- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- 2A-848-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05508-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- S. B., J. G.
- Trečiasis asmuo
- notarui Gintarui Bastakiui
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-848-253/2014
2014 m. rugpjūčio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovėms S. B., J. G., trečiajam asmeniui notarui Gintarui Bastakiui, dėl nekilnojamojo daikto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia ab initio 2012-07-03 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, kurios notarinis Nr. GB-4172, ir taikyti restituciją bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė S. B. susituokė Vokietijoje, jie abu gyvena šioje šalyje. Nors santuoka nėra pasibaigusi, tačiau pastaruoju metu kartu negyvena. Ieškovas yra Vokietijos pilietis, gyvena Vokietijoje nuomojamame bute (yra socialiai remtinas). Savo nekilnojamojo turto ieškovas neturi nei Vokietijoje, nei Lietuvoje. Atsakovė S. B. yra Lietuvos pilietė, nors gyvena Vokietijoje, savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji taip pat neturi nekilnojamojo turto Vokietijoje, yra socialiai remtina, gyvena socialiniame būste. Lietuvoje atsakovė nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą- butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą ji buvo įgijusi iki santuokos sudarymo, tai yra 1992-09-03, todėl šis butas yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovas nurodo, kad 2013-04-10 ieškovui tapo žinoma, kad atsakovei S. B. priklausęs butas Klaipėdoje buvo perleistas (padovanotas) jos motinai atsakovei J. G.. Ieškovas skubiai atvyko į Lietuvą patikrinti šios informacijos ir 2013-04-10 VĮ Registrų centre jam buvo išduota pažyma, kuri šias aplinkybes patvirtino. Paaiškėjo, kad butas buvo padovanotas 2012-07-03, sandorio notarinis numeris GB-4172. Ieškovo E. B. įsitikinimu, šis dovanojimo sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu, nes mano, kad butas pripažintinas šeimos turtu, o perleidus (ir dar neatlygintinai) vienintelį šeimos turėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovo vaikai lieka be jokios garantijos gyventi saugioje ir užtikrintoje aplinkoje. Ieškovo įsitikinimu, šioje situacijoje yra nereikšminga aplinkybė, kad šeima nuolat gyvena kitoje šalyje - Vokietijoje. Šeima turi tvirtų ryšių su Lietuva: vaikų mama S. B. yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos tėvai gyvena Lietuvoje, jai nuosavybės teise priklausė butas, kuriame ji iki šiol yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Socialinių ryšių Lietuvoje turi ir pats ieškovas. Nesusiklosčius gyvenimui Vokietijoje, šeima (vaikai) galėtų grįžti gyventi į Lietuvą, nes čia yra vienintelis iš abiejų sutuoktinių nuosavybės teise turimas nekilnojamojo turto objektas. Ieškovo manymu, vienintelis vieno iš sutuoktinių turėtas nekilnojamojo turto objektas – tai šeimos turtas, nes perleidus šį turtą kitam asmeniui, šeima lieka be jokio turto. Be to, atsakovė atliko dovanojimo sandorį neįgyvendinusi dviejų sąlygų: ji turėjo gauti teismo leidimą ir sutuoktinio sutikimą leisti parduoti butą. Ieškovo sutikimas duotas nebuvo, nes ieškovas net nebuvo informuotas apie 2012-07-03 dovanojimo sandorį. Teismo leidimas taip pat nebuvo išduotas, nes iš ieškovo turimos informacijos, atsakovė S. B. iki dovanojimo sandorio sudarymo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, tačiau teismas jos prašymo netenkino, priimdamas 2012-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. S2-8744-676/2012. 2013-07-04 ieškinį patikslino ir nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovei S. B. Hanoverio miesto apylinkės teismo (Vokietija) 2012-02-07 sprendimu buvo nustatyta globa 6 mėn. terminui. Šis terminas to paties teismo 2012-08-14 buvo pratęstas dar 6 mėn. terminui. Pagal minėtus sprendimus paskirtos atsakovės globėjos veiklos sritys apėmė rūpinimąsi turtu, reikalų, susijusių su būstu, teisinių reikalų tvarkymą, klausimų, susijusiu su paraiškomis (prašymais) ir institucinių reikalų tvarkymą. Esant tokiai situacijai, tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktus, atsakovė negalėjo savarankiškai sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sutarties be globėjo žinios. Ginčo sandoris nebuvo sudarytas per globėją, todėl tai yra dar vienas labai svarbus pagrindas tenkinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-24 sprendimu ieškinio netenkino. Teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo butas, adresu Debreceno g. 60-67, Klaipėda, niekada nebuvo E. B. ir S. B. šeimos gyvenamoji patalpa, nebuvo sutuoktinių ar bet kurio iš sutuoktinių įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Tiek ieškovas E. B., tiek atsakovė S. B. gyvena nuomojamame bute (socialiniame būste) Vokietijoje, todėl šis turtas negali būti laikomas šeimos turtu ir ginčijamo sandorio notarinio įforminimo metu, atsakovei S. B. dovanojant jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą atsakovei J. G., neturėjo būti vykdomos CK 3.84 str. ir 3.85 str. nuostatos, kurios yra taikomos šeimos turtui, atsakovė neturėjo vykdyti ieškovo nurodytų sąlygų:1) gauti kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, 2) gauti teismo leidimą. Dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo tuo pagrindu, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas per globėją teismas nustatė, kad nėra jokių duomenų apie atsakovės