pareigą vykdyti antstolės Reikalavimą, bet ir apie galinčias kilti pasekmes už jo nevykdymą. Pažymėtina, kad Reikalavimą įteikus skolininko vadovui asmeniškai, papildomai siųsti Reikalavimą ir skolininkui jo registruotu elektroninio pašto adresu antstolei nebuvo jokio pagrindo.

Byloje duomenų, kad R. L. Reikalavimo priėmimo bei jo įteikimo metu būdamas skolininko vadovu būtų įvykdęs antstolės Reikalavimą, bendradarbiavęs su antstole, nurodęs priežastis, dėl kurių nebuvo vykdomas antstolės Reikalavimas, nėra. Tuo pagrindu pripažintina, kad R. L. nesielgė kaip rūpestingas ir sąžiningas vadovas, siekdamas įvykdyti antstolės jam nustatytas pareigas ir iki 2020 m. lapkričio 11 d. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu antstolės Reikalavimo neįvykdė, todėl yra pagrindas jam skirti baudą (CPK 585 straipsnio 1, 3 dalys, 645 straipsnis).

Skolininkas nurodo, kad atsakingu dėl duomenų savalaikio nepateikimo antstolei pagal Reikalavimą turėtų būti pripažintas, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., laikinai skolininko direktoriaus pareigas ėjęs A. K.. Kaip jau minėta, remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., t. y. antstolės Reikalavimo surašymo bei įteikimo metu, buvo R. L.. Skolininkas pateikė teismui VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 2020/01/27-1 „Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas“, iš kurio matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius R. L. dėl atsitraukimo iš visuomeninės veiklos neterminuotam laikui, nuo 2020 m. vasario 1 d. paskyrė laikinai eiti skolininko direktoriaus pareigas A. K. ir įpareigojo jį susipažinti su įstaigos situacija, dokumentais bei perimti organizacijos valdymą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą sąvoka „laikinai einantis vadovo pareigas“ gali reikšti dvi skirtingas teisines situacijas. Pirmoji – tai neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų juridinio asmens organų (šiuo atveju visuotinio dalininkų susirinkimo (vienintelio dalininko) sprendimu (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu atveju laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą, tačiau praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai yra paskirtas nuolatinis juridinio asmens vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Tokiu atveju, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo, kurio įgaliojimai gali būti apibrėžti juridinio asmens įstatuose, taip pat juridinio asmens vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Tokia teisinė situacija, kai juridinio asmens vadovas dėl tam tikrų aplinkybių laikinai negali eiti savo pareigų, kvalifikuotina kaip trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau ji nereiškia naujo juridinio asmens vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo. Taigi, pirmuoju atveju laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas, antruoju – jis tik tikrojo vadovo įgaliotinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-349-415/2015, Nr. 3K-3-31-378/2017, Nr. 3K-3-460-421/2018). Nagrinėjamu atveju A. K. skolininko laikinuoju direktoriumi buvo paskirtas direktoriaus R. L. įsakymu, o ne visuotinio dalininkų susirinkimo (vienintelio dalininko) sprendimu, duomenų, kad R. L. visuotinio dalininkų susirinkimo (vieno dalininko) sprendimu laikino direktoriaus paskyrimo laikotarpiu buvo atšauktas iš viešosios įstaigos vadovo pareigų bei su juo buvo nutraukta darbo sutartis (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas), byloje nėra, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., būdamas laikinuoju direktoriumi, nebuvo įgijęs juridinio asmens valdymo organo teisinio statuso, t. y. veikė ne kaip įstaigos valdymo organas, o kaip tikrojo vadovo R. L. įgaliotinis. Šią aplinkybę patvirtina ir skolininko atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės, jog A. K. eidamas laikinas direktoriaus pareigas neturėjo skolininko prisijungimų ir įgaliojimų prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo sistemų ir ši galimybė jam buvo suteikta tik jį paskyrus įstaigos vadovu bei įregistravus duomenis apie įstaigos vadovo pakeitimus juridinių asmenų registre.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.62 straipsnio 3 dalį juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Pagal Įstatymas 9 straipsnio 4 dalį viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip. Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už duomenų, nurodytų CK 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui (Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalies nuostatą, šio straipsnio 1 dalies 1-7 ir 11 punktuose išvardintų duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti ir juridinio asmens organai (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, juridinių asmenų registre yra registruojami duomenys tik tų vadovų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka paskiriami kompetentingų juridinių asmenų organų ir tokiu būdu pripažįstami įgiję valdymo organui nustatytas pareigas ir atitinkamai atsakomybę už šių pareigų vykdymą ar nevykdymą. Šiuo atveju, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. skolininko vadovu juridinių asmenų registre buvo įregistruotas R. L., jį laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. laikinai pavadavo A. K., kuris veikė kaip tikrojo vadovo R. L. įgaliotinis, todėl atsakomybė pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį, 645 straipsnio 2 dalį už antstolės Reikalavimo nevykdymą turi būti taikoma tikrajam įstaigos vadovui R. L.. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog už antstolės Reikalavimo įvykdymą iki 2020 m. lapkričio 11 d. (juridinio asmens registre įregistruoto vadovo pasikeitimo) buvo atsakingas laikinai direktoriaus pareigas ėjęs A. K. nėra teisinio pagrindo, todėl šis skolininko prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Antstolė prašo R. L. už Reikalavimo nevykdymą skirti 5,00 Eur baudą už kiekvieną dieną nuo 2020 m. liepos 23 d. iki tol, kol reikalavimas bus įvykdytas. Nustatydamas baudos dydžius teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), atsižvelgia į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už reikalavimų nevykdymą, bet ir su asmens skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakomybė už reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, neįvykdymą be svarbių priežasčių yra numatyta CPK 645 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią reikalavimo neįvykdžiusiam asmeniui gali būti paskirta iki 500 Eur bauda arba areštas iki 30 parų. Įvertinus tai, kad R. L. būdamas skolininko vadovu nevykdė antstolės Reikalavimo pateikti duomenis apie skolininko turtą, svarbių priežasčių dėl kurių negalėjo įvykdyti antstolės Reikalavimo ar šio Reikalavimo perduoti vykdyti laikinai direktoriaus pareigas ėjusiam A. K., nenurodė, antstolės apie įstaigoje paskirtą laikiną vadovą neinformavo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų, jog R. L. ankščiau būtų nevykdęs antstolio reikalavimų ir jam dėl to būtų taikytos nuobaudos, nėra, šiuo metu įstaigos vadovai jau yra pasikeitę ir Reikalavimas naujo vadovo yra įvykdytas, sprendžia, kad šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nubausti asmenį už Reikalavimo nevykdymą, pareiškėjos pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintinas iš dalies ir vadovaujantis CPK 645 straipsnio 3 dalies nuostatomis R. L. skirtina 50,00 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 585 straipsnio 1, 3 dalimis, 593, 645 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą už antstolės 2020 m. birželio 30 d. reikalavimo Nr. S‑200002625 nevykdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.