- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-6264-1252/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00854-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė
- Pareiškėjas
- O. I.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., G. Š., A. M., V. A., V. I., R. V., V. K., VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Miglė Petronienė
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams Ryčiui Kazilevičiui, Laurai Rudauskienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. I. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. M., V. A., V. I., R. V., V. V., G. Š., V. K., VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja O. I. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydamas nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Patikslintame pareiškime nurodo, kad Pakruojo rajono valdyba 1992-05-18 priėmė potvarkį Nr. 125v, kuriuo nutarė atstatyti priedėlyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisę į I. I. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – pastatus. Jai ir piliečiams V-Z. I., N. A. ir J. I. buvo grąžinti pastatai – tvartas, mūro klėtis ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1996-07-01 įsakymą Nr. 598-v „Dėl išimtinės teisės pastatų registracijai“ buvo nuosavybės teisė ir leista registruoti tvartą 10I 1/z su priestatais 1i 1/p, 2i 1/m, 3i 1/m; pirtį, 11I 1/p; priestatą, 12I 1/m ir klėtį 13I 1/z. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2001-10-15 sprendimu byloje Nr. I-217/2001 panaikino 1996-07-01 Šiaulių apskrities valdytojo įsakymo Nr. 598-v ,,Dėl išimtinės pastatų registracijai“ priedo 2 p. įrašo dalį, kuriuo jai buvo pripažinta nuosavybės teisė ir leista teisiškai registruoti tvartą 101 1/z ir klėtį 131 1/z. Teismas motyvavo, kad Pakruojo rajono valdybos 1992-05-18 potvarkiu Nr. 125v nuosavybės teisė į šiuos statinius buvo atkurta ne jai vienai, o keturiems asmenims. 2001-06-20 ir 2001-06-26 V.-Z. I. kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją, prašydamas įregistruoti jo nuosavybės teises į pastatus, į kuriuos jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Apskrities viršininko administracija išsiaiškino, kad priimant 1996-07-01 įsakymą vadovavosi netiksliu Pakruojo rajono valdybos 1992-05-18 potvarkio išrašu, todėl ir kreipėsi į teismą dėl savo pačios įsakymo panaikinimo. Po to apeliaciniu skundu V. Z. I. prašė, kad būtų panaikinta teisinė registracija jos vardu net ir į statinius, į kuriuos jam nuosavybės teisė nebuvo atkurta. Priėmus jam iš esmės palankų teismo sprendimą, V.-Z. I. savo nuosavybės teisių į tvartą ir klėtį taip niekada ir neregistravo, jokio intereso įgyvendinti valdymo ir naudojimosi teises neparodė. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kitus asmenis – N. A. ir J. I., kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į tuos pačius pastatus. Tuo tarpu, ji visą laiką gyveno name (duomenys neskelbtini) ir naudojosi namo priklausiniais, tame tarpe ir tvartu bei klėtimi. Tokiu būdu tapo šių pastatų sąžininga ir teisėta valdytoja. Pažymėjo, jog jai priklausančias sklypų dalis, gyvenamąjį namą ir visus ten esančius ūkinius pastatus 2020-02-25 sutartimi lygiomis dalimis padovanojo savo dukroms V. V. ir G. S. Jai buvo nustatytas uzufruktas čia gyventi iki gyvos galvos. Į dovanojimo sutartį negalėjo būti įtraukta tik sklype (duomenys neskelbtini) esantis tvartas ir klėtis, nes nuosavybės teisės į juos neregistruotos. Nors nuo 2022-04-29 gyvena (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis faktas negali paneigti jos nuosavybės teisės, nes apsigyvendama globos namuose jau buvo ją įgijusi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu pareiškimu sutinka. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo sutiko su byloje pareikštu reikalavimu. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad šioje byloje nelaiko savęs reikalingu proceso dalyviu, sprendžiamu klausimu neturi jokio intereso ir teismui jokios informacijos pateikti negali. Prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo V. I. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė raštą, kuriuo sutiko, kad patikslintas pareiškimas būtų tenkinamas. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo patikslintą pareiškimą prašė tenkinti.
9. Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo patikslintą pareiškimą prašė tenkinti.
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, prašė nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslinto pareiškimo netenkinti, nes nuosavybės teisė į 1/4 dalį tvarto ir klėties pareiškėjai nustatyta Pakruojo rajono valdybos 1992-05-18 potvarkiu Nr. 125v bei patvirtinta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2001-10-15 sprendimu, o V. Z. I., N. A. ir J. I. nors iki šiol Nekilnojamojo turto registre neįregistravo, bet iki šiol neprarado atkurtos nuosavybės teisės į tvartą ir klėtį vien dėl to, kad tik pareiškėja faktiškai naudoja šiuos statinius.
12. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Pareiškėjos atstovas advokatas Irmantas Tumas patikslintą pareiškimą palaikė, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Kitiems trims savininkams, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su pareiškėja, yra mirę. Jų elgesys pareiškėjai rodė, kad jiems to turto nereikia, įpėdiniams tas turtas irgi nereikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad kiti trys pretendentai, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, turi vaikų, bet vaikai (įpėdiniai) nepretenduoja į tą turtą. V. V. I. nesutiko su turto padalinimu davė jos mama į teismą. Pareiškėja ten gyveno nuo 1960 m. iki 2022 m.
14. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Š. prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad mama visa gyvenimą gyveno tuose namuose, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jokių kitų šeimininkų tenai nebuvo. Tik V. I. prieštaravo, tačiau po teismo sprendimo jokių veiksmų neatliko. Tai buvo jo kerštas mamai. Įpėdiniai jokių pretenzijų nereiškia. Niekam nekilo abejonių, kad turtas priklauso O. I.
15. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. Š. atstovė advokatė Miglė Petronienė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.
16. Suinteresuoti asmenys A. M., V. K., V. A., R. V., V. I. teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
17. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime, prašė patikslinto pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Iš Pakruojo rajono valdybos 1992-05-18 potvarkio Nr. 125v matyti, kad buvo nutarta atstatyti priedėlyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisę į jų turėtą turtą – pastatus. Pareikėjai, V.-Z. I., N. A. ir J. I. buvo grąžinti pastatai – tvartas, mūro klėtis ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996-07-01 įsakymą Nr. 598-v „Dėl išimtinės teisės pastatų registracijai“ buvo pripažinta nuosavybės teisė ir leista registruoti tvartą minėtus pastatus pagal priedą: tvartą 10I 1/z su priestatais 1i 1/p, 2i 1/m, 3 i 1/m; pirtį 11I 1/p; priestatą 12I 1/m ir klėtį 13I 1/z. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2001-10-15 sprendimu byloje Nr. I - 217 /2001 panaikino 1996-07-01 Šiaulių apskrities valdytojo įsakymo Nr. 598-v ,,Dėl išimtinės pastatų registracijai“ priedo 2 p. įrašo dalį, kuriuo pareiškėjai buvo pripažinta nuosavybės teisė ir leista teisiškai registruoti tvartą 10I 1/z ir klėtį 13I 1/z. Teismas motyvavo, kad Pakruojo rajono valdybos 1992-05-18 potvarkiu Nr. 125v nuosavybės teisė į šiuos statinius buvo atkurta ne vienai pareiškėjai, o keturiems asmenims. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1996-07-01 iki 2001-10-15 nuosavybės teise priklausė O. I., nuosavybės teisių išregistravimo pagrindas – 2001-10-15 teismo sprendimas Nr. 1-217/2001.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (CK 4.68 str. 1 d.).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
21. Pareiškėja teigia, jog kiti savininkai (jų įpėdiniai) nuosavybės teisių į daiktus neįregistravo, įpėdiniai į turtą pretenzijų nereiškia, o ji turtą valdė ir juo naudojosi ilgą laiką ir tokiu būdu tapo šių pastatų sąžininga ir teisėta valdytoja.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais negali sutikti. Kaip jau minėta pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjos atstovo, suintersuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nuosavybės teisė į pastatus – tvartą ir klėtį, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos keturiems asmenims: pareiškėjai O. I., V. Z. I., N. A. ir J. I. Ši aplinkybė pareiškėjai visą laiką buvo žinoma ir dėl jos ginčo nėra. Teismas pažymi, kad jei kiti pretendentai, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, neįregistravo savo nuosavybės teisių, o jų įpėdiniai nereiškia pretenzijų į minėtą turtą, negalima daryti išvados, kad nekilnojamasis turtas nėra šių asmenų nuosavybė. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kitiems asmenims priklausančius daiktus, į kuriuos jie nuosavybės teisių ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo kitas asmuo. Bet koks kitam asmeniui priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, nes toks valdymas būtų laikomas nesąžiningu (CK 4.26 str. 4 d., CPK 185 str.).
23. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjai neturi galimybės įgyti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu vien tik dėl to, kad pasibaigus nuomos ir panaudos teisiniams santykiams toliau naudojosi žeme, neturėdami jokių sutarčių. Žemės nuomos ar panaudos teisiniai santykiai nesudaro pagrindo vertinti, kad daiktą pareiškėjai valdė kaip savą, kadangi tokio pobūdžio sutartiniai santykiai leidžia aiškiai suprasti, jog daikto savininku yra kitas asmuo (Vilniaus apygardos teismo 2024-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2008-580/2024). Teismų praktikoje akcentuota, jog vien tik faktinis naudojimasis daiktu, jo išlaikymas ir tai, kad dėl to neprieštaravo kiti asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmuo atvirai valdė daiktą kaip savą, kad yra sąžiningas valdytojas ir įgijo daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi (Šiaulių apygardos teismo 2024-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-368/2024).
24. Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėja visą daiktų valdymo laikotarpį žinojo, kad yra kiti daiktų savininkai, todėl ji negali būti laikoma sąžininga ir teisėta tvarto bei klėties valdytoja. Kadangi pareiškėjos daiktų valdymas neatitiko įstatyme (CK 4.68-4.71 str.) bei teismų praktikoje numatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų visumos, todėl patikslintas pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 533 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjos O. I. patikslintą pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.