Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. ir pagal atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

Dėl turto padalijimo nenutraukiant santuokos

Dėl turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos juo nustatymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.

Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-18 nutartis Nr. 3K-3-308/2007; 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-301/2007; 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-207/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis Nr. 3K-3-251/2006; 2008-09-23 nutartis Nr. 3K-3-415/2008; 2009-05-18 nutartis Nr. 3K-3-222/2009). Sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens: pagal Lietuvos Respublikos CPK 376 str. šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-12/2008; 2008-01-31 nutartis Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Tais atvejais, kai dalijamas nekilnojamasis turtas, vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai.

Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos CK 3.119 str. įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto padalinimo turtas dalinamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Tik sutuoktiniams turto nepasidalinus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu.

Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis Nr. 3K-3-243/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 d. nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-14/2008; 2004-02-11 nutartis Nr. 3K-3-1008/2004; 2008-09-29 nutartis Nr. 3K-3-464/2008 ir kt.). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra garbingo amžiaus, atsakovas A. R. ilgą laiką neįgalus, susituokė (duomenys neskelbtini)(b.l. 10, 41, 57, 66, 83-85, 91-94, 105).

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, jog:

- atsakovo A. R. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas (VĮ Registrų centro pažymos ir Nekilnojamojo turto registro išrašai, b.l. 14-18, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jose esančių rašytinių įrodymų kopijos, b.l. 69-76, (duomenys neskelbtini)pažyma, b.l. 68):

- 4706/8830 dalis 0,8830 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995-09-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P49/95-0618;

- 55,66 kv.m butas/patalpa – butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv.m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv.m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv.m), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Patalpai nesuteiktas pilnas adresas. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992-04-17 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2271 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Registro Nr. 20/253064. Statybos pabaigos metai – 1966 m., baigtumas – 100 proc. Nurodyto buto priklausiniai: 1/2 kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1966 m., baigtumas – 100 proc., ir 1/1 kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1965 m., baigtumas – 100 proc. Registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1p, statybos pabaigos metai – 1974 m., baigtumas – 100 proc., sienos – plytos, ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1p, statybos pabaigos metai – 1974 m., baigtumas – 100 proc., sienos – medis su karkasu, taip pat buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 20/253064), priklausiniai: 1/2 kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1966 m., baigtumas – 100 proc., ir 1/1 kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1965 m., baigtumas – 100 proc., esantys adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992-04-17 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2271 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 2005-09-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- ieškovės R. R. vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje nėra (b.l. 14);

- 2004-03-10 atsakovo A. R. vardu registruota transporto priemonė „VW PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės R. R. vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra (b.l. 11-13, VĮ „Regitra“ pažymos).

Ieškovė R. R., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK šeimos santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, prašo teismo padalinti visą nurodytą turtą, įgytą santuokoje, natūra ir lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 – ir jai – ieškovei R. R., – ir atsakovui A. R.. Be to, ieškovė R. R. prašo padalinti visą nurodytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, o transporto priemonę palikti atsakovui A. R., kadangi ji yra pritaikyta būtent neįgalaus atsakovo poreikiams.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. R. su tokiais ieškovės reikalavimais sutiko tik iš dalies ir prašė teismo pripažinti jo – atsakovo A. R. – asmenine nuosavybe:

- pastatą-ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi jis jį įsigijo dar iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių pinigų ir medžiagomis, t.y. pasistatė, o ne pirko, ką patvirtina teismui pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jose esančių rašytinių įrodymų kopijos (b.l. 69-76), (duomenys neskelbtini)pažyma (b.l. 68) bei 2005-09-23 statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktas (b.l. 67);

- pastato-ūkinio pastato, pažymėto indeksu 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priestatą – 15 kv.m stoginę, pažymėtą indeksu 1i1ž, nes jis ją įsigijo dar iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių pinigų ir medžiagomis, t.y. pasistatė, o ne pirko, ką patvirtina teismui pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jose esančių rašytinių įrodymų kopijos (b.l. 69-76), (duomenys neskelbtini)pažyma (b.l. 68) bei 2005-09-23 statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktas (b.l. 67). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki pat 2005 m. buvo du statiniai: ūkinis pastatas (4I1p) ir stoginė (1i1ž), o po 2005 m., darant kadastrinius matavimus, šie statiniai tapo vienu statiniu: pagrindiniu su priestatu (b.l. 123-124).

Be to, atsakovas A. R. tvirtino, kad transporto priemonė negali būti dalintina, ji taip pat yra jo asmeninė nuosavybė – suteikta valstybės kaip neįgaliam asmeniui, už kurią sumokėjo VSDFV, t.y. VSDFV Kaišiadorių skyrius 2004-03-22 sprendimu Nr. 15K-58 nusprendė jam skirti 4000,00 Lt dydžio specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (b.l. 66, 84-85, 105).

Savo reikalavimus atsakovas A. R. grindžia ir 2007-10-15 turto pasidalijimo sutartimi (b.l. 77-80), kur ieškovė R. R. buvo pripažinusi jo nurodytus daiktus jo asmenine nuosavybe.

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, jog iš tiesų ieškovė R. R. ir atsakovas A. R. 2007-10-15 yra sudarę (abu pasirašę) rašytinę turto pasidalijimo sutartį (b.l. 77-80).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.101-3.104 str. sutuoktiniai gali sutartyje nustatyti turimo turto teisinį režimą. Tokia sutartis vadinama vedybų sutartimi ir gali būti sudaryta po santuokos sudarymo. Pažymėtina, kad vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir registruota vedybų sutarčių registre (Lietuvos Respublikos CK 1.74-1.75 str.). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 1 ir 3 d.).

Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės R. R. ir atsakovo A. R. 2007-10-15 sudaryta rašytinė turto pasidalijimo sutartis yra negaliojanti, nes nėra notarinės formos.

Atsakovas A. R. teigia, kad ieškovė R. R. neįrodė, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos teismų praktiką ne ieškovė, o atsakovas turi įrodyti, jog nurodytas ginčo turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, t.y. atsakovas privalo paneigti Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog ieškovė R. R. ir atsakovas A. R. susituokė (duomenys neskelbtini)(b.l. 41, 57). Taip pat nustatyta, jog nuosavybės teisės atsakovo A. R. vardu į ginčo statinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 4I1p, statybos pabaigos metai – 1974 m., baigtumas – 100 proc., sienos – plytos, ir į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1p, statybos pabaigos metai – 1974 m., baigtumas – 100 proc., sienos – medis su karkasu, įregistruotos 1992-04-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2271 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 ir 2005-09-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro pažymos ir Nekilnojamojo turto registro išrašai, b.l. 14-18, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jose esančių rašytinių įrodymų kopijos, b.l. 69-76, (duomenys neskelbtini)pažyma, b.l. 68, 2005-09-23 statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktu (b.l. 67). Iš tiesų 1992-04-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2271 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 buvo įsigytas butas ir ūkinis pastatas, šiuo metu pažymėtas plane 4I1p (b.l. 17-18, 69). Pagal 2005-09-23 statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktą (b.l. 67) tinkamais pripažinti: ūkinis pastatas pažymėtas plane 4I1p ir stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, bei ūkinis pastatas, pažymėtas plane indeksu 5I1ž. Pagal to meto duomenis stoginės, pažymėtos indeksu 1i1ž, statybos pradžia ir pabaigos – 1974 m., baigtumas – 100 proc., pamatai – medis, sienos – nėra, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga – asbestcementis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, bei ūkinis pastatas, pažymėtas plane indeksu 5I1ž, buvo įsigyti ne sandoriu, o sukurti – pastatyti.

Sprendžiant ginčo statinių teisinio statuso klausimą, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ginčo statiniai vis tik buvo pastatyti 1974 m., t.y. iki ieškovės R. R. ir atsakovo A. R. santuokos, o registruoti Nekilnojamojo turto registre tik 2005 m., jau santuokos metu. Šiuo metu Lietuvos teismų praktikoje, vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, yra apibrėžtas nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykis ? nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas.

Neginčytina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokio, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Taigi statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 4 p. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Identiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 114 str. Nagrinėjam atveju, nors atsakovo A. R. ginčo statiniai stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, bei ūkinis pastatas, pažymėtas plane indeksu 5I1ž, buvo pastatyti 1974 m., tačiau neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pagal tuo metu galiojantį 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas į statinį/ nekilnojamąjį daiktą buvo būtent registracijos faktas. Nurodyti ginčo statiniai tinkamais naudoti buvo pripažinti iš esmės statybos procesą užbaigiančiu aktu ir įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą tik 2005 m. (santuokos metu, beveik po 20 m. nuo santuokos sudarymo). Įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius, atsakovas A. R. teismui nepateikė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog nurodytais statiniais atsakovas net dvidešimt metų rūpinosi ne iš bendrų šeimos, o asmeninių lėšų.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre atsakovo A. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalintinas, lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po 1/2, nes nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: abu sutuoktiniai yra garbino amžiaus, turi sveikatos problemų, pragyvena tik iš gaunamų pensijų (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1-2 d., 3.123 str.).

Kadangi stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, yra ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, priklausinys, t.y. antraeilis daiktas, tai jį ištinka pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Respublikos CK 4.12-4.14 str.), todėl ji neatidalintina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas A. R. priešieškinyje nepareiškė reikalavimo dėl stoginės atidalijimo nuo ūkinio pastato bei nepateikė tokią galimybę patvirtinančių įrodymų.

Nors atsakovas A. R. tvirtino, kad jo vardu registruota transporto priemonė „VW PASSAT“ yra jo asmeninė nuosavybė – suteikta jam valstybės kaip neįgaliam asmeniui, už kurią sumokėjo VSDFV, ? teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog šis atsakovo teiginys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Bylos nagrinėjamu teisme metu nustatyta, kad atsakovo A. R. vardu transporto priemonė „VW PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota 2004-03-10 (b.l. 11-13, VĮ „Regitra“ pažymos), VSDFV Kaišiadorių skyrius 2004-03-22 sprendimu Nr. 15K-58 nusprendė atsakovui A. R. skirti 4000,00 Lt dydžio specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (b.l. 66, 84-85, 105).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nurodyta transporto priemonė buvo įsigyta dar iki VSDFV kompensacijos skyrimo, t.y. iš bendrų šeimos lėšų (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str.). Įrodymų, paneigiančių šią išvadą, atsakovas A. R. teismui nepateikė. Teismas sutinka, jog specialius atsakovo A. R. poreikius atitinkanti ir tenkinanti nurodyta transporto priemonė paliktina atsakovui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas A. R. neginčijo nekilnojamojo turto verčių. Be to, ieškovė R. R. jas grindė VĮ „Registrų centras“ pažymomis (b.l. 42-44). Tačiau atsakovas visiškai nesutiko su nurodytos transporto priemonės verte – 1500,00 Lt, ? tačiau nepateikė teismui tai paneigiančių įrodymų. Tokiu atveju teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta nurodytos transporto priemonės vertė – 1500,00 Lt, ? atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Atsakovas A. R. nenurodė teismui, už kiek jis įsigijo nurodytą transporto priemonę, ir nepateikė jokių nurodytos transporto vertės įrodymų. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog VSDFV atsakovui kompensavo 4000,00 Lt nurodytos transporto priemonės įsigijimo ir jos techninio pritaikymo išlaidas. Taip pat įvertintinas nurodytos transporto priemonės pritaikymas neįgaliam asmeniui, jos nusidėvėjimas bei šalies ekonominė būklė.

Kadangi nagrinėjamu atveju nenukryptina nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tai ieškovei R. R. iš atsakovo A. R. priteistina piniginė kompensacija už jai natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 3 d.), t.y. 1500,00 Lt (transporto priemonės vertė).

Ieškovė R. R. prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką butu Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini):

- jai – ieškovei R. R. – paskirti naudotis kambarį, pažymėtą plane Nr. 2-5, 14.40 kv.m;

- atsakovui A. R. paskirti naudotis kambarį, pažymėtą plane Nr. 2-4, 15,00 kv.m;

- buto patalpas 2-1 (6.26 kv.m), 2-2 (3.50 kv.m), 2-3 (8.50 kv.m), 2-6 (8.00 kv.m) paskirti naudosis bendrai;

- rūsio patalpas paskirti naudosis bendrai (b.l. 21-22).

Teismo posėdžio metu atsakovas A. R. su tokiais ieškovės reikalavimais sutiko, tačiau išreiškė nepasitenkinimą, jog neprašoma nustatyti ir kitų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos. Pažymėtina, kad pats atsakovas A. R. priešieškinyje reikalavimų dėl dalintino turto naudojimosi tvarkos nustatymo nepareiškė.

Atsižvelgiant į tai, jog ginčo tarp šalių dėl ieškovės R. R. prašomos nustatyti buto naudojimosi tvarkos nėra, ieškovės reikalavimas tenkintinas. Pažymėtina ir tai, kad prašoma ieškovės nustatyti buto naudojimosi tvarka yra natūraliai susiformavusi tarp šalių ir jau kurį laiką taikoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidos

Patenkinus patikslintą ieškinį ir atmetus priešieškinį, iš atsakovo A. R. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. žyminis mokestis, kurio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas ir ieškovei, ir atsakovui, iš viso: 1964,00 Lt, skaičiuojant ieškinio ir priešieškinio sumas (reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą, todėl žyminis mokestis skaičiuojamas pagal kiekvienos šalies reikalaujamo turto vertę, b.l. 46-47, 125-126), bei 46,75 Lt pašto išlaidos (b.l. 2) (Lietuvos Respublikos CPK 79-80 str., 85 str., 88 str., 92-93 str., 96 str.).

Teismas turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taip pat atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 96 str.). Nors atsakovas A. R. yra garbingo amžiaus, neįgalus, reikalingas kito asmens pagalbos, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, pragyvena iš neįgaliojo pensijos, tačiau turi nekilnojamųjų daiktų, pagal šį teismo sprendimą viso jam tenkančio turto vertė yra 66106,50 Lt Be to, teismas atsižvelgia ir į atsakovo A. R. elgesį proceso metu bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis – pats atsakovas ilgą laiką gilino konfliktą su sutuoktine, ne kartą atsisakė pasidalinti santuokoje įgytą turtą pas notarą. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nukryptina ir atsakovas neatleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

1. Patikslintą R. R. ieškinį tenkinti, o A. R. priešieškinį atmesti.

2.1. R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: 1/2 dalį 4706/8830 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav. (46365,00 Lt vertės); 1/2 dalį buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv.m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv.m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv.m), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav. (patalpai nesuteiktas pilnas adresas) (15750,00 Lt vertės); 1/2 dalį 1/2 kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (50,00 Lt vertės); 1/2 dalį 1/1 kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (21,50 Lt vertės); 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (835,00 Lt vertės); 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (1585,00 Lt vertės);

2.2. A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: 1/2 dalį 4706/8830 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav. (46365,00 Lt vertės); 1/2 dalį buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv.m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv.m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv.m), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav. (patalpai nesuteiktas pilnas adresas) (15750,00 Lt vertės); 1/2 dalį 1/2 kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (50,00 Lt vertės); 1/2 dalį 1/1 kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (21,50 Lt vertės); 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (835,00 Lt vertės); 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (1585,00 Lt vertės); transporto priemonę „VW PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1500,00 Lt vertės).

3. Priteisti iš A. R. R. R. 1500,00 Lt (434,43 Eur*) kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį.

4. Nustatyti naudojimosi tvarką butu Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv.m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv.m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv.m), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav. (patalpai nesuteiktas pilnas adresas):

- R. R. naudojasi kambariu, pažymėtu plane 2-5 (14.40 kv.m);

- A. R. naudojasi kambariu, pažymėtu plane 2-4 (15,00 kv.m);

- buto patalpas, pažymėtas plane 2-1 (6.26 kv.m), 2-2 (3.50 kv.m), 2-3 (8.50 kv.m) ir 2-6 (8.00 kv.m), taip pat rūsio patalpas R. R. ir A. R. naudojasi bendrai.

5. Priteisti iš A. R. 1964,00 Lt (568,81 Eur) žyminio mokesčio ir 46,75 Lt (13,54 Eur) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.