- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-658-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00412-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- R. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-567-840/2014 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. R. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. R. patikslintu ieškiniu prašė teismo:
1. Padalinti jos ir atsakovo A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą nenutraukiant santuokos:
1) ieškovei R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 iš 4706/8830 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (46365,00 Lt vertės); 1/2 buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv. m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv. m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (15750,00 Lt vertės); 1/4 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (50,00 Lt vertės); 1/4 kitų statinių (inžinerinių) -kiemo statinių (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Pušyno (duomenys neskelbtini) (835,00 Lt vertės); 1/2 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (1585,00 Lt vertės), iš viso turto už 64 595,75 Lt;
2) atsakovui A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį 4706/8830 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (46365,00 Lt vertės); 1/2 dalį buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv. m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv. m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (15750,00 Lt vertės); 1/4 kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (50,00 Lt vertės); 1/4 kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (10,75 Lt vertės); 1/2 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (835,00 Lt vertės); 1/2 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (1585,00 Lt vertės); transporto priemonę „VW PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1500,00 Lt vertės), iš viso turto už 66 095,75 Lt.
2. Nustatyti naudojimosi tvarką butu Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini):
1) ieškovei R. R. paskirti naudotis kambarį, pažymėtą plane Nr. 2-5, 14.40 kv. m;
2) atsakovui A. R. paskirti naudotis kambarį, pažymėtą plane Nr. 2-4, 15 kv. m;
3) buto patalpas 2-1 (6.26 kv. m), 2-2 (3.50 kv. m), 2-3 (8.50 kv. m), 2-6 (8.00 kv. m) ir rūsio patalpas paskirti naudotis bendrai.
3. Priteisti ieškovei R. R. iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad bylos šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį ir registruotą kilnojamąjį turtą. Šalys nesutaria dėl jungtinio turto naudojimo, jo priežiūros, remonto. Ieškovei atsakovas neleidžia naudotis ūkio pastatais, todėl ieškovė siekia pasidalinti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti jo naudojimosi tvarką tam, kad galėtų laisvai disponuoti jai priklausančia turto dalimi.
Atsakovas A. R. pateikė byloje priešieškinį, prašydamas:
1. Pripažinti jo asmenine nuosavybe: ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1607,00 Lt vertės); ūkinio pastato, pažymėto indeksu 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priestatą – 15 kv. m stoginę, pažymėtą indeksu 1i1ž (20 Lt vertės).
2. Priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad minėtą turtą jis įsigijo dar iki santuokos sudarymo, iš savo asmeninių lėšų, be to, jį pasistatė, o ne pirko, ką patvirtina teismui pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 20/253064 ir Nr. 20/165725, taip pat jose esančių rašytinių įrodymų kopijos (b. l. 69-76), Kaišiadorių r. sav. administracijos Rumšiškių sen. pažyma (b. l. 68) bei 2005 m. rugsėjo 23 d. statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktas (b. l. 67). Pažymėjo, kad iki 2005 m. buvo du statiniai: ūkinis pastatas (4I1p) ir stoginė (1i1ž), o po 2005 m., atlikus kadastrinius matavimus, šie statiniai tapo vienu pagrindiniu statiniu su priestatu (b. l. 123-124). Be to, atsakovas tvirtino, kad transporto priemonė negali būti dalinama, nes ji taip pat yra atsakovo asmeninė nuosavybė – suteikta valstybės kaip neįgaliam asmeniui, už kurią sumokėjo VSDFV, t.y. VSDFV Kaišiadorių skyrius 2004 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 15K-58 jam skyrė 4000 Lt dydžio specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (b . l. 66, 84-85, 105). Savo reikalavimus atsakovas grindė ir 2007 m. spalio 15 d. turto pasidalijimo sutartimi (b. l. 77-80), kur ieškovė R. R. buvo pripažinusi atsakovo nurodytus daiktus jo asmenine nuosavybe.
Ieškovė su pateiktu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o patikslintą ieškinį tenkinti tik tiek, kiek jis sutinka. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė; padalino R. R. ir A. R. turtą nenutraukiant santuokos tokiu būdu:
1. R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra:
1.1. 1/2 dalį 4706/8830 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (46 365,00 Lt vertės);
1.2. 1/2 dalį buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv. m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv. m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas) (15 750 Lt vertės);
1.3. 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (50,00 Lt vertės); 1/2 dalį 1/1 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (21,50 Lt vertės);
1.4. 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (835,00 Lt vertės);
1.5. 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (1585 Lt vertės);
2. A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra:
2.1. 1/2 dalį 4706/8830 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (46 365,00 Lt vertės);
2.2. 1/2 dalį buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv. m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv. m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas) (15 750,00 Lt vertės);
2.3. 1/2 dalį nuo 1/2 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (50,00 Lt vertės); 1/2 dalį nuo 1/1 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (21,50 Lt vertės);
2.4. 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (835 Lt vertės);
2.5. 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (1585 Lt vertės);
2.6. transporto priemonę „VW PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Lt vertės).
3. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1500 Lt (434,43 Eur) kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį.
4. Nustatė naudojimosi tvarką butu Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv. m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv. m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas):
- R. R. paskyrė naudotis kambariu, pažymėtu plane 2-5 (14.40 kv. m);
- A. R. paskyrė naudotis kambariu, pažymėtu plane 2-4 (15,00 kv. m);
- buto patalpas, pažymėtas plane 2-1 (6.26 kv. m), 2-2 (3.50 kv. m), 2-3 (8.50 kv. m) ir 2-6 (8.00 kv. m), taip pat rūsio patalpas paskyrė šalims naudotis bendrai.
5. Priteisė iš atsakovo A. R. 1964 Lt (568,81 Eur) žyminio mokesčio ir 46,75 Lt (13,54 Eur) pašto išlaidų valstybei.
Dėl turto padalijimo nenutraukiant santuokos. Teismas nustatė, kad ieškovė R. R. ir atsakovas A. R. susituokė 1985 m. gruodžio 6 d. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių nesutarimas dėl turto yra įsisenėjęs, maždaug nuo 2005 m. šalys ne kartą bandė pasidalinti turtą, tačiau nesėkmingai, atsakovas trukdo ieškovei įgyvendinti savo teises į kartu užgyventą turtą, neleidžia jai naudotis visais ūkiniais statiniais, ilgą laiką nesutikdamas gerinti buities sąlygų iš esmės veikia priešingais šeimos interesais, todėl sprendė, kad yra pagrindas padalinti šalių turtą nenutraukiant santuokos (CK 3.124 straipsnis).
Dėl turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos juo nustatymo. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo metu (1985-12-06) galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos SŠK 22 straipsnio nuostatos yra identiškos šiuo metu galiojančio CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms, jog abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktinių turtu. Lietuvos Respublikos SŠK 21 straipsnio nuostatos taipogi identiškos šiuo metu galiojančio CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pažymėjo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį galioja prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais (CK 3.100 straipsnis), tarp jų ? teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos CK 3.119 str. įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai - garbingo amžiaus, atsakovas ilgą laiką yra neįgalus. Atsakovo vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) 4706/8830 dalis 0,8830 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P49/95-0618; 2) 55,66 kv. m butas/patalpa – butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,40 kv. m, pažymėtu Nr. R-4, ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1 (1/2 nuo 5,10 kv. m), R-2 (1/2 nuo 2,60 kv. m), esantys (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2271 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, registro Nr. 20/253064, statybos pabaigos metai – 1966 m., baigtumas – 100 proc. Nurodyto buto priklausiniai: 1/2 kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys 1 k, kanalizacijos šulinys 2 k, kiemo aikštelė 1 b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1966 m., baigtumas – 100 proc., ir 1/1 kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (lauko tualetas 1 v, 2 v – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1965 m., baigtumas – 100 proc., registro Nr. 20/165725; 3) pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1p, statybos pabaigos metai – 1974 m., baigtumas – 100 proc., sienos – plytos; 4) pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1p, statybos pabaigos metai – 1974 m., baigtumas – 100 proc., sienos – medis su karkasu. Ieškovės R. R. vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje nėra (b. l. 14); Atsakovo vardu 2004 m. kovo 10 d. taipogi registruota transporto priemonė „VW PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 11-13, VĮ „Regitra“ pažymos).
