Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-452-1138/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-28
Bylos Nr.: e2-452-1138/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01068-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidas Kazlauskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „R.“
Atsakovas: I. G., A. K.
Advokatai: Danutė Činčiuvienė, Vida Kisielienė, Vida Kisiel

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2-452-1138/2022Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01068-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; (S) 2.6.7.; 2.6.8.11.3.; 2.6.15.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 28 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atstovei advokatei Vidai Kisielienei,

atsakovėms I. G. ir A. K., atsakovių atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R.“ ieškinį atsakovėms I. G. ir A. K. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2019 m. sausio 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį tarp I. G. ir A. K. negaliojančia dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo, likusioje dalyje 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartį palikti nepakeistą, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovei I. G. iš atsakovės A. K. nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra atsakovės I. G. kreditorė. Ieškovė su atsakove I. G. 2018 m. sausio 2 d. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal minėtą sutartį ieškovė UAB „R.“ pardavė, o atsakovė I. G. įsigijo UAB „R.“ priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 9 000,00 Eur. Tą pačią dieną ieškovė UAB „R.“ išrašė atsakovei I. G. PVM sąskaitą - faktūrą 9 000,00 Eur sumai, tačiau atsakovė I. G. pinigų už automobilį nesumokėjo, t. y. neįvykdė prievolės pagal 2018 m. sausio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį. 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „R.“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės I. G. 9 000,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, 203,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo atsakovės apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės I. G. 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 2021 m. vasario 3 d. įsiteisėjus Šaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimui, ieškovė įgijo neginčytiną teisę reikalauti iš atsakovės I. G. teismo sprendimu priteistų sumų.

1.2. Atsakovė I. G. gera valia teismo sprendimo nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų išduotą vykdomąjį raštą Antstolių rūmams dėl priverstinio skolos ir kitų piniginių sumų išieškojimo. Vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstolei Indrei Klungei (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolė Indrė Klungė priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė skolininkei per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Tačiau atsakovė I. G. į antstolės raginimą nereagavo ir teismo sprendimo ir toliau nevykdė. Antstolė Indrė Klungė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Šiuo metu atsakovė I. G. yra skolinga ieškovei 9 000,00 Eur skolos, 855,62 Eur palūkanų, kurios skaičiuojamos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 655,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 1 088,55 Eur vykdymo išlaidų, iš kurių 163,10 Eur bus grąžinta ieškovei. Šiuo metu ieškovei įsiskolinimo bendra suma yra 11 673,72 Eur, o antstolei – 925,45 Eur. Bendra skolos suma yra 12 599,17 Eur, tačiau skolos dydis nuolat auga, nes teismo sprendimas yra visiškai nevykdomas, todėl nuo priteistos sumos skaičiuojamos palūkanos bei auga vykdymo išlaidos. Paaiškėjo, kad atsakovė I. G. šiuo metu jokio turto neturi, o jos vienintelės pajamos yra senatvės pensija – 336,64 Eur. Antstolė nurodė, kad iš atsakovės I. G. pensijos bus išskaičiuojama 20 proc. nuo gaunamų pajamų, t. y. 67,33 Eur. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymas bus neleistinai užvilkintas (galimai teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas tik po 14 metų), kad atsakovė I. G. piktavališkai vengia atsiskaityti su ieškove, kas sąlygoja, kad ieškovė patirs didelės žalos.

1.3. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovė I. G., žinodama, kad yra skolinga ieškovei UAB „R.“ už įsigytą automobilį, 2019 m. sausio 15 d. padovanojo visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savo dukrai A. K.. Be to, atsakovė I. G., pakartotinai 2018 m. lapkričio 20 d. gavusi iš ieškovės prašymą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą už parduotą automobilį, skubiai 2018 m. gruodžio 11 d. pardavė įsigytą automobilį iš UAB „R.“. Tokiu būdu atsakovė I. G. sąmoningai perleido visą jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovė A. K. taip pat žinojo apie savo motinos pareigą atsiskaityti su ieškove už parduotą automobilį, nes atsakovė A. K. dalyvavo 2018 m. sausio 2 d. sudarant automobilio pirkimo iš UAB „R.“ sutartį ir žinojo, kad jos motina su ieškove neatsiskaitė. Taigi, abi atsakovės, sudarydamos 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartį, elgėsi nesąžiningai.

1.4. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnis numato, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovė A. K. yra atsakovės I. G. duktė, todėl 2019 m. sausio 15 d. neatlygintinas sandoris – nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis – pripažintinas negaliojančiu tiek dėl abiejų sandorio šalių nesąžiningumo, tiek dėl aplinkybės, jog 2019 m. sausio 15 d. sandoris yra neatlygintinas ir užkirto kelią ieškovei nukreipti išieškojimą į skolininkei I. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

1.5. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą, susijusį su 2019 m. sausio 15 d. sandoriu, sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo ir sužinojo, kad atsakovė I. G. gera valia sprendimo nevykdo, neturi jokio kito turto, atitinkančio įsiskolinimo dydį, iš kurio gali būti realiai įvykdytas išieškojimas.

1.6. Vienašalė restitucija taikytina todėl, kad 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sandoris yra neatlygintinas ir atsakovė I. G. pagal šį sandorį iš A. K. nieko negavo. CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natūra. Atsakovė A. K. iki šio laiko yra 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu gauto nekilnojamojo turto savininkė, todėl nėra jokių kliūčių taikyti restitucijos natūra.

Atsiliepimas

2. Atsakovės I. G. ir A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

2.1. Nurodė, kad 9 000,00 Eur sumą I. G. sumokėjo UAB „R.“ vadovui, tuometiniam jos žentui R. K. 2017 m. gruodžio 24 d., t. y. prieš sudarant rašytinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. 2019 m. kovo mėnesį ieškovė atsiuntė atsakovei I. G. sąskaitą vėl apmokėti už parduotą automobilį. Atsisakius tai padaryti, ieškovė kreipėsi į teismą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu teismas ieškovės ieškinį patenkino.

Šalies argumentai

2.2. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad apie 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sandorį sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai kreipėsi į antstolę, tačiau tai rodo, kad ieškovė pati buvo neapdairi ir nepasitikrino duomenų VĮ „Registrų centras“. 2019 m. kovo 18 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo. Vėliau su ieškiniu ginčo teisena. Nagrinėjant civilinę bylą, ieškovė neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nesikreipė nei į VĮ „Registrų centras“, nei į teismą dėl atsakovės I. G. turimo nekilnojamojo turto, nors tam nebuvo jokių trukdžių. Todėl tik dėl ieškovės neapdairumo jai nebuvo žinoma apie dovanojimo sandorį. Nuo 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sandorio sudarymo praėjo vos ne treji metai laiko. O nuo ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo – du metai ir 9 mėnesiai. Tai tikrai pakankamas laikas pasidomėti VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie atsakovės I. G. turimą nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu ieškovė nuo pat kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 18 d. turėjo teisę žinoti apie šį dovanojimo sandorį, bet juo nepasidomėjo, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

2.3. Atsakovė I. G. turėjo teisę parduoti nupirktą automobilį, nes ji pardavė automobilį 2018 m. gruodžio 11 d., o ieškovė kreipėsi į teismą 2019 m. kovo 18 d. 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sandoris sudarytas, nes atsakovė A. K. po santuokos nutraukimo faktiškai liko be savo pastogės. Nors gyvenamasis namas ir buvo padalintas abiem buvusiems sutuoktiniams, bet gyventi po vienu stogu buvo neįmanoma. Todėl atsakovė I. G. ir nusprendė padovanoti savo dukrai visą savo turimą turtą. Tai buvo padaryta dar prieš ieškovei pareiškiant finansines pretenzijas atsakovei I. G.. Konfliktiniai santykiai su buvusiu žentu ir sutuoktiniu tik paskatino šios dovanojimo sutarties sudarymą.

2.4. Nors ieškovė nesutinka su išieškojimo vykdymo eiga, nori kuo greičiau pinigų, tačiau tai, kad I. G. padovanojo savo nekilnojamąjį turtą atsakovei A. K., nepadarė jos nemokia. I. G. gauna senatvės pensiją ir iš jos atsiskaito su ieškove.

3. Ieškovės UAB „R.“ atstovė advokatė Vida Kisielienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė pripažinti 2019 m. sausio 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį tarp I. G. ir A. K., dalyje dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir taikyti restituciją. Papildomai nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas įrodo, jog I. G. nevykdė savo pareigos sumokėti už pirktą automobilį. Nuo pat pradžių atsakovė I. G. elgėsi nesąžiningai, vengė atsiskaityti su ieškove už lengvąjį automobilį, įsigytą 2018 m. sausio 2 d. iš ieškovės, nebuvo rodoma jokių geranoriškų veiksmų iš atsakovės pusės. Atsakovės kreditorių sąrašas išaugo, šiai dienai bendri atsakovės I. G. įsipareigojimai išaugo iki 12 688,38 Eur. Atsakovė vengia atsiskaityti ir savo kreditorinius reikalavimus ne mažina, bet didina. Tai parodo, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ir nevykdo įstatyme numatytų pareigų įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė jokio turto neturi, galimybė išieškoti yra tik iš jos gaunamos iš pensijos, kuri yra 336,00 Eur. Per metus laiko, nuo teismo sprendimo iki įsiteisėjimo, skolos atsakovė padengė – per antstolį, priverstinai – tik už 37,77 Eur. Galutinis šiai dienai skolos likutis 11 555 Eur, o vykdymo išlaidos antstolei yra 924,44 Eur. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovei buvo įteikta sąskaita registruotu paštu. Atsakovė iš karto, 2018 m. gruodžio 11 d., pardavė įsigytą automobilį, gavo tam tikrą pinigų sumą, tačiau tos pinigų sumos taip pat UAB „R.“ negrąžina. 2019 m. sausio 15 d. I. G. visą turimą nekilnojamąjį turtą perleidžia dovanojimo sandoriu savo dukrai A. K.. Prijungtoje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje užfiksuota, kad atsakovė A. K. sąmoningai pradėjo galvoti, kaip apsisaugoti, kad nereikėtų UAB „R.“ mokėti pinigų, ir netgi nurodė, kad šis dovanojimo sandoris tuo tikslu ir buvo sudarytas. Dėl senaties – teismo sprendimas dėl skolos priteisimo įsiteisėjo 2021 m. vasario 3 d. Neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė įgyta tik tada. Todėl actio Pauliana ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovė skaičiuoja senaties terminą nuo tos datos, kada buvo sudarytas pats sandoris, toks senaties skaičiavimas yra ydingas. Pats sandorio sudarymas dar nereiškia kreditoriaus teisių pažeidimo. Apie šį sandorį buvo sužinota 2020 m. liepos mėn. Per visą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose civilinės bylos nagrinėjimą atsakovė I. G. teigė, kad ji turinti labai daug pinigų, buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad priėmus teismo sprendimą, atsakovė skolą sumokės, tačiau to nepadarė. Skolos nesumokėjimo faktas paaiškėjo 2021 m. rugsėjo mėnesį kreipusis į antstolį. Apie atsakovės I. G. nemokumą ieškovė sužinojo tik pasikreipus į antstolį. CK 6.66 straipsnis nesieja actio Pauliana ieškinio pareiškimo su visišku nemokumu, tokį ieškinį galima pareikšti jeigu skolininkas tampa nemokus arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ginčo nėra, ar atsakovė I. G. yra UAB „R.“ kreditorė. Be to, bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nes yra siejamos su atsakovės nederamu elgesiu. Bylinėjimosi išlaidų prašoma priteisti solidariai, nes ir atsakovė A. K. veikė aktyviai, kad būtų sudarytas šis dovanojimo sandoris, darė motinai įtaką, kad nemokėtų UAB „R.“, tai rodo, jog A. K. taip pat buvo nesąžininga. Nesutinka su atsakovių pozicija, jog galiojančią reikalavimo teisę ieškovė turėjo anksčiau, nes dėl šios teisės buvo ginčijamasi teisme. Vien sandorio sudarymo fakto sužinojimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas vienerių metų ieškinio senaties skaičiavimas. Kol kreditorius sužino, nuo sandorio gali būti praėję daugiau nei vieneri metai, bet tokiu atveju kreditorius nelaikomas pažeidusiu senaties terminą. UAB „R.“ apie tai, kad žemės sklypas ir namas buvo perleisti A. K. dovanojimo sutarties pagrindu sužinojo 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu. Tačiau ieškovė nežinojo aplinkybių, kaip tas sandoris buvo sudarytas. Tik kai buvo ginčijama ieškovės reikalavimo teisė, ji sužinojo, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas su tikslu išvengti skolos sumokėjimo, tačiau actio Pauliana ieškinį ieškovė galėjo pareikšti tik atsiradus neginčijamai ir galiojančiai reikalavimo teisei – 2021 m. vasario 3 d. įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimui. Kad dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės reikalavimo teisę, ji galutinai įsitikino tik kai atsakovė geruoju neįvykdė antstolio nurodymo sumokėti skolą.

