- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- e2-1288-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12465-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- J. N. J.
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas J. N. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. J. (toliau – ir atsakovė), prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21507-869/2020 patvirtintos taikos sutarties 3 ir 4 punktus ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę J. N. J. sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodoma, kad santuokoje su atsakove (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino J. N. J. ir J. J. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią J. J. įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis 130 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės (civilinė byla Nr. 2-21507-869/2020).
Šalies argumentai
3. Ieškovo teigimu, atsakovė priteistą išlaikymą moka reguliariai.
4. Remdamasis ginčui aktualiu reglamentavimu, ieškovas nurodo, jog priteisto išlaikymo dydis po 130 Eur kas mėnesį negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Vaikas paaugo, pradės lankyti Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę, išaugo jo poreikiai, taip pat išaugo ir būsto išlaikymo bei maisto produktų kainos. Atsakovė atsisako geranoriškai mokėti didesnę išlaikymo sumą.
Šalies argumentai
5. Ieškovo teigimu, atsakovė yra darbinga, tačiau jos darbo vieta bei gaunamo atlyginimo dydis jam nežinomi. Ieškovas nurodė, jog jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo pajamas sudaro socialinė pašalpa apie 328 Eur per mėnesį, taip pat gauna „vaiko pinigus“ – 85,75 Eur per mėnesį.
6. Ieškovas, remdamasis teismų praktika, nurodo, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovo skaičiavimais, apytiksliai per mėnesį sūnaus išlaikymui jis turėtų išleisti: nuomos mokestis (vaiko dalis) – 50 Eur; komunalinės paslaugos – apie 30 Eur (vaiko dalis); maistas mokykloje – 100 Eur; maistas – apie 300 Eur; vaistai, vitaminai, dantų priežiūra – apie 20 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, skutimosi priemonės, kremai, skalbimo priemonės ir kt.) – apie 20 Eur; apatiniai drabužiai (marškinėliai, trumpikės, kojinės ir pan.) – apie 10 Eur; viršutiniai drabužiai, avalynė – apie 80 Eur; buities apyvokos daiktai (įrankiai, indai, patalynė, rankšluosčiai, baldai ir pan.) – apie 25 Eur; mokymosi priemonės, sporto apranga – apie 30 Eur; rinkliavos mokykloje (ekskursijos, šventės) – 15 Eur; „Vilniečio kortelės“ papildymas – 5 Eur; mobiliojo ryšio telefono papildymas – 10 Eur; papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms (ekskursijos, kinas, knygos ir pan.) – apie 50 Eur; kišenpinigiai – apie 40 Eur, viso apie 785 Eur.
7. Ieškovas paaiškino, kad kreipdamasis į teismą, siekia prisiteisti iš atsakovės dalį visų vaiko išlaikymui reikalingu išlaidų, ir prašo kas mėnesį priteisti tokią pinigų sumą, kurios užtektų patenkinti bent minimaliems vaiko poreikiams.
Atsiliepimas
8. Atsakovė J. J. atsiliepime į ieškinį nurodo su juo nesutinkanti ir prašo atmesti.
9. Atsakovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, susijusia su išlaikymo dydžio pakeitimu, nurodo, kad ieškovas ieškiniu reikalauja padidinti vos prieš mažiau nei trejus metus nustatytą vaiko išlaikymui skirtą sumą nuo 130 Eur iki 275 Eur, tačiau ši kasmėnesinė suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais, t. y. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kaip per šiuos metus pasikeitė nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalingų lėšų suma.
10. Ginčo dėl to, kad augančiam nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, ugdymo priemonės, nėra, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nors vaikas auga, tačiau kas mėnesį nereikia pirkti sezoninių drabužių, avalynės ir t.t.