Teismas pažymėjo, kad savo reikalavimus atsakovas, be kita ko, grindė ir 2007 m. spalio 15 d. turto pasidalijimo sutartimi, kur ieškovė R. R. pripažino atsakovo nurodytus daiktus jo asmenine nuosavybe. Atsižvelgdamas į CK 3.101-3.104 straipsnių nuostatas, numatančias sutuoktiniams teisę sutartimi nustatyti turimo turto teisinį režimą, teismas konstatavo, kad pagal CK 1.74-1.75 straipsnių reikalavimus tokia sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir registruota vedybų sutarčių registre. Kadangi įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 str. 1 ir 3 d.), teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo 2007 m. spalio 15 d. sudaryta rašytinė turto pasidalijimo sutartis yra negaliojanti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovė neįrodė, kad prašomas padalinti turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad nurodytas ginčo turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, t.y. atsakovas privalėjo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teismas nustatė, kad stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, bei ūkinis pastatas, pažymėtas plane indeksu 5I1ž, buvo įsigyti ne sandoriu, o sukurti, t. y. pastatyti. Kadangi ginčo statiniai buvo pastatyti 1974 m., tačiau registruoti Nekilnojamojo turto registre tik 2005 m., t. y. jau santuokos metu, remdamasis statinių pastatymo metu 1974 m. galiojusio 1964 m. CK nuostatomis, teismas sprendė, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas į statinį/ nekilnojamąjį daiktą buvo būtent registracijos viešame registre faktas. Kadangi ginčo statiniai tinkamais naudoti buvo pripažinti iš esmės statybos procesą užbaigiančiu aktu ir įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą tik 2005 m., t. y. santuokos metu, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog nurodytais statiniais atsakovas net dvidešimt metų rūpinosi ne iš bendrų šeimos, o asmeninių lėšų, teismas konstatavo, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe, todėl jis dalintinas lygiomis dalimis. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: abu sutuoktiniai yra garbino amžiaus, turi sveikatos problemų, pragyvena tik iš gaunamų pensijų (CK 3.117 str. 1-2 d., 3.123 str.). Kadangi stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, yra ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, priklausinys, t. y. antraeilis daiktas, todėl jį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.12-4.14 str.), dėl ko teismas sprendė, kad stoginė, priešingai nei nurodė atsakovas, atskirai negali būti dalijama.
Remdamasis bylos duomenimis, teismas pažymėjo, kad transporto priemonė „VW PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruota 2004 m. kovo 10 d. (b. l. 11-13, VĮ „Regitra“ pažymos). VSDFV Kaišiadorių skyrius 2004 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 15K-58 nusprendė atsakovui A. R. skirti 4000 Lt dydžio specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (b. l. 66, 84-85, 105). Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad nurodyta transporto priemonė buvo įsigyta dar iki VSDFV kompensacijos skyrimo, t. y. iš bendrų šeimos lėšų (CK 3.88 str.). Atsakovui nepateikus šią aplinkybę paneigiančių įrodymų ir atsižvelgęs į tai, kad minėta transporto priemonė atitinka specialius atsakovo poreikius, teismas sprendė, kad automobilis yra jungtinė abiejų šalių nuosavybė ir paliko jį atsakovui. Atsakovui nesutikus su nustatyta minėtos transporto priemonės verte – 1500 Lt, tačiau nepateikus tai paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, kad minėtos transporto priemonės vertė yra būtent 1500 Lt. Atsižvelgdamas į sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.), t. y. 1500 Lt (transporto priemonės vertė).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo teismo iš dalies pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priteisti jam natūra visą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1670 Lt, ir jo priklausinį - stoginę 20 Lt vertės, sumažinti iki 750 Lt ieškovei R. R. priteistą kompensaciją už automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo nepagrįstai, kadangi jau keletas metų naudojimosi tvarka tarp sutuoktinių buvo nusistovėjusi. Pažymėjo, kad jis yra garbaus amžiaus, gaunamos pajamos yra labai mažos, todėl neturi sąlygų prisidėti prie namų buities sąlygų gerinimo, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovas veikia priešingai šeimos interesams.
2. Teismas, padalindamas turtą, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl ūkio pastato 5I1ž ir stoginės, pažymėtos indeksu 1i1ž, kuri yra ūkinio pastato 4I1p priklausinys, priskyrimo atsakovui. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad tiek ūkinis pastatas, tiek stoginė buvo pastatyti dar iki santuokos sudarymo iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo šį turtą priskirti atsakovui, o to nepadaręs – turtą padalino neteisingai. Be to, tokią išvadą teismas turėjo pagrindo daryti įvertinęs šalių pasirašytą 2007 m. spalio 15 d. turto pasidalinimo sutartį, iš kurios matyti, kad ginčo statinius ieškovė pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.
2. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi ši transporto priemone buvo skirta atsakovui kaip neįgaliam asmeniui ir įsigyta už VSDFV tam skirtas lėšas. Be to, teismas pripažinęs minėtą turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo, turėjo ieškovei priteisti ne visą likutinę automobilio vertę (1500 Lt), bet pusę jo vertės, t. y. 750 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė be teisėto pagrindo kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymu, kadangi pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad teismas padalintų santuokoje įgytą turtą ir nustatytų naudojimosi juo tvarką, ką pagrindžia paties apelianto į bylą pateiktas priešieškinis.
2. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino ir nevertino apelianto pateiktų įrodymų dėl ūkinio pastato ir stoginės priskyrimo atsakovui. Pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog minėtas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Atsakovo nurodyti pastatai, kuriuos jis prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, buvo pastatyti 1974 m., tačiau jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šie statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre tik 2005 m., t. y. jau po santuokos sudarymo (1985-12-06). Todėl teismas pagrįstais sprendė, kad ūkio pastatą 5Ilž ir stoginę šalys įgijo gyvendami santuokoje, dėl ko šis turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybė.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai santuokos metu įgytą automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąją jungtine nuosavybe. Ieškovė pažymi, kad automobilį atsakovas įsigijo iki kompensacijos gavimo, santuokos metu, iš bendrų šeimos lėšų, todėl teismas visiškai pagrįstai šį turtą pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę bei išsprendė šio turto padalinimo klausimą.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, padalindamas sutuoktinių turtą, turėjo vadovautis 2007 m. spalio 15 d. sutuoktinių sudaryta turto padalinimo sutartimi. Ieškovės nuomone, minima sutartis negali sukelti ir nesukelia jokių pasekmių, kadangi nėra patvirtinta notaro (CK 3.103 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarius santuoką sutuoktinių įgytas turtas išlieka bendroji jungtinė nuosavybė, kol yra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi kitais pagrindais. Įstatymas nurodo du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdus: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.116 straipsnis). Bendras sutuoktinių turtas privalomai dalijamas nutraukiant santuoką, pripažįstant ją negaliojančia ar patvirtinant gyvenimą skyrium (CK 3.100 straipsnio 3–5 punktai). CK 3.124 straipsnis numato sąlygas, kurioms esant kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalinimo ir nenutraukus santuokos, t. y. jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu arba nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo nenutraukus santuokos, prašymą grįsdama tuo, kad sutuoktinis (atsakovas) veikia priešingai šeimos interesams, t. y. trukdo naudotis bendru turtu, sutuoktiniai nesutaria dėl turto priežiūros, geranoriškai nesutinka pasidalinti turto. Atsakovas priešieškiniu reikalavo dalį ieškovės nurodomo ir prašomo padalinti turto pripažinti jo asmenine nuosavybe.
Dėl ginčijamo nekilnojamojo turto padalinimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1985 m. gruodžio 6 d. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio LR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad minėtą prezumpciją turi paneigti būtent tas sutuoktinis, kuris siekia įrodyti, kad turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Detaliau asmeninė sutuoktinių nuosavybė reglamentuota CK 3.89 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo turto padalinimo, neįsigilino ir nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.
Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus atsakovo rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro pažymas, Nekilnojamojo turto registro išrašus (b. l. 14-18), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylas Nr. 20/253064 ir Nr. 20/165725, taip pat jose esančių rašytinių įrodymų kopijas (b. l. 69-76), Kaišiadorių r. sav. administracijos Rumšiškių seniūnijos pažymą (b. l. 68), 2005 m. rugsėjo 23 d. statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktą, konstatavo, kad ginčo stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 5I1ž, buvo įsigyti ne sandoriu, o sukurti (pastatyti) 1974 m., t. y. iki ieškovės R. R. ir atsakovo A. R. santuokos, o registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip A. R. nuosavybė tik 2005 m., t. y. šalims gyvenant santuokoje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatymo nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galioję teisės aktai, todėl pagal tuo metu galiojusį 1964 m. LR CK nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas į nekilnojamąjį daiktą buvo būtent registracijos faktas (1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalis). Nurodyti ginčo statiniai tinkamais naudoti buvo pripažinti iš esmės statybos procesą užbaigiančiu aktu ir įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą tik 2005 m., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo A. R. vardu registruotas ginčo nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu, kas įrodo, kad ginčo turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas iš apelianto nurodytų rašytinių įrodymų nepatvirtina bylai reikšmingo fakto, kad ginčo pastatus jis pastatė savo darbu ir lėšomis.
Antra, apeliantas asmeninės nuosavybės teisę į ginčo statinius, be kita ko, grindžia ir 2007 m. spalio 15 d. rašytine sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi, kuria, pasak apelianto, ieškovė pripažino, kad ginčo statiniai – stoginė, pažymėta indeksu 1i1ž, bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 5I1ž, yra asmeninė apelianto nuosavybė. Kaip jau minėta, sutuoktiniai bendrą turtą gali pasidalinti ne tik teisminiu keliu, tačiau ir neteismine tvarka, t. y. bendru rašytiniu sutarimu. Tačiau, kad toks susitarimas (sutartis) galiotų ir sukurtų šalims teisines pasekmes, jis turi būti patvirtintas notariškai (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, esant šalių ginčui, pagrįstai nesivadovavo atsakovo pateikta sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi, kadangi ši sutartis, nepatvirtinus jos notarine tvarka, neįgavo įstatymo galios ir nesukėlė jos šalims jokių teisinių pasekmių.
Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas (apeliantas) neįrodė, jog ginčo statiniai yra jo asmeninė nuosavybė (CPK 178 straipsnis).
Dėl transporto priemonės padalinimo
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui priteisiant automobilį, kurio vertė 1500 Lt, natūra, o ieškovei už tai kompensuojant 1500 Lt, t. y. visą automobilio vertę pinigais. Anot apelianto, šis automobilis buvo skirtas išimtinai jo, kaip neįgaliojo, reikmėms, ir įsigytas už VSDFV tam skirtas lėšas. Tuo tarpu teismo ieškovei skirta sumokėti 1500 Lt kompensacija yra nepagrįsta, kadangi tokiu būdu buvo nukrypta nuo turto lygių dalių padalinimo principo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2004 m. kovo 10 d. savo vardu įgijo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). VSDFV Kaišiadorių skyrius 2004 m. kovo 22 d. sprendimu paskyrė atsakovui 4 000 Lt dydžio kompensaciją minėto automobilio įsigijimo išlaidoms kompensuoti (b. l. 85). Pagal Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 92 patvirtintos Transporto išlaidų ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkciją turintiems invalidams tvarkos 1 punktą (teisės aktų redakcijos, galiojusios 2004 m. kovo 22 d.), piniginė išmoka specialių transporto priemonių (su rankiniu valdymu arba su automatine pavarų dėže) įsigijimo išlaidoms kompensuoti mokama tik sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims. Taigi minėta 4 000 Lt kompensacija susijusi išimtinai tik su atsakovo asmeniu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu.
Remiantis aptartu teisiniu ginčo klausimo reguliavimu ir atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, yra pagrindas išvadai, kad byloje nenustačius ir ieškovei neįrodžius, jog automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos šeimos lėšos, kurios viršijo atsakovui išmokėtos kompensacijos dydį, laikytina, kad minėta transporto priemonė buvo įsigyta už asmenines ir konkrečiam tikslui skirtas atsakovo lėšas. Todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad lengvasis automobilis yra asmeninė jo nuosavybė, dėl ko padalinti šį turtą kaip sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę nebuvo teisinio pagrindo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.89 straipsnio 2 dalis, 3.90 straipsnio 2 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vietoje 750 Lt dydžio kompensacijos priteisė ieškovei kaip kompensaciją visą automobilio vertę (1500 Lt).
Atsižvelgdamas į tai, kad dėl transporto priemonės padalinimo kilo ginčas, atsakovas savo reikalavimus grindė procesiniuose dokumentuose (priešieškinyje, apeliaciniame skunde) nurodytomis faktinėmis šio turto priskyrimo asmeninei nuosavybei aplinkybėmis (priešieškinio ir apeliacinio skundo pagrindas), apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 302 straipsnio ir 376 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, nutaria pripažinti transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe, nors tokio reikalavimo atsakovas ir nebuvo pareiškęs.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl transporto priemonės padalinimo panaikinama, tenkinant atsakovo priešieškinio dalį dėl minėtos transporto priemonės pripažinimo asmenine jo nuosavybe (CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylos duomenimis, už ieškinio ir priešieškinio padavimą žyminio mokesčio sumokėjimą šalims teismas atidėjo iki sprendimo priėmimo (b. l. 46-47, 126). Teismas nustatė, kad bendra valstybei mokėtina suma nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos materialinių reikalavimų vertės sudarytų 1964 Lt (568,81 Eur) (b. l. 163). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas šalių mokėtinam žyminiam mokesčiui įtakos neturi, todėl sprendimo dalis dėl teismo išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, nors ir pakeitus teismo sprendimą, paliktina nepakeista. Už apeliacinio skundo padavimą atsakovas nuo ginčijamos 2440 Lt turto vertės sumokėjo 74 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 170-171). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (30,73 proc. nuo reikalaujamos sumos), atsakovui priteistina iš ieškovės 6,45 Eur (22,27 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3, 5 dalys).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį (sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas), kuria priteista iš atsakovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (434,43 Eur) kompensacija už jai natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį.
Pripažinti transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500 Lt (434,43 Eur), asmenine atsakovo A. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,45 Eur (šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.