Atsiliepimas

4. Atsakovių atstovė advokatė Danutė Činčiuvienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „R.“ savininkas ir vadovas yra susijęs šeimos ryšiais su atsakovėmis, yra buvęs A. K. sutuoktinis. Ginčo esmė yra susijusi su tuo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė I. G. pasitikėjo vienas kitu. Ieškovė perdavė automobilį ir visus dokumentus atsakovei I. G. negavusi atsiskaitymo, atsakovė I. G. įrodinėja, kad pasitikėdama tuometiniu žentu, pinigus sumokėjo ir nepaėmė iš jo pakvitavimo raštelio. Ieškovę ir atsakoves sieja kiti santykiai nei pirkėjo ir pardavėjo. Atsakovė A. K. vis dar turi neišspręstų turtinių ginčų su UAB „R.“ savininku ir būtent tai skatina ieškovę nuolat bylinėtis. Atsakovė G. yra skolinga ieškovei, K. apskritai yra neskolinga. Įrodinėti, kad abi yra nesąžiningos, viena kitą skatina – yra reikalavimų, kurie numatyti actio Pauliana instituto taikymui, pritempimas. Kad I. G. perleido nekilnojamąjį turtą savo dukrai A. K. – yra rašytiniai įrodymai prijungtoje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje – nebuvo naujiena. Iš šios civilinės bylos matyti, kad ieškovė nei didino, nei mažino savo kreditorinių reikalavimų. 2020 m. vasario 19 d. ieškovė turėjo VĮ „Registrų centras“ duomenis apie atsakovės turtinę padėtį ir dovanojimo sandorį, todėl jau tada turėjo pilną teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, o tą ji padarė tik dabar, todėl praleido senaties terminą. Dėl nesąžiningumo – atsakovei A. K. vargu, ar gali šis institutas būti taikomas. Ji neturi jokių sąsajų su transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu. Santuoka tarp K. nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo sudaryta dovanojimo sutartis. A. K. po santuokos nutraukimo gyveno pas tėvus. Nors de jure turi ji turėjo savo būstą (jai priteista ½ būsto po santuokos nutraukimo), bet de facto šiuo turtu ji negali naudotis. Dovanojimo sandoris išplaukė ne iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimo vykdymo, bet iš santuokos nutraukimo bylos. Atsakovė I. G. nėra nemoki ir pensijos atskaitymai daromi nuolatos. Šeimyniniai ryšiai įtakoja UAB „R.“ vadovo reikalavimus. Kalbant apie tai, kad didėja vykdymo išlaidos – tai ne I. G. kaltė, ji šiai dienai turi tik pensiją. G. gyvena ne viena ir šeima stengsis sumokėti visą priteistą sumą. Ieškovė prašo dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu iš dalies, tačiau tas žemės sklypas, kurio prašoma neliesti, yra nedidelės vertės – 1 000,00 Eur. Kyla klausimas, kodėl prašoma pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu iš dalies – arba jis visas teisingas, arba fiktyvus. Ieškovė neįrodė nei vieno actio Pauliana ieškinio taikymo reikalavimo. Ieškovė nesirūpino išieškojimo įvykdymu ateityje, tai yra ieškovės nerūpestingumas. Ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę 2020 m. vasario 19 d., kai teismui pateikė duomenis, kurie nurodo, jog ieškovė veda bylą su asmeniu, kuris neturi turto. 2020 m. rugsėjo 22 d. faktiškai užtvirtinta reikalavimo teisė, nes buvo priimtas teismo sprendimas.

