- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2-177-608/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02778-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. K., V. L., A. K., M. K., L. M., J. L., uždarajai akcinei bendrovei „Medrika“, D. K., L. K., Panevėžio miesto
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Aukštaitija“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto
savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams V. K., V. K., A. K., A. K., M. K., V. L., L. M., J. L., uždarajai akcinei bendrovei „Medrika“, D. K., L. K., Panevėžio miesto dailės galerijai, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Aukštaitija“ dėl įpareigojimo suremontuoti pastato dalį, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo įpareigoti atsakovus V. K., V. K., A. K., A. K., M. K., V. L., L. M., J. L., E. L., UAB „Medrika“, E. V., M. K. ir Panevėžio miesto dailės galeriją, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją solidariai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, t. y.: atsakovus V. K., V. K., A. K., A. K., M. K., V. L., L. M., J. L., uždarąją akcinę bendrovę „Medrika“, D. K., L. K., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją solidariai teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šlaitinio stogo dalį, kuri yra virš patalpų Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtinų indeksais (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo laiptinės. Avarinei būklei likviduoti uždengti viršutinę stogo dangą – apsaugai nuo kritulių patekimo į pastato vidų bei išorės sienų; 2) atsakovus V. K., V. K., A. K., A. K., M. K. L., L. M., J. L., uždarąją akcinę bendrovę „Medrika“, D. K., L. K., Panevėžio miesto dailės galeriją, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją solidariai teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės fasado dalyje lietaus nuvedimo sistemą, t. y. apatinėje šlaitinio stogo dalyje pastato perimetru vandens surinkimui įrengti lietlovius, o vandens nuvedimui įrengti lietvamzdžius toje namo dalyje, kur yra patalpos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo laiptinė; 3) atsakovus V. K., V. K., A. K., A. K., M. K., V. L., L. M., J. L., uždarąją akcinę bendrovę „Medrika“, D. K., L. K., Panevėžio miesto dailės galeriją, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją solidariai teisės aktų nustatyta tvarka toje pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje yra patalpos Nekilojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo laiptinė, sutvarkyti sienų fasadą taip, kad nebyrėtų plytų atplaišos, keliančios grėsmę praeiviams; ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – 88,03 kv. m fotografijos galerija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas perduotas valdyti patikėjimo teise Panevėžio miesto dailės galerijai. Pagal Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio miesto tarybos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-462, 25 punktą savivaldybės turto patikėtinis privalo užtikrinti ir vykdyti tinkamą patikėjimo teise valdomo turto priežiūrą, organizuoti ir atlikti patikėjimo teise valdomo turto paprastąjį ir kapitalinį remontą. Už stogo remonto darbus virš Panevėžio miesto dailės galerijai perduotų patalpų Panevėžio miesto savivaldybė rangovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekonomikos statybos centras“ jau buvo sumokėjusi 7253 Lt pagal 2005 m. gruodžio 1 d. sutartį, todėl proporcingai valdomam plotui pinigus stogo remonto darbams jau investavo. Atsakovai yra pastato (duomenys neskelbtini), savininkai, t. y. jiems nuosavybės teise priklauso minėtame name esančios gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpos. Nuo 2018 m. gruodžio 30 d. name yra įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, kurios pirmininkė – J. V. Bendrija jokios veiklos nevykdo, su bendrijos pirmininke susisiekti nepavyksta. Bendrija namo fasado ir stogo remonto darbų neorganizuoja. Dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra apleista, avarinės būklės, kuri kelia pavojų praeiviams ir pirmojo aukšto parduotuvių ir kavinių lankytojams. Apie tai buvo informuota bendrijos pirmininkė ir didžiausią dalį nesutvarkytų patalpų turintis savininkas V. K. V. K. 2017 m. sausio 6 d. raštu įsipareigojo namo dalies remonto darbus teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti iki 2017 m. pavasario pabaigos. Kadangi V. K. nevykdė pastato dalies, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, remonto, jam pritaikytos Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje numatytos sankcijos: 2018 m. vasario 28 d. V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, siūlant sumokėti 30,00 EUR baudą. 2018 m. birželio 4 d. V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkto nevykdymą, paskirta 30,00 EUR bauda. V. K. 2018 m. liepos 19 d. sumokėjo baudą, taip pripažindamas savo nusižengimą, tačiau jokių aktyvių veiksmų namo būklei pagerinti nesiėmė. Ieškovė nurodo, kad kita namo dalis, kurioje yra kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra suremontuota ir nekelia pavojaus aplinkai ir žmonėms. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. AF-179 (6.1E) yra skyrusi pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objekto, t. y. magistralinių vamzdynų remontui 1983,00 EUR. Už šiuos pinigus Panevėžio miesto dailės galerija likvidavo karšto ir šalto vandens magistralinių vamzdynų avarinę situaciją pastate. Šiuos darbus turėjo organizuoti bendrija, o finansuoti visi gyvenamojo namo savininkai proporcingai jų turimam plotui. Ieškovė savo reikalavimą atsakovams reiškia dviem pagrindais, t. y. kildina iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 dalyje numatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos vykdyti statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat iš savo, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčio teisių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalyje numatytų ieškovės, kaip patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininko teisių.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinį pripažino iš dalies. V. K. nurodė, kad jis jau ėmėsi veiksmų pastato bendrojo naudojimo objektų, besiribojančių su jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, remonto darbų, tačiau ieškovės reikalaujamas terminas šiems darbams atlikti yra per trumpas, atsižvelgiant į būtinybę gauti pastato bendraturčių sutikimus, statybos leidimus ir kita. Be to, atsakovas laiko, kad pastato bendrojo naudojimo objektai turi būti remontuojami visų bendraturčių lėšomis, įskaitant ir ieškovę. Atsakovas V. L. nurodė, kad jis ir kiti bendraturčiai jau yra skyręs asmeninių lėšų namo bendrojo naudojimo objektų remontui, visas namas, išskyrus namo dalį, kurioje yra atsakovui V. K. ir jo šeimos nariams nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra suremontuotas ir nekelia pavojaus aplinkai bei žmonėms.
Atsakovai D. K. ir L. K. atsiliepime į ieškinį (e.bn.l. 80, tomas 3) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes patalpas name (duomenys neskelbtini), įsigijo tyik 2019 metais, Namo dalis, kurioje yra atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra suremontuota ir nekelia pavojaus aplinkai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopija patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. kovo 14 d. formuojami daugiabučiai gyvenamieji pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5-6, tomas 3). Iki 2013 m. kovo 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas vienas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 84, tomas 1). Ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei ir atsakovams V. K., V. K., A. K., A. K., M. K., V. L., L. M., J. L., uždarajai akcinei bendrovei „Medrika“, D. K., L. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios ir kitos paskirties patalpos, esančios minėtuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 86-103, tomas 1). Atsakovui L. M. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7-8, tomas 3), V. L. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 9-10; 15-16, tomas 3), A. K. – butas Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 10-11; 12-13, tomas 3), J. L. – butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 14-15, tomas 3), M. K. – butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 17-18, tomas 3), V. K. – butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 19-20, tomas 3), Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – fotografijos galerija Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kuri perduota valdyti patikėjimo teise Panevėžio miesto dailės galerijai (e.b.l. 23-24). Taip pat atsakovams M. K., V. L., L. M., A. K., J. L., V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise (nustatyta tik idealioji dalis) priklauso negyvenamoji patalpa – pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 24-25, tomas 3). Atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 26-27; 30-31, tomas 3), A. K. – negyvenamoji patalpa – parduotuvė Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 28-29, tomas 3), uždarajai akcinei bendrovei „Medrika“ – negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 22-23, tomas 3), D. K. ir L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikaklus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 34-35, tomas 3).Nuo 2018 m. gruodžio 30 d. minėtame daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrijos pirmininkė – J. V.. Tai patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopija (e.b.l. 82, tomas 1, 85-86, tomas 3). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 7 d. minėtiems pastatams nustatytas administravimas 2017 m. kovo 31 d. sutarties Nr. AKB-SUT-17-0068 pagrindu, administratorius – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Aukštaitija“ (e.b.l. 5-6, tomas 3).
Panevėžio miesto savivaldybė 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. 1-556(4.5) pranešė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijos pirmininkei ir V. K., kad pastato dalies būklė dėl susidėvėjimo kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai (e.b.l. 8, tomas 1). Dėl susidėvėjusios lietaus nuvedimo sistemos bei nesandaraus stogo trupa antro aukšto išorės plytų sienos. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A-1071 sudaryta nuolatinė komisija gyventų, gyvenamųjų namų bendrijų, kitų statinių naudotojų skundams, prašymams dėl statinių naudojimo ir priežiūros tirti vizualiai apžiūrėjo pastato dalį ir nustatė bei 2016 m. gruodžio 14 d. patalpų adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu konstatavo, kad pastato dalies molinių čerpių stogo danga visiškai susidėvėjusi, čerpes laikančios konstrukcijos sulūžę, čerpės vietomis sukritę, išorinė skardinė lietaus nuvedimo sistema susidėvėjusi. Stogas ir lietaus nuvedimo sistema neatlieka savo funkcijų, dėl kiauro stogo ir susidėvėjusios lietaus nuvedimo sistemos atmosferiniai krituliai merkia visą pastato antrą aukštą. Pastato dalies išorės mūro sienos šlapios, nuirę, nutrupėję. Antro aukšto išorės plytų mūro sienų irimas vyksta nuolat, ką rodo plytų atplaišos ant šaligatvio šalia pastato (e.b.l. 9, tomas 1). Ieškovė apie minėto patikrinimo rezultatus informavo tik vieną iš namo (duomenys neskelbtini) , bendraturčių – V. K. Atsakovas V. K. 2017 m. sausio 6 d. raštu įsipareigojo pastato dalies remonto darbus atlikti iki teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka iki 2017 m. pavasario pabaigos. Ieškovė 2018 m. birželio 27 d. surašė pastato apžiūros aktą, kuriame nusprendė kad pastato dalis, esanti (duomenys neskelbtini), turi avarinės būklės požymių ir kad reikalinga įpareigoti pastato bendrijos pirmininkę ir techninį prižiūrėtoją atlikti pastato (jo dalies) ekspertizę dėl pastato avarinės būklės nustatymo, o ekspertams patvirtinus, kad pastato (jo dalies) būklė yra avarinė, nuspręsta uždrausti bet kokią veiklą avarinės būklės komercinėse patalpose.