S. B. neveiksnumą arba ribotą veiksnumą. Lietuvos Respublikos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra jokių duomenų apie atsakovės neveiksnumą arba veiksnumo apribojimą. Nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Vokietijos civilinio kodekso 1436 str., nes ieškovas neįrodinėjo Vokietijos civilinio kodekso 1436 str. taikymo pagrįstumo, neatskleidė šios normos tikslaus turinio, o ieškovo pateikta šios normos interpretacija yra netiksli ir netinkanti taikyti šios bylos aplinkybėms. Ieškovo pateiktas Hanoverio miesto teismo sprendimas nenustatė atsakovei S. B. nei globos, nei rūpybos, ribojančios veiksnumą, ir jame nėra patvirtintų aplinkybių, kad egzistuoja pagrindas laikyti atsakovę neveiksnia arba ribotai veiksnia. Byloje nebuvo teisinio pagrindo reikalauti globėjo (rūpintojo) sutikimo sudaryti sandorį. Atsakovei S. B., kaip veiksniam ir pilnamečiam asmeniui, yra paskirta rūpintoja teismo išvardintose srityse, kuriose gali padėti tvarkytis rūpintoja. Tokio asmens veiksnumas nelaikomas teismo apribotu, nors ir jam būtų paskirtas rūpintojas. Ir toks asmuo gali savarankiškai sudaryti sandorius ir rūpintojo sutikimas nereikalaujamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo E. B. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo ginčo dalyką, nes bylos dalykas yra iš šeimos santykių, dėl to teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinti, kad vienas iš ieškinio pagrindų buvo nesilaikymas įstatyme nustatytos tvarkos dėl leidimo parduoti ginčo butą. Ginčo butas buvo vienintelis šeimos turtas, šalys turi nepilnamečių vaikų, dėl to šio buto pardavimui turėjo būti gautas teismo leidimas, tačiau teismas neatsižvelgė į vaikų interesus, nenustatė, ar bus užtikrintos vaikų teisės į būstą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė gyvena socialiniame būste kartu su vaikais ir kad nėra žinoma, kokiam laikui atsakovei yra suteiktas gyvenamasis būstas Vokietijoje. Atsakovė, būdama neįgali, esant paskirtai globai, per įgaliotinį neatlygintinai perleido vienintelį nekilnojamąjį turtą. Teismas neįvertino vaikų gyvenimo sąlygų bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo atstovas nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovei netekus teisės į socialinį būstą bei palikus ginčijamą sandorį galioti, šalių vaikai nebeturės teisės į vienintelį atsakovei priklausiusį būstą. Teismas neįvertino ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovė dėl leidimo dovanoti ginčo butą jau kreipėsi į teismą ir teismas prašymą atmetė. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog dovanojimo sandorį atsakovė galėjo sudaryti tik per atstovą, nes atsakovei nustatyta globa Vokietijoje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė visų su užsienio teisės taikymu susijusių duomenų, nes šioje byloje teismas pats privalėjo tokius duomenis išsireikalauti. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad 2013-08-27 buvo panaikintas atsakovės S. B. įgaliojimas, kurio pagrindu buvo sudaryta atstovavimo sutartis, byloje nebebuvo vienos iš atsakovių atstovo, dėl to bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Pažymėjo ir tai, kad teismas priėmė sprendimą nesant pačios S. B. paaiškinimų, dėl to galėjo būti netinkamai atskleista bylos esmė. Be to, būtina išsiaiškinti ir įgaliojimo panaikinimo motyvus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovių S. B. ir J. G. atstovas advokatas H. Mackevičius su skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo atstovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vien dėl to, kad šalis turi nepilnamečių vaikų, byla nelaikytina šeimos teisinių santykių byla, nes parduotas turtas nėra šeimos turtas. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad atsakovė S. B. nebuvo neveiksni ar ribotai veiksni, globa jai nustatyta tik dėl fizinės negalios, kuri niekaip neįtakoja jos suvokimo ir galėjimo suprasti savo veiksmus. Globa atsakovei nustatyta tik tam, kad jai būtų lengviau rūpintis teisiniais reikalais Vokietijoje, nuvykti į banką, atlikti mokėjimus ir pan., nes dėl turimos negalios jai sunku judėti. Nurodė, kad teismas neprivalėjo savo iniciatyva aiškinti užsienio teisę. Pažymėjo, kad tai, jog 2012-06-20 įgaliojimas buvo panaikintas nereiškia, kad jo galiojimo metu sudaryti sandoriai negalioja. Atsakovė nenutraukė atstovavimo sutarties su advokatu, dėl to turi teisę į išlaidų atlyginimą. Be to, bylinėjimosi išlaidos priteistos tik atsakovei J. G., dėl to nėra pagrindo jų mažinti, nes ieškinys atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Byloje ginčas kilo dėl buto dovanojimo sutarties su uzufruktu ieškovės gyvenimo trukmei pripažinimo negaliojančia.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo ginčo dalyką, nes bylos dalykas yra iš šeimos santykių, dėl to teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinti, kad vienas iš ieškinio pagrindų buvo nesilaikymas įstatyme nustatytos tvarkos dėl teismo leidimo parduoti ginčo butą. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas (atsakovės S. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dovanojimo sandorio teisėtumas) nepatenka į CPK XIX skyriaus (šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai) spręstinų klausimų ratą. Vien tai, kad apeliantas ieškinį grindžia CPK 3.84 str. pažeidimu, laikydamas ginčo butą šeimos turtu, nėra pagrindas pripažinti, jog šiam ginčui taikytinos šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų taisyklės.