Atsiliepimas
11. Atsakovė paaiškina, kad jos finansinė padėtis sudėtinga, per mėnesį ji uždirba apie 800 Eur. Jos išlaidos per mėnesį sudaro: 300 Eur būsto nuoma, 257 Eur kreditas, 130 Eur vaiko išlaikymas, 100 Eur už kompiuterio išperkamąją nuomą ir internetą. Todėl ieškovo nurodoma vaiko išlaikymui priteistina suma (daugiau nei dvigubai didesnė, nei yra šiuo metu) akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti atsakovės turtinės padėties. Atsakovė, vertindama savo finansines galimybes, galėtų vaiko išlaikymui skirti 150 Eur per mėnesį, bet ne 275 Eur, kaip to reikalauja ieškovas. Be to, atsakovė pažymi, kad ji kiekvieną kartą, kai tik turi laisvadienį, susitinka su nepilnamečiu vaiku. Leidžia laiką kartu, perka jam drabužius ir kitas reikalingas priemones, lankosi kino teatruose ir kitaip pramogauja, duoda jam dienpinigių mokyklai ir kitoms išlaidoms. Dovanoja dovanas tiek gimtadienio, tiek ir kitų švenčių proga. Kiekvienais metais didžiausios metų šventės yra švenčiamos atsakovės šeimoje, kur nepilnametis vaikas taip pat gauna daug dovanų.
12. Pasisakydama dėl ieškovo teiginių, kad jis niekur nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, atsakovė nurodo, kad jos turimomis žiniomis tai neatitinka tikrovės. Atsakovės žiniomis, ieškovas 2023 m. sausio – vasario mėnesiais buvo išvykęs dirbti į Vokietiją, vėliau Ispaniją. Galiausiai, ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi neįgalumo, kitų išlaikytinių, todėl turi imperatyvią tėvo pareigą susirasti darbą, dirbti, kad užtikrintų savo ir nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą, sūnaus išlaikymo naštos neperkeldamas kitiems asmenims. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
13. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad Tarnyba prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo, nes ieškinys pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais nepilnamečio A. J. poreikiais.
14. Taip pat išvadoje nurodoma, kad apsilankyta ieškovo gyvenamojoje vietoje. Pasak ieškovo, būstas yra nuomojamas (mokama per pusę su sugyventine, ieškovui tenkanti dalis – 250 Eur/mėn.); buto plotas ieškovui nežinomas; 3 kambariai. A. kambariu dalinasi su ieškovo sugyventinės sūnumi. Kambaryje yra dvi lovos, du rašomieji stalai, du kompiuteriai, spinta, berniukų daiktai. Ieškovas nurodė, kad su atsakove skyriumi gyvena apie 10 metų. Pasak vyro, pirmą laiką sūnus gyveno su atsakove, tačiau vėliau vaikas patyrė smurtą iš motinos sugyventinio ir persikėlė gyventi pas tėvą. Ieškovo teigimu, sūnus gyvena su juo apie 3 metus. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu sūnus su motina susitinka maždaug 1 kartą per 1-2 sav., telefonu bendrauja dažnai. Vyro teigimu, atsakovė vaiko išlaikymui perveda 130 Eur/mėn.
15. Tarnyba nurodo, jog A. J. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Papildomai lanko (duomenys neskelbtini) (apie 50-60 Eur/mėn.). Sveikatos problemų neturi. Vaikinas nurodė, kad gyvena su tėčiu, tėčio drauge ir jos vaikais; su mama jis nebegyvena jau porą metų dėl konfliktų su mamos sugyventiniu. Anot berniuko, šiuo metu su mama jis bendrauja, susitinka, kai mamai būna išeiginės darbe. Dažniausiai susitinka mamos namuose (nakvoti nelieka) arba mieste. A. teigimu, mama jam kartais nuperka saldainių, kažko atsigerti, kartais duoda pinigų (5-10 Eur), drabužius ir batus jam visuomet parūpina tėtis, o kai berniukui reikia pinigų, jis kreipiasi į tą žmogų, su kuriuo tuo metu būna (tėtį arba mamą). Su tėčiu, A. teigimu, jis sutaria gerai, su tėčio drauge R. bei jos vaikais – taip pat.
Atsiliepimas
16. Išvadoje nurodyta, jog su atsakove bendrauta telefonu. Moteris nurodė, kad apie ieškinį žino, jos advokatė pateikė atsiliepimą; su ieškiniu ji nesutinka, kadangi pakėlus išlaikymo dydį iki 275 Eur/mėn., ji „neturės už ką gyventi“. Moteris nurodė, kad sutiktų išlaikymo dydį pakelti iki 180 Eur/mėn. Atsakovės teigimu, su sūnumi ji bendrauja, susitinka per savo išeigines; A. duoda pinigų, kartu jie eina pavalgyti, kartais nuperka sūnui reikalingų daiktų. Atsakovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunama mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra apie 700-800 Eur.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
17. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti.
