- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-1764-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11603-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šimtas idėjų“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šimtas idėjų“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 666,15 Eur skolos, 329,96 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui 10 996,11 Eur sumai. Prašymą grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Be to, netaikius laikinųjų apaugos priemonių, kyla grėsmė tinkamo teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi ieškiniu reiškiamų reikalavimų suma atsakovės atžvilgiu laikytina didele. 2017 m. pabaigai sudaryto balanso duomenimis, atsakovės registruotas įstatinis kapitalas 2896 Eur – daugiau kaip tris kartus buvo mažesnis už reikalaujamą priteisti sumą, nuosavas kapitalas buvo neigiamas – 20 985 Eur. Atsakovės turimi įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (963 875 Eur) viršijo atsakovės turimą turtą (942 890 Eur). Įmonė per paskutinius finansinius metus 2017 patyrė 19 248 Eur nuostolį. Todėl, ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Šimtas idėjų“ atžvilgiu.
5. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė, siekdama išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar kitaip vengti vykdyti teismo sprendimą, ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Kartu teismas iš byloje pateikto atsakovės 2017 metų balanso nustatė, jog įmonė turi turto, nuosavas kapitalas devynis kartus viršija prašomos priteisti skolos sumą. Nors pateiktoje atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai, tačiau atsižvelgiant į turimą įmonės nuosavą kapitalą, teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog įmonės finansinė padėtis yra kritinė. Teismas, patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ taip pat nenustatė, kad atsakovės atžvilgiu būtų užvestų kitų bylų dėl skolų priteisimo. Nustatę minėtas aplinkybes, teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas L. G. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovės turtą 10 996,11 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Apelianto nuomone, teismo skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje įsivėlė klaida, arba teismas netinkamai interpretavo atsakovės 2017 m. balanso duomenis. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės nuosavas kapitalas devynis kartus viršija prašomos priteisti skolos sumą, kai realiai registruotas nuosavas kapitalas 2017 m. buvo neigiamas – 20 985 Eur, o 2 896 Eur įstatinis kapitalas daugiau kaip tris kartus mažesnis už reikalaujamą priteisti sumą. Pažymi, kad nors atsakovė pagal balanso duomenis turi turto už 942 890 Eur, tačiau jos turimi įsipareigojimai ir mokėtinos sumos kreditoriams (96 3875 Eur) viršija į atsakovės balansą įrašyto turto vertę 20 985 Eur suma. Minėtos aplinkybės patvirtina kritinę atsakovės finansinę padėtį, o jos turimo turto nepakanka jau dabar turimiems atsakovės įsipareigojimams padengti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
11. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau remiantis šios nutarties 10 punkte nurodyta teismine praktika, apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio tikėtiną pagrįstumą patvirtina ir nagrinėjamoje byloje priimtas 2018 m. liepos 18 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Kita vertus, vien šios sąlygos nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būtų nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
13. Ieškovas pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma (10 996,11 Eur) atsakovei, ką, jo nuomone pagrindžia, byloje pateikto atsakovės balanso duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino.
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė. Kitaip tariant, ieškinio suma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti vertinama ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, ir toks vertinimas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turi būti atliekamas, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra fizinis ar juridinis asmuo, o taip pat, ar atsakovu įtrauktas asmuo yra Lietuvoje ar užsienio valstybėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1756-516/2016).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės turtinei padėčiai pagrįsti į bylą pateikė UAB „Šimtas idėjų“ balansą, sudarytą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31. Iš pateikto įmonės balanso matyti, kad 2017 m. pabaigoje atsakovė turėjo turto už 942 890 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai kreditoriams siekė 963 875 Eur, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 346 266 Eur. Apelianto nuomone, atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir ji nebūtų pajėgi atsiskaityti su apeliantu, teismui tenkinus jo ieškinį.
16. Pastebėtina, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kartu ir atsakovės galimybių atsiskaityti su įmonės kreditoriais, yra svarbus įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykis. Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Tuo tarpu vien tai, kad įmonės mokėtinos sumos (963 875 Eur) viršija turimą įmonės turtą (942 890 Eur), nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo, kartu ir negalėjimo tinkamai įvykdyti šioje byloje priimto ieškovui palankaus sprendimo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės balanso duomenimis, įmonės turimas turtas (942 890 Eur) beveik tris kartus viršija įmonės trumpalaikius įsipareigojimus (346 266 Eur), kas tik patvirtina, kad iš turimų duomenų nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo. Tuo tarpu vien neigiamas atsakovės nuosavas kapitalas nelemia įmonės nemokumo.
17. Aptarus atsakovės balanso duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuosavas įmonės kapitalas devynis kartus viršija ieškiniu prašomos priteisti skolos sumą, kadangi balanso duomenimis nuosavas įmonės kapitalas yra neigiamas (– 20 985). Tačiau nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovės finansinės padėties negalima laikyti kritine.
18. Be to, ieškovas, vertindamas ieškinio dydžio reikšmingumą, neatsižvelgė į pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje teikiamus išaiškinimus, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, o laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
19. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018 yra išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Be to, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 išaiškinta, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės, kaip objektyviai egzistuojančios ar pagrįstai tikėtinos, suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
20. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negrindė aplinkybėmis dėl atsakovės nesąžiningumo. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovas, kuris yra suinteresuotas savo teisių, kurios, jo manymu, yra pažeistos, gynimu, šiuo atveju privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tačiau ieškovas tokių įrodymų nei kartu su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė, o pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nėra pakankami, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o nesant bent vienos iš dviejų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas yra negalimas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjus nagrinėjamoje byloje 2018 m. liepos 18 d. priimtam preliminariam sprendimui, 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovui (jo atstovei) išduotas vykdomasis raštas, kurį perdavus vykdyti antstoliui, bus imtasi CPK XLVIII skyriuje numatytų vykdymo veiksmų, tinkamam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.