Apeliantas ieškinį ir apeliacinį skundą grindė tuo, kad sudarant ginčo buto dovanojimo sandorį atsakovė S. B. negavo teismo leidimo. Ši nuostata nepagrįsta. CK 3.85 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teises į jį, įkeisti, ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Bylos (ginčo) esmė – ar ginčo butas laikytinas šeimos turtu. Tik nustačius, kad ginčo butas buvo šeimos turtas, apeliantas įgytų teisę į ieškinio patenkinimą. Šeimos turto teisinį statusą ir teisinio režimo pabaigą reglamentuoja CK 3.84 str. ir 3.86 str. 1 d. Pagal CK 3.84 str. 2 d. 1 p. šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: tai turi būti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, ir šis turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa, t.y. gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena šeima. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, faktiškai naudojasi kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006, 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006 ir kt.).
Civiliniame kodekse įtvirtinto šeimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (visų pirma, ekonominiu požiūriu) sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo butas niekada nebuvo šalių gyvenamoji vieta ir neatitinka šeimos turtui įstatyme nustatytų požymių. Nagrinėjamu atveju atsakovė S. B. ginčo butą įsigijo 1992-09-03, šalių santuoka sudaryta Vokietijoje 1998-10-05 (t. 1, b. l. 15). CK 3.84 str. 2 d. numatyta, kad šeimos turtas yra <...> šeimos gyvenamoji patalpa. Tai reiškia, kad šeimos turtu gali būti laikoma tik tokia gyvenamoji patalpa, kurioje yra faktiškai gyvenama. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 1, 2 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Šalys su vaikais ginčo bute niekada negyveno, vaikai taip pat gimė ir nuo gimimo gyveno Vokietijoje. Šios aplinkybės eliminuoja pagrindą daryti išvadą, jog ginčo butas gali būti laikomas šeimos turtu ar kad šeimos turto teisinis režimas jam bus taikomas ateityje. Ieškovas nurodė, kad nesusiklosčius gyvenimui Vokietijoje jis gali su vaikais grįžti gyventi į Lietuvą. Šis skundo teiginys yra hipotetinis, paremtas prielaidomis apie galbūt ateityje įvyksiančias aplinkybes, kurios negali būti pagrindas priimti teismo sprendimą (CPK 263 str.). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas Lietuvoje, tuo labiau ginčo bute, būtų gyvenęs (CPK 178 str.). Konstatavus, kad ginčo butas neturėjo šeimos turto teisinio statuso, argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių šeimos turto teisinį režimą, pažeidimo sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį, pripažintini nepagrįstais, o ginčo buto dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ieškovo nurodytu pagrindu negalima. Teismas priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi ne tik pateiktais registrų duomenimis, bet ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, spręsdamas klausimą, ar butas laikytinas šeimos gyvenamąja patalpa.
Apeliaciniame skunde ieškovo atstovas nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovei Vokietijoje netekus teisės į socialinį būstą bei palikus ginčijamą sandorį galioti, šalių vaikai nebeturės teisės į vienintelį atsakovei priklausiusį būstą ir taip bus pažeisti jų interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų teisių įgyvendinimą, taip pat ir sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas, pirmiausia turi užtikrinti tėvai (CK 3.163 str. 1 d.). Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad atsakovė neteks teisės į socialinį būstą, dėl to tikimybinės prielaidos nėra ir negali būti pagrindas priimti ieškovui palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą sprendė atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, tačiau šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, o ginčo butą pripažinti šeimos turtu.
Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismas neįvertino ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovė dėl leidimo dovanoti ginčo butą jau kreipėsi į teismą ir teismas prašymą atmetė. Ši nuostata nepagrįsta. Visų pirma, atsakovės S. B. prašymas išduoti teismo leidimą dovanoti ginčo butą buvo ne atmestas, o grąžintas, kaip neatitinkantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino įsiteisėjusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nutartį (civilinė byla Nr. 2-6926-889/2012 dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe), kurioje konstatuota, kad butas yra įgytas iki santuokos ir yra asmeninė S. B. nuosavybė, dėl to nėra pagrindo šio fakto nustatinėti teismo tvarka (CPK 182 str. 2 p.).
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog dovanojimo sandorį atsakovė S. B. galėjo sudaryti tik per atstovą, nes Vokietijos teismo sprendimu jai nustatyta globa. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Hanoverio miesto teismo 2012-02-07 sprendimu atsakovei S. B. buvo nustatyta globa ne dėl to, kad ji nesuvokia savo veiksmų prasmės ir negali priimti sprendimų, o dėl to jos fizinės negalios, apsunkinančios judėjimą, kuri niekaip neįtakoja jos suvokimo ir gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus sudaryti ar ne sandorius dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Hanoverio miesto teismo 2012-02-07 sprendimu atsakovei buvo paskirtas globėjas tam, kad padėtų jai tvarkyti reikalus, susijusius su buto priežiūra, mokesčių mokėjimu, sprendime taip pat nurodyta, jog globa skiriama dėl atsakovei S. B. nustatytos ligos – nanizmo (pernelyg mažo augimo).
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė visų su užsienio teisės taikymu susijusių duomenų, nes šioje byloje teismas pats privalėjo tokius duomenis išsireikalauti. Kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, vien tai, kad apeliantas ieškinį grindžia CPK 3.84 str. pažeidimu, laikydamas ginčo butą šeimos turtu, nėra pagrindas pripažinti, jog šiam ginčui taikytinos šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų taisyklės. Taigi šioje byloje teismas neturėjo pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus bei duomenis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas rėmėsi užsienio teismo sprendimu, tačiau nepateikė jokių su užsienio teisės taikymu susijusių duomenų, tos teisės oficialaus teksto ir jo aiškinimo, taikymo praktikos ir doktrinos (CK 1.12 str. 2 d.). Tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės galėjimo savarankiškai sudaryti sandorį, vertino tiek Lietuvos, teik Vokietijos teisės normas ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovei nebuvo nustatytas neveiksnumas, dėl kurio ji nebūtų galėjusi sudaryti dovanojimo sandorio savarankiškai.
Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad 2013-08-27 buvo panaikintas atsakovės S. B. įgaliojimas, kurios pagrindu buvo sudaryta atstovavimo sutartis, byloje nebebuvo vienos iš atsakovių atstovo, dėl to bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Atsakovė S. B. įgaliojimą L. J. išdavė 2012-06-20, atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta 2013-05-20 (t. 1, b. l. 63), įgaliojimas L. J. panaikintas 2013-08-27. Taigi atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta galiojant įgaliojimui, atstovavimo sutartis nėra nutraukta, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad advokatas neatstovavo atsakovės S. B. ir dėl to patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintino. Be to, byloje buvo dvi atsakovės – S. B. ir J. G., jos abi sudarė su advokatu H. Mackevičiumi atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 64). Advokato išlaidas realiai patyrė atsakovė J. G., ieškinys buvo atmestas, išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 str.), dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo visas atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovo nuomone, bylos esmės atskleidimui ir teisingam aplinkybių įvertinimui buvo būtina gauti pačios atsakovės S. B. paaiškinimus, tačiau teismas priėmė sprendimą jų nesant. CPK 186 str. 5 d. nustatyta, kad šalies apklausai prilyginama atstovo, vieno iš bendrininkų (procesinio bendrininkavimo atveju) bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės) įmonės savininko, kai šalimi byloje yra ūkinė bendrija arba individuali (personalinė) įmonė, apklausa. Ieškovę atstovavo advokatas, atstovavimo sutartis galiojanti, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtinas atsakovės S. B. dalyvavimas. Be to, asmeniniai atsakovės paaiškinimai nebūtų vertinami atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų (CPK 185 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog būtina išsiaiškinti ir 2012-06-20 įgaliojimo panaikinimo motyvus teisėjų kolegija paaiškina, jog CPK 312 str. nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovas tokio reikalavimo nereiškė pirmosios instancijos teisme, ginčo dalykas buvo ne įgaliojimo teisėtumas, dėl to teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip teisiškai nereikšmingą nagrinėjamai bylai ir dėl jo plačiau nepasisako.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 sprendimą palikti nepakeistą.