Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. B. (E. B.) ieškinį atsakovėms S. B., J. G., trečiajam asmeniui notarui G. Bastakiui, dėl nekilnojamojo daikto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. B., ieškovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas, atsakovė S. B., atsakovė J. G., atsakovių advokatas Henrikas Mackevičius, trečiasis asmuo notaras Gintaras Bastakys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (b. 190-192). Ieškovo atstovas D. Cvetkovas ir atsakovių atstovas H. Mackevičius teismui pateikė prašymus teismo posėdyje bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nes byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, naujų prašymų neturi. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama ieškovui, atsakovui, ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra, o būtent: ieškovas E. B. ir atsakovė S. B. susituokė Vokietijoje (b.l.15-santuokos liudijimas), jie abu gyvena šioje šalyje; nors santuoka nėra pasibaigusi, tačiau pastaruoju metu kartu negyvena, E. B. yra Vokietijos pilietis, gyvena Vokietijoje nuomojamame bute (yra socialiai remtinas), ieškovas nekilnojamojo turto neturi nei Vokietijoje, nei Lietuvoje (b.l.12-Valstybinės įmonės registrų centro išrašas), atsakovė S. B. yra Lietuvos pilietė, gyvena Vokietijoje, gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis), atsakovė taip pat neturi nekilnojamojo turto Vokietijoje, yra socialiai remtina, gyvena socialiniame būste Vokietijoje. Šalių nepilnamečiai vaikai yra gimę 2000-07-27 ir 2007-09-20 (abu gimė Vokietijoje) (b.l.17-gimimo liudijimas, b.l.19-gimimo liudijimas). Tiek ieškovas, tiek pati S. B. pripažįsta, kad jie abu su nepilnamečiais vaikais jau ilgą laiką gyvena Vokietijoje. Lietuvoje atsakovė nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą- butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012-07-03 atsakovė S. B. dovanojimo sutartimi atsakovei J. G. perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijusi 1992-09-03 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374, o notaras šią sutartį patvirtino (b.l.38-42).

Ieškovas nurodo, kad 2013-04-10 ieškovui tapo žinoma, kad atsakovei S. B. priklausęs butas Klaipėdoje buvo perleistas (padovanotas) jos motinai atsakovei J. G.. Ieškovas skubiai atvyko į Lietuvą patikrinti šios informacijos ir 2013-04-10 VĮ Registrų centre jam buvo išduota pažyma, kuri šias aplinkybes patvirtino. Paaiškėjo, kad butas buvo padovanotas 2012-07-03, sandorio notarinis numeris GB-4172 (b.l.10,11, 38-42).

Ieškovo E. B. įsitikinimu, šis dovanojimo sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu, nes mano, kad butas pagal CK 3.84-3.85 str. butas pripažintinas šeimos turtu, perleidus (ir dar neatlygintinai) vienintelį šeimos turėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovo vaikai lieka be jokios garantijos gyventi saugioje ir užtikrintoje aplinkoje. Ieškovo įsitikinimu, šioje situacijoje yra nereikšminga aplinkybė, kad šeima nuolat gyvena kitoje šalyje - Vokietijoje. Šeima turi tvirtų ryšių su Lietuva: vaikų mama S. B. yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos tėvai gyvena Lietuvoje, jai nuosavybės teise priklausė butas, kuriame ji iki šiol yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Taip pat ieškovas patikslintu ieškiniu iškėlė naują argumentą dovanojimo sandorio nuginčijimui, o būtent tai, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovei S. B. Hanoverio miesto apylinkės teismo (Vokietija) 2012-02-07 sprendimu buvo nustatyta globa 6 mėn. terminui, todėl esant tokiai situacijai, tiek pagal Lietuvos Respublikos (LR CK 2.10 str. 2 d., 2.11 str. 2 d., 3.240 str.), tiek pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktus, atsakovė S. B. negalėjo savarankiškai sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sutarties be globėjo žinios.

Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad šalių nepilnamečiai vaikai gimė ir gyvena Vokietijoje, todėl suprantama, kad gyventi ginčo bute su dar penkiais asmenimis du nepilnamečiai vaikai niekada negalėjo, todėl tai dar kartą įrodo, kad perleistas butas nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa ir nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti; faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės S. B., tiek jų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, padovanotas ginčo butas, priklausęs atsakovei S. B. asmeninės nuosavybės teise, nebuvo šeimos turtas. Dėl patikslintu ieškiniu iškelto argumento atsakovių atstovas atsakovių atstovas advokatas H. Mackevičius nesutiko, argumentuodamas, kad ieškovas klaidina teismą nurodydamas, jog S. B. buvo paskirta globa, bando įtikinti teismą, kad atsakovei S. B. globa (ar rūpyba) Vokietijoje paskirta dėl tokių jos fizinių ar psichinių savybių, dėl kurių ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t.y., kad S. B. yra neveiksni ar dalinai veiksni. Atsakovių atstovas nurodo, kad duomenų apie tai, kad S. B. būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia ir jai būtų paskirta globa arba rūpyba, nėra, nes tiek pripažįstant asmenį neveiksniu, tiek ribotai veiksniu, yra būtinas teismo sprendimas. Iš tikrųjų pagal pateiktus Hanoverio miesto teismo sprendimus atsakovei S. B. buvo paskirtas specialus darbuotojas, padedantis jai tvarkyti reikalus, susijusius su buto priežiūra, mokesčių mokėjimu ir pan. Hanoverio teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad sprendimas priimtas ir globa (tikslesnis terminas - rūpyba) nustatyta remiantis 2012-01-21 ekspertize, pagal kurią atsakovei S. B. nustatytas nanizmas (pernelyg mažas žmogaus augimas), tačiau ši negalia neturi jokių sąsajų su žmogaus psichine būkle ir gebėjimais. Faktiškai Hanoverio teismo sprendimu S. B. priskirtos „globėjos“ E. S. funkcijos pasireiškia tik kaip socialinė pagalba, o ne globa ar rūpyba, nes globa ir rūpyba siejamos su neveiksnaus ir dalinai veiksnaus asmens priežiūra. Be to, asmens neveiksnumas gali būti konstatuojamas tik teismo sprendimu. Nė viename ieškovo pateiktame Hanoverio miesto teismo sprendime nėra nurodyta, kad S. B. yra neveiksni. Taip pat pažymi, jog ieškovas turi tokią pačią negalią (nanizmą), bet tai ieškovui nesukelia kliūčių nei sudaryti susitarimą su advokatu, nei kreiptis į teismą.

Byloje pateikta Hanoverio federalinės žemės teisės ir tvarkymo departamento 2011-12-02 pažyma (b.l.52), 2011-11-17 Hanoverio federalinės žemės teisės ir tvarkymo departamento pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.60) patvirtina aplinkybę, kad S. B. nuo 1998-02-01 gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatytos aplinkybės, kad ieškovas E. B. niekada nebuvo apsigyvenęs ir negyveno ginčijamame bute. 2012-04-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6926-/2012 konstatuota, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas iki santuokos ir pagal įstatymą CK 3.89 str.1d.1p.-pareiškėjai S. B. priklauso asmeninės nuosavybės teise (b.l.44). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai ieškovas E. B. ir atsakovė S. B. gyvena atskirai, šį faktą pripažįsta šalys , apie tai liudija 2011-12-02 Hanoverio teisės ir tvarkymo departamento pateiktas pranešimas, kuris parodo, kad 2011-10-10 ieškovas išsikėlė iš jų gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini).

LR CK 3.84 str.2d. nustatyta, kad šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams : šeimos gyvenamoji patalpa; kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 03 14 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-90/2005 išaiškino, kad LR CK 3.85 str. 2 d. nustatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl nekilnojamojo daikto, kurį šeima naudoja kaip gyvenamąją patalpą

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo E. B. ir S. B. šeimos gyvenamoji patalpa, ginčijamas butas nebuvo sutuoktinių ar bet kurio iš sutuoktinių įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas; šalys patvirtina tą faktą, kad tiek ieškovas E. B., tiek atsakovė S. B. gyvena nuomojamame bute (socialiniame būste) Vokietijoje, todėl šis turtas negali būti laikomas šeimos turtu ir ginčijamo sandorio notarinio įforminimo metu, atsakovei S. B. dovanojant jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą atsakovei J. G., neturėjo būti vykdomos CK 3.84 str. ir 3.85 str. nuostatos, kurios yra taikomos šeimos turtui, atsakovė neturėjo vykdyti ieškovo nurodytų sąlygų:1) gauti kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, 2) gauti teismo leidimą.

Dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo tuo pagrindu, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas per globėją. Bylos nagrinėjimo metu nėra jokių duomenų apie atsakovės S. B. neveiksnumą arba ribotą veiksnumą. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (LR CK 2.6 straipsnio l dalis). Veiksnumas gali būti ribojamas tik teismo sprendimu ir tik įstatymo nustatytu pagrindu. Lietuvos Respublikos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba kurių civilinis veiksnumas apribotas (LR CK 2.11¹ straipsnis). Jokių duomenų, kad šiame registre būtų įregistruota atsakovė S. B., nėra. Prieš pat sandorį darytas 2012-07-03 išrašas iš tokio registro parodo, kad jame nėra jokių duomenų apie atsakovės neveiksnumą arba veiksnumo apribojimą. Nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Vokietijos civilinio kodekso 1436 straipsnį. Ieškovas neteisingai nurodo, kad pagal Vokietijos teisės aktus, atsakovė S. B. negalėjo savarankiškai sudaryti perleidimo sutarties be globėjo žinios ir kad pagal Vokietijos civilinio kodekso 1436 str., sutuoktinis, kuriam nustatyta globa(rūpyba) gali sudaryti sandorius tik per savo įstatyminį atstovą (globėją). Jeigu šalis prašo taikyti užsienio teisę, tai ta šalis turi pateikti visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius duomenis, tos teisės oficialų tekstą ir aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje ir ar ši prašoma taikyti užsienio teisė atitinka bylos faktines aplinkybes. Tačiau ieškovas neįrodinėja pagrįstumo taikyti Vokietijos civilinio kodekso 1436 str. ir neatskleidė šios normos tikslaus turinio, o ieškovo pateikta šios normos interpretacija yra netiksli ir netinkanti taikyti šios bylos aplinkybėms. Pateiktuose Vokietijos Hanoverio miesto teismo sprendimuose vokiečių kalba nurodoma, kad S. B. skiriama rūpintoja (vok. kalba - Betreuerin), tačiau vertimuose lietuvių kalba visur šis žodis verčiamas „globėja" (b.l.91-98). Ieškovas netiksliai ieškinyje visur vartoja sąvokas „globėjas", „globa", gali būti, kad dėl to, jog netiksliai teisinės sąvokos išverstos Hanoverio miesto teismo sprendimuose, arba dėl to, kad „globai" ir „rūpybai" suteikia vienodą prasmę. Tačiau įstatymai šias sąvokas aiškiai atskiria. Lietuvos Respublikos įstatymai numato tiktai 2 pagrindus, kuriais ribojamas fizinio asmens civilinis teisinis statusas: 1.Globa. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa (LR CK 2.10 straipsnis); 2.Rūpyba. Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba (LR CK 2.11 straipsnis). Abiem atvejais (globos ir rūpybos) turi būti teismo nustatytos ir patvirtintos aplinkybės, kad asmeniui nustatoma globa (globos atveju - globa nustatoma būtent dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės) arba rūpyba (rūpybos atveju - rūpyba nustatoma būtent dėl to, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis). Ieškovo pateiktas Hanoverio miesto teismo sprendimas nenustatė nei globos, nei rūpybos, ribojančios veiksnumą, ir jame nėra patvirtintų aplinkybių, kad egzistuoja anksčiau nurodytas kuris nors pagrindas laikyti atsakovę neveiksnia arba ribotai veiksnia. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato ir specialiąją normą - veiksnaus asmens rūpybą (LR CK 3.279 straipsnis), kurios tikslas yra užtikrinti veiksnaus, tačiau dėl sveikatos būklės negalinčio įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų pilnamečio asmens interesus. Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą (LR CK 3.279 straipsnio 2 dalis). Tokio asmens veiksnumas nelaikomas teismo apribotu, nors ir jam būtų paskirtas rūpintojas. Darytina išvada, kad ginčo atveju nebuvo teisinio pagrindo reikalauti globėjo (rūpintojo) sutikimo sudaryti sandorį. Iš ieškovo pateikto Hanoverio miesto teismo sprendimo matyti, kad pagal Vokietijos civilinio kodekso 1896 straipsnio l dalies l sakinį rūpybos byloje atsakovei S. B. paskirta rūpintoja ir rūpintojai nustatytos ne visos, o tik šiame sprendime išvardytos veiklos sritys. Remiantis Vokietijos civilinio kodekso 1896 straipsnio l dalimi, jeigu pilnametis asmuo dėl sveikatos būklės negali visiškai arba iš dalies tvarkyti savo reikalų, tai globos teismas pagal jo pareiškimą arba savo iniciatyva paskiria jam rūpintoją (vok. kalba - Betreuer). Pagal Vokietijos civilinio kodekso 1896 straipsnio 2 dalį, rūpintojas skiriamas tik tam klausimų ratui (veiklos sritims), kuriems būtina rūpyba. Hanoverio miesto teismo sprendime nėra numatyta, kad atsakovei S. B. ribojamas veiksnumas arba jai ribojama teisė pačiai tvarkyti reikalus, arba ribojama teisė sudaryti sandorius arba teismo leidžiama jai sudaryti sandorius tiktai su rūpintojos sutikimu. Darytina išvada, kad atsakovei S. B., kaip veiksniam ir pilnamečiam asmeniui, yra paskirta rūpintoja teismo išvardintose srityse, kuriose gali padėti tvarkytis rūpintoja. Analogiškai reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 3.279 straipsnyje, kuris numato veiksnaus asmens rūpybą, kurios tikslas yra užtikrinti veiksnaus, tačiau dėl sveikatos būklės negalinčio įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų pilnamečio asmens interesus. Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą (LR CK 3.279 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokio asmens veiksnumas nelaikomas teismo apribotu, nors ir jam būtų paskirtas rūpintojas. Ir toks asmuo gali savarankiškai sudaryti sandorius ir rūpintojo sutikimas nereikalaujamas.

Remiantis išdėstytais argumentais ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas (CPK 178 str., CK 1.80 str., 3.84-3.85 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį atsakovė J. G. sumokėjo advokatui 3630,00 Lt (b.l.68). Esant tokioms aplinkybėms iš ieškovo atsakovei J. G. priteistinos visos patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2013-05-10 Klaipėdos miesto nutartimi (CPK 150 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B. atsakovei J. G. 3630,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2013-05-10 Klaipėdos miesto nutartimi-buto adresu (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.