Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1186-613/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
e2S-1186-613/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autoavilys“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Domstara“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1186-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04246-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoavilys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoavilys“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domstara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Autoavilys“ 38 000,00 Eur baudos; 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Autoavilys“ pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, jų nepakankant / nesant – lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose atsakovės sąskaitose, paliekant teisę atsiskaityti su ieškove, o jų nepakankant / nesant atsakovei priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nurodė, kad atsakovė vengia įvykdyti prievolę, skolos suma pripažintina didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, kiti kreditoriniai įsipareigojimai, jų pozicija. Esant nustatytoms aplinkybėms, darė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl ieškovės UAB „Domstara“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Autoavilys“ priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 38 000,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams mokėjimu, atsiskaitymu su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Autoavilys“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

4.1. Ieškovė nepagrindė prastos apeliantės finansinės padėties. Nurodo, kad be vienintelio teiginio apie skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovė nenurodė, kas patvirtintina apeliantės prastą finansinę padėtį.

4.2. Ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo, o dėl to, kad apeliantė nesutinka su ieškovės reikalavimu, negalima apeliantės laikyti nesąžininga.

4.3. Nurodo, kad net ir esant aplinkybei, jog ieškinio suma yra laikytina didele ir egzistuoja reali grėsmė dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo ateityje, tačiau nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pasiektas neigiamas rezultatas, kadangi apeliantei sukėlus nemokumo būseną, galimas teismo sprendimo įvykdymas bus ne apsaugotas, o priešingai – apsunkintas arba išvis neįmanomas, kadangi apeliantės turtas nepadidės, o tik neišvengiamai mažės be galimybės atsistatyti.

5. Ieškovė UAB „Domstara“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškovė neįrodė apeliantės prastos finansinės padėties, nesąžiningumo, bei grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jos atžvilgiu ne tik, kad neatliks laikinųjų apsaugos priemonių paskirties (užtikrinti galimą teismo sprendimą ateityje), tačiau priešingai, visokeriopai sumažins galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo tikimybę.

8. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

9. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovės ieškinyje nurodyta ieškinio suma – 38 000,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė vengia įvykdyti prievolę, skolos suma pripažintina didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma apeliantė turtinė padėtis, kiti kreditoriniai įsipareigojimai, jų pozicija, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, darė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.

13. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kils reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuomet jos grindžiamos didelės ieškinio sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt

.).

14. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui .

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė blogą apeliantės finansinę padėtį įrodinėjo aplinkybe, jog apeliantė nuolat vėluoja mokėti įmokas ir turi įsiskolinimą Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Apeliantė atsikirsdama į šiuos argumentus kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys nelaikyti oficialiais duomenimis, kuriuos butų galima vertinti nustatant apeliantės finansinę padėtį, t. y apeliantė nepateikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pagrindo daryti išvadą, kad įmonės finansinė būklė yra gera, nėra, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina įrodyti ir kitą būtinąją sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

16. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-180/2017). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą apeliantės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą . Apeliacinės instancijos sutinka su apeliantės argumentu, kad aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su ieškovės reikalavimu, neleidžia daryti išvados, kad apeliantė yra nesąžininga.

17. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

18. Apeliacinės instancijos teismas nors ir sutinka su ieškove, kad šioje byloje prašoma iš apeliantės priteisti suma, t. y. 38 000,00 Eur, turėtų būti vertinama kaip didelė apeliantės atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui (nagrinėjamu atveju ieškovei) yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

19. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1381-302/2017).

20. Remiantis nustatytų aplinkybių visetu darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, todėl, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo, priešingu atveju būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Domstara“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstara“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Giedrė Seselskytė