18. Papildomai ieškovas paaiškino, kad sūnaus išlaikymui pinigų trūksta. Pasak ieškovo, pasikeitė pragyvenimo šaltiniai. Ieškovo teigimu, mama su sūnumi susitinka, nuperka nebent saldainukų.
19. Taip pat ieškovas paaiškino, kad jis taip pat nuomojasi butą, registruotas Užimtumo tarnyboje. 2020 metais susitarė dėl 130 Eur/mėn. išlaikymo, kadangi tuo metu jis dirbo, pajamos buvo didesnės, nereikėjo nuomotis buto, be to, buvo gaila atsakovės.
20. Šiuo metu butą nuomojasi, nes turi draugę, su kuria apsigyveno, tačiau jo butas nėra nuomojamas – kad būtų atsarga, jei santykiai su drauge nesusiklostys. Su drauge veda atskirą ūkį, produktus perka atskirai, gamina kartu.
Šalies argumentai
21. Ieškovo teigimu, šiuo metu jis nedirba, nes gydosi ((duomenys neskelbtini)). Iš darbo išėjo dėl sveikatos (buvo per sunku). Užimtumo tarnyba jam siūlo mokymus, todėl eis mokytis (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, nedarbas – laikina situacija. Taikos sutarties pasirašymo metu jo pajamos buvo apie 2 000 Eur. Tuo tarpu atsakovė sakydavo, kad uždirba apie 700 Eur, taip pat moka nuomą, padeda suaugusiai dukrai bei moka kreditą. Ieškovo teigimu, su atsakovė pragyveno kartu 19 metų. Atsakovė tiek dabar, tiek 2020 metais dirbo (duomenys neskelbtini).
22. Ieškovas nurodė, jog oficialiai jis dirbo prieš maždaug 1,5-2 metus. Neoficialiai atlikdavo vieną kitą darbelį – paskutinį kartą gal 2023 metų pradžioje. Buvo išvykęs į užsienį 2023 m. sausio – vasario mėnesiais. Pasak ieškovo, jo giminaičiai pasiūlė nuvažiuoti į jų namą (duomenys neskelbtini). Ten buvo ne darbas – jam reikėjo pasižiūrėti, ar meistrai gerai viską padarė. Ieškovo teigimu, jam giminaičiai pinigų nemokėjo, tik bilietus nupirko. Vokietijoje ieškovas nurodė nebuvęs. Užsienyje dvejus metus tikrai nedirbo. Ieškovas teigė gyvenantis iš pašalpų, alimentų, keleto smulkių darbų, be to, padeda artimieji. Paskutinį kartą darbo ieškojo gal 2023 m. gegužės mėnesį. Darbą buvo radęs, tačiau dėl sveikatos problemų darbdavys pasakė „Išsigydysi, ateisi“. Ieškovas paaiškino, kad tam, kad susirastų darbą, „per galvą nesivertė“, skambino į įmones. Keletą mėnesių neieškojo, nes laukė operacijos. Operacija buvo paskirta gruodžio 15 d., tačiau atidėjo, kadangi per šventes reikėjo aplankyti giminaičius. Ieškovo teigimu, apribojimai darbui fiksuoti pas gydytojus ((duomenys neskelbtini), reikia operacijos). Ieškovo teigimu, jis neatsisakė nei vieno Užimtumo tarnybos siūlomo darbo, tačiau nuvykus visi darbdaviai liepė gydytis.
23. Pasisakydamas dėl vaiko poreikių, ieškovas paaiškino, jog vaikas auga, reikia didesnių, brangesnių drabužių, be to, pradėjo vartoti vitaminus, reikia daugiau higienos priemonių. Sveikatos problemų vaikui nenustatyta.
24. Dabartinės ieškovo pajamas, jo teigimu, sudaro pašalpos (apie 200 Eur), giminių parama (200-300 Eur), išlaikymas (130 Eur), gauna maisto banko pašalpas. Vaikui skiria apie 300 Eur/mėn. Taip pat turi transporto priemonę, tačiau dažnai nevažinėja, kuro užpila pažįstami, sesuo.
