Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-634-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-21
Bylos Nr.
2S-634-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00467-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
L. A. G.
Suinteresuotas asmuo
Pakruojo rajono savivaldybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-634-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00467-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. A. G. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-700-284/2017 pagal pareiškėjo L. A. G. pareiškimą dėl Pakruojo rajono stichinių meteorologinių reiškinių juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Pakruojo rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

P. L. A. G. pateikė Pakruojo rajono apylinės teismui pareiškimą dėl Pakruojo rajono stichinių meteorologinių reiškinių juridinio fakto nustatymo, prašė patvirtinti juridinį faktą – stichinių ir meteorologinių reiškinių buvimą: 1) 2016 m. birželio mėnesį – dvi kaitras, rugpjūčio mėnesį – ilgai trunkantį smarkų lietų; 2) 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais – tris kaitras; 3) 2010 m. liepos mėnesį – tris kaitras; 4) 2009 m. balandžio – birželio mėnesiais – dvi sausras; 5) 2008 m. gegužės – birželio mėnesiais – vieną sausrą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl buvusių stichinių meteorologinių reiškinių patyrė nuostolių. Pažymėjo, kad Pakruojo rajono savivaldybei nevykdant Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių žalos kompensavimą ekstremalių įvykių atveju, jis netenka teisės į žalos atlyginimą dėl patirtų nuostolių žemės ūkyje. Pareiškėjas prašė teismo nustatyti stichinių meteorologinių reiškinių buvimą pareiškėjo ūkyje 2008–2016 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo L. A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog ypatingąja teisena pareiškėjo prašomas nustatyti faktas negali būti nustatomas, kadangi jis neatitinka juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ypatingąja teisena kriterijų. Teismas taip pat nurodė, kad klausimai, susiję su Pakruojo rajono savivaldybės veiklos/neveikimo teisėtumu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas priskirtini ne bendrosios kompetencijos, bet administracinių teismų kompetencijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) L. A. G. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl ekstremalios situacijos fakto patvirtinimo; 2) įpareigoti Pakruojo rajono apylinkės teismą jo pareiškimą nagrinėti iš naujo. Apeliantas (pareiškėjas) nurodė, kad Pakruojo rajono savivaldybė nevykdo nustatytų teisės aktų, todėl yra pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Pakruojo rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo L. A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) L. A. G. atskirasis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Šioje byloje apeliantas (pareiškėjas) pateikė pareiškimą dėl Pakruojo rajono stichinių meteorologinių reiškinių juridinio fakto nustatymo, prašė patvirtinti juridinį faktą – stichinių ir meteorologinių reiškinių buvimą 2008 – 2016 metais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks fakto nustatymas neatitinka juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ypatingąja teisena kriterijų; kad pareiškėjo ūkyje atitinkamais laikotarpiais buvę meteorologiniai reiškiniai yra įrodomieji faktai, kurie CPK 444 straipsnio nustatyta tvarka nenustatinėjami.

9. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016). Minėtos įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo – šis faktas turi turėti juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susijęs asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Juridinę reikšmę turinčiais faktais laikytini tik tokie materialiosios tikrovės reiškiniai, kurie sukelia ne bet kokius, o būtent teisinius padarinius. Taigi teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai yra ar buvo, tačiau valstybėje galiojanti teisė jiems konkrečioje situacijoje juridinės reikšmės nesuteikia. Šis požymis ir konkretizuotas CPK 444 straipsnio 1 dalyje – bylos galimos tik dėl nustatymo tokių faktų, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

10. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Galiojančios materialinės teisės normos su stichinių ir meteorologinių reiškinių buvimo faktu nesieja teisių ir pareigų atsiradimo. Toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant pareikštą ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Jei prašomas nustatyti faktas negali sukelti jokių teisinių padarinių pareiškėjui, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto (pareiškėjo) nurodyti atitinkamo laikotarpio meteorologiniai reiškiniai turi tik įrodomąją, o ne juridinę reikšmę. Apelianto (pareiškėjo) pareiškimas neatitinka juridiniam faktui reikalingų kriterijų, todėl pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas negali būti nustatomas. Ieškinio/pareiškimo priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio/pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui (pareiškėjui) nurodė, kad klausimai, susiję su Pakruojo rajono savivaldybės veiklos/neveikimo teisėtumu, neteisingu teisės aktų taikymu, žalos, atsiradusios dėl savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimu ir pan. priskirtini administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2–3, 17, 20 straipsniai).

13. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas apelianto (pareiškėjo) L. A. G. pareiškimas apeliacinės instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas (pareiškėjas) nenurodė, kodėl procesinio dokumento nepateikė pirmosios instancijos teismui, nepagrindė, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jis nepriimtinas.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bylos dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė