- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1054-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04564-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G. dėl išlaikymo padidinimo, prašydama padidinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-624-828/2019, iš atsakovo R. G. nepilnamečiams vaikams M. G. ir E. G. priteisto išlaikymo dydį nustatant, kad atsakovas vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis turi mokėti po ½ Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą per mėnesį nuo ieškinio padavimo momento iki kol vaikai baigs vidurinę mokyklą, lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki mėnesio 15 dienos, lėšų tvarkytoja skiriant ieškovę. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, t. y. po ½ Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo iki sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant nutartį vykdyti skubiai.
2. Nurodė, kad teismo sprendimu priteisti vaikų išlaikymo pinigai akivaizdžiai yra per maži, o dėl piktybinio atsakovo elgesio procesas gali užtrukti, todėl reikia užtikrinti vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei 2020 m. gruodžio 9 d. pagal teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-624-828/2019, buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kurio pagrindu 2020 m. gruodžio 23 d. antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Iš antstolės pažymos matyti, kad iš atsakovo išieškoma indeksuota periodinė išmoka nuo 2025 m. vasario 1 d. sudaro 250,00 Eur kiekvienam vaikui. Išlaikymo įsiskolinimo 2025 m. rugsėjo 24 dienai nėra. Ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo suma 388,00 Eur, atskaičius vaikams skiriamą socialinę išmoką (122,50 Eur) nežymiai skiriasi (15,50 Eur) nuo vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Be to, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo analogiško dydžio periodinį išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė A. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Atskirajame skunde apeliantė teigė, kad pagal teismų praktiką, vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tvirtino, kad atsakovas visais būdais stengiasi tik minimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė vaikų interesų prioritetą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. G. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
8. Atsiliepime nurodė, kad tikrieji vaiko poreikiai ir tėvų galimybės teikti išlaikymą bus nustatomi teismui bylą nagrinėjant iš esmės. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutampa su ieškinio reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
13. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovo išieškoma indeksuota periodinė išmoka nuo 2025 m. vasario 1 d. sudaro 250,00 Eur kiekvienam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo 2025 m. rugsėjo 24 dienai nebuvo. Taigi teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepilnamečių vaikų interesai yra užtikrinti.
15. Atskirojo skundo teiginiai, kad vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą yra nepagrįsti. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
16. Teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaikų būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaikų tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir pan.
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis ieškovės atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.