Šalies argumentai
25. Ieškovas nurodo žinantis, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, dėl jos imtų vartojimo kreditų teigė nepamenantis.
26. Butas, kurį nuomojasi, ieškovo teigimu, priklauso su drauge giminyste nesusijusiems asmenims.
27. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, jog gyvena (duomenys neskelbtini) (savo bute), santykiai su drauge nutrūko, buto nebesinuomoja.
Šalies argumentai
28. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pasikeitė tiek minimali mėnesinė alga, tiek vaiko poreikiai. Atstovės manymu, atsakovė nepagrindė savo sunkios turtinės padėties. Be to, atsakovė teigė, jog perveda pinigų vaikui, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atstovės nuomone, abiejų tėvų turtinė padėtis panaši. Vien tai, kad neliko nuomos išlaidų, poreikių tenkinimui reikalinga suma sumažėjo tik 50 Eur. Be to, prašomas išlaikymo dydis yra mažesnis nei orientacinis. Šalių sutarta suma buvo mažesnė, nes tuo metu ieškovo turtinė padėtis buvo geresnė, be to, gyveno iš parduoto turto.
29. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė sutinkanti mokėti vaikui 180 Eur/mėn. išlaikymą.
Atsiliepimas
30. Atsakovė paaiškino, kad jos turimi įsipareigojimai (kreditas) iki 2027 metų. Kreditą ėmė, kai padavė skyryboms, ji išėjo iš namų, kad galėtų sumokėti įnašą už nuomą, be to, ieškovas turėjo skolų už telefoną, taip pat, reikėjo padėti dukrai po mokyklos baigimo. Gyvendama su ieškovu, atsakovė visada imdavo kreditus – žiemą neužtekdavo už elektrą susimokėti, be to, pragyventi. Dabar kredito moka apie 251 Eur/mėn.
31. Atsakovė nurodė, jog jos išsilavinimas – (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini), bet niekada to nedirbo. Dabartinėje darbovietėje dirba 11 metų ((duomenys neskelbtini)). Turėjo (duomenys neskelbtini), bet neėmė biuletenio, dirbo su skaudančia koja. Darbo grafikas – slenkantis. Dirba nuo 9 iki 18 val., vasarą beveik be išeiginių, nelabai kur papildomai gali įsidarbinti. Bandė įsidarbinti sekmadienio vakarais, tačiau buvo per sunku. Gyvendama su ieškovu dirbo ten pat, nebuvo priekaištų dėl per mažų pajamų.
32. Atsakovė paaiškino, kad susitikusi pinigų duoda vaikui, be to, yra pirkusi kojinių, marškinėlių, knygų, flomasterius, sąsiuvinius.
33. Atsakovė papildomai paaiškino, jog ieškovas visą gyvenimą yra registruotas darbo biržoje, oficialiai nedirbo, tačiau vis uždarbiauja. Oficialiai dirbo tik kai dukrai buvo 2-3 metai – (duomenys neskelbtini) bibliotekoje. Kai pradėjo reikėti mokėti Sodrai draudimą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir nuo to laiko ten registruotas. Tačiau kiek ji paskambina vaikui, tiek tėtis dirba, kiek paskambina ieškovui, tiek jis važinėja su reikalais. Be to, vaikas pasakė, kad padėdamas tėčiui darbe gauna pinigų.
34. Taip pat atsakovė nurodė, jog iki kreipimosi į teismą, ieškovas į ją nesikreipė. Priteisus 270 Eur išlaikymą, atsakovė nebegalėtų nieko veikti su sūnumi, nuvažiuoti pas dukrą. Ieškovui 130 Eur suma buvo tinkama, jis nereiškė jokių pretenzijų, kad per mažai, iš vaiko atsakovė teigia taip pat negirdėjusi. Pasak atsakovės, vaikas jos paklausia, ar ji gali kažką sau leisti. Atsakovės teigimu, 2020 m. vaiko poreikiai nebuvo vertinti. Jos nuomone, vaikui išlaikyti 260 Eur/mėn. pakanka. Atsakovė nurodė, jog sutiktų mokėti ieškovui po 150 Eur/mėn., o 50 Eur – tiesiogiai vaikui.
35. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad nuo 2020 metų sprendimo ieškovo prašoma priteisti suma yra daugiau nei dvigubai didesnė. Sumos pagrindimo nėra. Ieškovė objektyviai galėtų mokėti 180 Eur/mėn. Pagal teismo sprendimą ji moka 130 Eur/mėn., be to, susitinka su vaiku, eina į miestą, duoda kišenpinigių – viso apie 50 Eur. Dėl įrodymų apie šias išlaidas atstovė paaiškino, jog natūralu, kad mamai susitikus su vaiku išlaidos patiriamos (autobuso bilietui, ledams ir pan.).
36. Taip pat atstovė atkreipia dėmesį, jog ieškovas neišskaičiuoja gaunamų vaiko pinigų.
37. Dėl ieškovo nedarbo atstovė nurodė, jog ieškovo liga nėra kliūtis darbui, yra visokių darbų, svarbu noras darbą rasti.
38. Be to atstovė atkreipė dėmesį, jog ieškovas nebepatiria nuomos išlaidų. Dėl atsakovės sunkios padėties įrodymų atstovė nurodė, jog byloje yra liudytojų (žinomų ieškovui) paaiškinimai, kuriuose užfiksuota labai sunki atsakovės finansinė padėtis.
39. Taip pat atstovė nurodė, jog pusė minimalios mėnesinės algos yra tik rekomenduojama suma, tačiau reikia atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį. Atsakovė neturi turto, gyvena nuomojamame bute, o ieškovas turi savo būstą.
Šalies argumentai
40. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
43. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas J. N. J. ir atsakovė J. J. turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21507-869/2020 (toliau – ir 2020 m. Nutartis) buvo patvirtinta šalių parengta taikos sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria pakeista šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, nustatant ją su tėvu (Sutarties 2 p.). Taip pat J. J. įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui A. J. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis 130 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės (Sutarties 3 p.). Sutarties 4 punkte numatyta, jog šios sutarties 3 punkte nurodyto dydžio išlaikymo sumą J. J. įsipareigoja mokėti į J. N. J. banko sąskaitą, esančią SEB banke, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos.
45. 2020 m. Nutarties priėmimo metu šalių sūnus buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuo šio teismo sprendimo praėjo nepilnai 4 metai, šiuo metu šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų (2024 m. (duomenys neskelbtini) sueis (duomenys neskelbtini) metų), per šį laikotarpį išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui nebuvo keistas.
46. Remiantis CK 3.208 straipsniu, indeksavus Sutartyje sutarto 130 Eur/mėn. periodinio išlaikymo sumą, nuo 2024 m. vasario mėnesio turėtų būti mokama 177 Eur/mėn. išlaikymo vaikui suma (nuo 2023 m. vasario 1 d., t. y. kreipimosi į teismą su ieškiniu metu, turėjo būti mokama 175 Eur/mėn. suma).
47. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį. 2023 metais (kreipimosi į teismą metu) orientacinis išlaikymo dydis (kurio šalys neturi įrodinėti) buvo 275 Eur/mėn. (2024 metais – 306 Eur/mėn.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
48. Ieškovas šioje byloje argumentavo, kad po 2020 m. teismo nutarties pasikeitė vaiko poreikiai (išaugo), padidėjo kainos, jis neteko darbo, todėl prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 275 Eur per mėnesį. Grįsdamas savo argumentus, ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo registraciją Užimtumo tarnyboje, laikotarpiu nuo 2019 metų gautas pajamas. Atsakovė, nesutikdama su tokiu ieškinio reikalavimu, akcentavo, jog po 2020 m. Nutarties nesikeitė nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai. Abi šalys pripažino, jog pasirašant Sutartį ir nustatant atsakovės mokėtino vaiko išlaikymo dydį, buvo įvertinta sunki atsakovės materialinė padėtis, jos gaunamos pajamos.
49. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl išaugusių kainų savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl pasikeitusių vaikų poreikių. Vien dėl infliacijos padidėję prekių ir paslaugų kainos nereiškia, jog vaiko poreikiai šiuo aspektu pakito. Įstatymų leidėjas, CK 3.208 straipsnyje įtvirtinęs imperatyvią nuostatą dėl priteistų išlaikymo sumų indeksavimo, būtent ir siekė padengti išlaikymą turinčio gauti asmens praradimus dėl šalyje vykstančių ekonominių pokyčių.
50. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsniu Vyriausybei pavesta nustatyti tvarką, kuria turi būti indeksuojamos priteisto periodinio išlaikymo išmokos. Vykdydama šią įstatyme įtvirtintą pareigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.), kuriame nurodyta, jog indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas).
51. Kita vertus, šioje byloje svarbu įvertinti tai, kad santuokos nutraukimo metu buvo sutarta dėl mažesnio nei orientacinis dydis išlaikymo vaikui, iš esmės atsižvelgus į tai, kad ieškovo turtinė padėtis buvo geresnė nei atsakovės.
52. Nagrinėjamoje byloje išklausius šalių paaiškinimų, taip pat išanalizavus abiejų šalių pateiktus įrodymus, matyti, jog po Sutarties patvirtinimo, šalių turtinė padėtis esmingai nesikeitė. Atsakovės teigimu, ieškovas gyvenant santuokoje oficialiai beveik nedirbo ir būdavo registruotas Užimtumo tarnyboje, gaudavo neoficialias pajamas. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog ir šiuo metu, būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, kartais verčiasi atsitiktiniais darbais. Ieškovas, argumentuodamas savo oficialų neįsidarbinimą, motyvavo savo sveikatos būkle. Tačiau pažymėtina, jog nedarbingumo lygis ieškovui nėra nustatytas, kas rodo, jog jo sveikatos būklė nėra tokia prasta, kad trukdytų dirbti. Be to, iš paties ieškovo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų (pvz., nukėlė operaciją, nes reikėjo vykti aplankyti gimines per šventes) matyti, jog ieškovui sveikata netrukdo pramogauti ir leisti laiką su giminėmis, tačiau išspręsti sveikatos problemų, kad galėtų dirbti, motyvacijos trūksta. Teismo vertinimu, toks prioritetų paskirstymas negali būti pateisinamas, ypatingai kai tai yra susiję ir su galėjimu užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Galiausiai, pats ieškovas pripažino, kad „nesivertė per galvą“, siekdamas įsidarbinti, o paskutinį kartą darbo ieškojo prieš maždaug metus, kas taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad galimai ieškovas turi pakankamai neoficialių pajamų, dėl ko nėra suinteresuotas dirbti oficialiai. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovas neturi poreikio būstą nuomotis (turi savo).
53. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis, darbo pobūdis, gaunamos pajamos tiek gyvenant kartu su ieškovu, tiek šiuo metu yra nepasikeitę. Šalims gyvenant kartu ieškovas dėl to atsakovei priekaištų nereiškė, atsakovės gaunamos pajamos jį tenkino ir būtent šią aplinkybę šalys įvertino pasirašydamos Sutartį.
54. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė, priešingai nei ieškovas, savo būsto neturi, jį nuomojasi. Be to, atsakovė yra paėmusi kreditą, kuris buvo skirtas tiek gyvenamajam būstui išsinuomoti, tiek ieškovo skoloms santuokos nutraukimo metu padengti. Atsakovės sunkią padėtį taip pat patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti liudijimai, kuriuose nurodytų aplinkybių ieškovas neginčijo, neprieštaravo jų prijungimui prie bylos.
55. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog situacija, susijusi su tėvų turtine padėtimi, po 2020 m. Nutarties iš esmės liko nepasikeitusi, atsakovės turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovo.
56. Nereikšmingais šios bylos nagrinėjimo kontekste laikytini atsakovės argumentai dėl paramos pilnametei dukrai teikimo. Visų pirma, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pilnametystės sulaukusi dukra būtų nedarbinga ir jai atsakovė turėtų teikti išlaikymą. Tuo tarpu išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra reikalingas nuolat ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti bent jau esminiai jo poreikiai. Be to, pilnamečio, sveiko asmens išlaikymas negali būti priežastimi, mažinančia nepilnamečio vaiko, kuris pats neturi galimybės užsidirbti, išlaikymui teiktiną sumą.
57. Kita vertus, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog sutiktų mokėti 180 Eur/mėn. dydžio išlaikymą sūnui, o teismo posėdžio metu nurodė, jog sutiktų ieškovui pervesti po 150 Eur/mėn. ir po 50 Eur/mėn. sūnui, kas rodo, jog atsakovė iš esmės pripažįsta galinti vaikui teikti 200 Eur/mėn. dydžio išlaikymą.
58. Teismo vertinimu, nors šalys 2020 metais buvo sutarę dėl orientacinio dydžio nesiekiančios vaiko išlaikymo sumos, tačiau atsižvelgiant pirmiausia į prioritetinius vaiko interesus, taip pat į atsakovės išsakytą poziciją, jog ji iš esmės galėtų teikti 200 Eur dydžio išlaikymą sūnui, įvertinus sunkią atsakovės materialinę padėtį, bet kartu jos išreikštą poziciją, kad galėtų iš viso mokėti 200 Eur/mėn. sumą, darytina išvada, jog 2020 m. Nutartimi patvirtintas išlaikymo dydis gali būti padidintas iki 200 Eur/mėn.
59. Tuo pačiu išaiškintina, jog nepilnamečių vaikų turtą, tame tarpe išlaikymui skirtas lėšas tvarko tėvai uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko ieškovas. Todėl nėra pagrindo pervedinėti tam tikrą sumos dalį į vaiko sąskaitą. Juolab, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalių sūnus apskritai turi banko sąskaitą ar kad atsakovė reguliariai vaikui lėšas pervedinėja ar paduoda grynais konkrečias sumas.
60. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – pakeičiamas 2020 m. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatytas išlaikymo dydis ir iš atsakovės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisiama po 200 Eur/mėn.
61. Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas (paliktinas) tėvas (ieškovas) J. N. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
62. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad indeksacija skaičiuojama nuo naujo sprendimo priėmimo datos.
63. Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (šiuo atveju – 2023 m. rugpjūčio 24 d.) (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019). Byloje įrodyta, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.
64. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.
65. Taip pat ieškinyje suformuluotas reikalavimas pakeisti Sutarties 4 punktą, nustatant, kad išlaikymo sumos į ieškovo sąskaitą būtų pervedamos iki einamojo mėnesio 20 dienos (vietoje paskutinės darbo dienos). Tačiau jokių argumentų dėl tokio reikalavimo ieškinyje nepateikta. Taip pat jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pakeista išlaikymo pinigų mokėjimo diena, ieškovas neišsakė ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad tenkinti tokį reikalavimą ir keisti abiejų šalių bendra valia sutartą mokėjimo momentą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
66. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
67. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas apie 20 proc. (įvertinant skirtumą tarp indeksuotos išlaikymo sumos ir prašytos priteisti sumos, išlaikymas padidintas 25 Eur; reikalavimas dėl mokėjimo datos pakeitimo laikytinas išvestiniu, todėl jo netenkinus negalima laikyti, jog ta pačia apimtimi sumažėjo tenkintų ieškinio reikalavimų dalis).
68. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 645 Eur (2024 m. balandžio 18 d. DOK-61240). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina suma sudarytų 129 Eur (645 Eur x 20 proc.).
69. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama 50 proc. apmokama antinė teisinė pagalba. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog patirta 435 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2024 m. balandžio 17 d. DOK-60745). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo valstybės naudai turėtų būti priteista 348 Eur suma.
70. Taip pat, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo padidinimo atsakovė turėtų mokėti 11 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, be to, VGTPT sprendimu atleista 50 proc.).
71. Taip pat šioje byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), tačiau procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija minimalios priteistinos 8 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
72. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovą 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, atsakovę – 50 proc. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir iš kiekvienos iš šalių priteistinas sumas bei įvertinus tai, kad iš ieškovo, kuris 100 proc. atleistas nuo išlaidų valstybei, priteistina suma viršytų iš atsakovės, kuri 50 proc. atleista nuo išlaidų valstybei, priteistiną sumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taip pat įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinti ta apimtimi, kuria sutiko atsakovė, visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis ir teismo išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą kompensuotinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21507-869/2020 patvirtintos ieškovo J. N. J. ir atsakovės J. J. sudarytos taikos sutarties 3 punktą ir priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 24 d.) iki sūnaus pilnametystės.
Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksacija skaičiuojama nuo šio sprendimo priėmimo datos.
Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas (paliekamas) ieškovas J. N. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.