Aukščiau paminėti pastato (jo dalies) apžiūros aktai patvirtina, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, keliančios pavojų aplinkai ir žmonėms bei negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Pastato avarinė būklė konstatuota dėl lietaus nuvedimo sistemos ir pastato išorinių plytų mūro sienų susidėvėjimo.
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas reglamentuoja, kas priskiriama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams: tai pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Kas yra statinio inžinerinės sistemos, detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis: statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti; vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą lietaus nuvedimo sistemos ir išorinės pastato sienos, kurių susidėvėjimas sąlygojo pastato (duomenys neskelbtini), avarinę būklę, priskiriamos prie namo bendrojo naudojimo objektų.
CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis).
Nagrinėjamu atveju namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri yra sudariusi jos valdomų bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove Mano Būstas Aukštaitija“. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos teisinį statusą bei jos teisių turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis ir 3 straipsnis: daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą bei įstatyme įtvirtintą bendrijos teisinį statusą bei funkcijas būtent (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, tenka pareiga organizuoti ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą bei eksploatavimą taip, kad būtų užtikrintos šių objektų naudojimo pagal paskirtį sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 8 punktą bendrijos visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. CK 4.85 straipsnio 5 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Nagrinėjamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija šių įstatymo jai deleguotų funkcijų nevykdė, gavusi reikalavimą iš Panevėžio miesto savivaldybės likviduoti jos valdomo pastato dalies avarinę būklę, nesušaukė visuotinio susirinkimo bendrojo naudojimo objektų techninei būklei užtikrinti būtinų sprendimų priėmimui, nepavedė bendrijos samdomam administratoriui vykdyti avarinės būklės likvidavimui būtinus statybos darbus.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-8-221/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, yra išaiškinta, kad pagal CK ir DNSBĮ nustatytą teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, valdymu, naudojimu ir priežiūra. Byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, jog pastato (duomenys neskelbtini), susidėvėję pastato dalys, priklauso atskiriems pastato patalpų savininkams ar yra skirtos tik pastato bendraturčių dalies poreikiams tenkinti. Ieškovė byloje taip pat tokių aplinkybių neįrodinėjo. Pastato apžiūros aktuose tokių pastato techninių duomenų, liudijančių, jog pastato dalis, kurioje nustatyta bendrojo naudojimo objektų avarinė būklė, yra izoliuota ir skirta ne visų namo patalpų bendraturčių poreikiams tenkinti.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 dalyje numatyta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų - vykdyti statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė, vykdydama minėtą funkciją, pranešė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai apie jos valdomo pastato techninės būklės trūkumus, keliančius pavojų aplinkai ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau bendrija nesiėmė įstatymo ir įstatų nustatytų priemonių pastato avarinei būklei likviduoti. Todėl atsakovė įpareigojama suremontuoti pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas teismo.
Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atskirų namo patalpų savininkų neteisėtus veiksmus, t. y. trukdymą bendrijai vykdyti pastato avarinės būklės likvidavimo veiksmus. Kaip minėta, namo patalpų savininkams įsteigus bendriją, namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos techninės būklės išsaugojimo ir su tuo susijusių remonto darbų organizavimas yra bendrijos kaip juridinio asmens pareiga. Todėl ieškinys kitų atsakovų atžvilgiu atmetamas.
Ieškovės ir kitų atsakovų nurodyta aplinkybė, jog jie jau yra investavę savo lėšas į pastato bendrojo naudojimo objektų remonto ir atstatymo darbus, nekeičia esmės. Tokiu atveju ieškovės ir atsakovų šiam tikslui panaudotos lėšos kompensuojamos, pasinaudojant CK 4.83 straipsnio 2 dalyje numatyta teise reikalauti patirtų asmeninių išlaidų atlyginimo iš kitų bendraturčių.
Kadangi ieškinys patenkintas vieno iš atsakovų atžvilgiu, o ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šlaitinio stogo dalį, kuri yra virš patalpų Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtinų indeksais (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo laiptinės; avarinei būklei likviduoti uždengti viršutinę stogo dangą – apsaugai nuo kritulių patekimo į pastato vidų bei išorės sienų; sutvarkyti dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės fasado dalyje lietaus nuvedimo sistemą, t. y. apatinėje šlaitinio stogo dalyje pastato perimetru vandens surinkimui įrengti lietlovius, o vandens nuvedimui įrengti lietvamzdžius toje namo dalyje, kur yra patalpos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo laiptinė; toje pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje yra patalpos Nekilojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo laiptinė, sutvarkyti sienų fasadą taip, kad nebyrėtų plytų atplaišos, keliančios grėsmę praeiviams.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos valstybei 75,00 EUR žyminio mokesčio ir 462,60 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 537,60 EUR (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus, penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.