5. Atsakovė A. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tėvai yra sumokėję pinigus ir mokėti antrą kartą nesutinka. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir 2021 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties teisines pasekmes supranta. Sutinka su atstovės pozicija, jog ieškovės reikalavimo teisė atsirado anksčiau nei 2021 m. vasario 3 d. Santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Kai tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, ji iš karto grįžo pas tėvus. Į tuos namus, kuriuose gyveno, daugiau negrįžo. Tėvai padovanojo turtą po skyrybų. Buvo gavę visokių grasinimų, todėl sudarė dovanojimo sutartį, nes norėjo apsisaugoti ne vien dėl to, kad antrą kartą netektų mokėti, bet ir nuo buvusio sutuoktinio keršto. Dovanojimo sutartį sudarė ne dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose vykusios bylos. Jiems nepavyko įrodyti buvusio sutuoktinio nesąžiningumo. Pati jokių skolų neturi, yra dirbanti. Mama I. G. gyvena kartu. Žino, kad iš mamos pensijos yra daromi išskaitymai. Esant įsigaliojusiam teismo sprendimui, pati ketina prisidėti prie skolos sumokėjimo. 2020 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjant civilinę bylą teisingai davė parodymus. Kai iš antstolės gavo raginimą įvykdyti teismo sprendimą, nesumokėjo, nes tie pinigai nepriklauso. Po santuokos nutraukimo liko ½ gyvenamojo namo, į kurį ji negali nei įeiti, nei juo naudotis. Šiuo metu buvęs vyras yra išvykęs, bet tame name gyvena.

6. Atsakovė I. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad už automobilį sumokėjo sąžiningai. Supranta, kad suma už automobilį jau yra priteista. Dukrą su sūnumi išgynė iš namų, todėl pradėjo šnekėti, kad reikia vaikams kažkur gyventi. Praėjo dukros skyrybos, perrašė jai namą. Dovanojimo sutartis tikrai nėra sudaryta dėl to, kad išvengtų skolos sumokėjimo. Šiuo metu gyvena pas dukrą, tame pačiame name. Nežino, kodėl neatlygino skolos, matyt dėl amžiaus. Kai antstolė ragino sumokėti – ar suprato, negali pasakyti. Viską perrašė, žinojo, kad yra skolinga. Ji skambino notarui dėl sutarties, pati sugalvojo, kad reikia daryti dovanojimo sutartį. Davė teisingus parodymus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose. Pinigų turėjo, su buvusiu žentu atsiskaitė, jis į rankas paėmė 9 000,00 Eur. Transporto priemonė buvo ne fizinio asmens, o bendrovės. Nežinojo, kad reikia dar kažkokių parašų perkant automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus R. K., pardavė atsakovei I. G. transporto priemonę „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 000,00 Eur. 2018 m. sausio 2 d. UAB „R.“ direktorius R. K. I. G. išrašė 9 000,00 Eur sumai PVM sąskaitą - faktūrą I ROL Nr. 719 už nupirktą automobilį. 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininkės I. G. 9 000,00 Eur skolos, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 111,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. kovo 27 d. I. G. pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose priimto teismo įsakymo, kuriuose nurodė, jog už transporto priemonę „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėjusi visą kainą. Ieškovė dėl skolos priteisimo iš I. G. pateikė ieškinį. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-834-496/2020 (prijungta civilinė byla) UAB „R.“ naudai iš atsakovės I. G. buvo priteista 9 000,00 Eur skolos už transporto priemonės „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimą, 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteisiamos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 203,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl šio sprendimo atsakovė I. G. Šiaulių apygardos teismu pateikė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei iš atsakovės I. G. 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šiuo pagrindu 2021 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai UAB „R.“ išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje e2-834-496/2020.

8. Atsakovių pateiktoje 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartyje, kurios dalį ieškovė prašo pripažinti negaliojančia, matyti, jog atsakovė I. G. padovanojo savo dukrai A. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodoma, kad sutarties šalių susitarimu dovanojamų daiktų vertė yra 20 000,00 Eur.

9. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 430,00 Eur, pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 700,00 Eur, pastatas – viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 708,00 Eur, pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 617,00 Eur, pastatas – malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 68,00 Eur, pastatas – kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 603,00 Eur, pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 497,00 Eur, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 259,00 Eur, nuosavybės teise priklauso A. K., nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Be to, 2018 m. gruodžio 11 d. VĮ „Regitra“ pažymoje apie pasikeitusių duomenų registravimą nurodyta, jog I. G. 2018 m. gruodžio 8 d. pranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonės „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą.

11. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485.2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiuo atveju be kita ko svarbu ir tai, kad kasacinis teismas pripažįsta, jog actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

12. Atsižvelgiant į tai, kad viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu, nagrinėjamoje byloje yra būtina atsakyti į klausimą, ar ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kaip nagrinėjamoje byloje įrodinėja atsakovės.

13. Detaliai išanalizavęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė anksčiausiai galėjo sužinoti Šiaulių apygardos teismui 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikus nepakeistą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dar civilinės bylos Nr. e2-834-496/2020 nagrinėjimo metu sužinojo apie ginčijamą sandorį (2020 m. liepos 29 d. posėdžio metu atsakovės A. K. patvirtino sandorio sudarymą ir nurodė sudarymo aplinkybes), turėjo galimybę tikrinti duomenis viešuosiuose registruose, taip pat į tai, kad aplinkybė, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tapo aiški tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui (pačiai atsakovei I. G. ginčijus, kad ieškovė galiojančią reikalavimo teisę turi), pagrindo spręsti, kad ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo kitos dienos, teismas nenustatė.

14. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo momento, kuomet ieškovė sužinojo apie ginčijamą sandorį (2020 m. liepos 29 d. ar ankstesnių laikotarpių), kadangi nepriėmus Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties, neginčijamos reikalavimo teisės ieškovė paprasčiausiai neturėjo, taip pat negalėjo spręsti apie tai, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jos teises. Sprendžiant priešingai, ieškovė actio Pauliana būtų privalėjusi reikšti dar civilinės bylos Nr. e2-834-496/2020 dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu, ir toks aiškinimas sukurtų ydingą teisinę situaciją, kuomet actio Pauliana esant šalių ginčui būtų reiškiami nesant galutinių teismo sprendimų, o teismams ne tik tektų stabdyti pradėtas bylas (iki būtų išnagrinėtos bylos dėl skolos priteisimo), bet ir atmetus ieškinį skolos priteisimo byloje kreditoriui susidarytų papildomos bylinėjimosi išlaidos byloje, kurioje reiškiamas actio Pauliana, kadangi neturint reikalavimo teisės ir tokiu ieškiniu reiškiami reikalavimai būtų atmesti. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatė nepagrįsto ir neprotingo ieškovės neveikimo, vėlesnį ieškinio pateikimą lėmė kilęs ginčas tarp ieškovės ir atsakovės I. G., atsakovei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo priimti sprendimu (reiškiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo), ieškovei neturint įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl taikyti ieškinio senaties ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Svarbu ir tai, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas esant svarbioms priežastims gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino actio Pauliana atveju taikymo klausimai, t. y. nutrūkimo, atnaujinimo ir kt., sprendžiami pagal CK 1.124–1.135 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias ieškinio senaties termino taikymo taisykles. Todėl net ir laikant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, teisminio ginčo kilimas, ilgai trukęs šalių bylinėjimasis, įskaitant ir bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme atsakovės I. G. iniciatyva, būtų laikomas svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti.

15. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčijo, kad kreditoriaus reikalavimas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą yra neproporcingas turimam reikalavimui. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, tai, kad prašoma pripažinti negaliojančiu ne visą sandorį, o jo dalį, atsižvelgdamas į turto vertę, galimą turto pardavimo kainą išieškant, augantį atsakovės I. G. įsiskolinimą, teismas sprendžia, kad pareikštas reikalavimas yra proporcingas. Kartu teismas atmeta argumentus, kad turėtų būti reiškiamas reikalavimas visą sandorį pripažinti negaliojančiu, kadangi būtent dalies sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju atitinka proporcingumo kriterijų ir yra pakankamas. Dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu nepaneigia kitos sandorio dalies esmės (dėl kito turto dovanojimo gali būti sudaroma atskira dovanojimo sutartis), neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

16. Pasisakydamas dėl actio Pauliana taikymo sąlygų teismas pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kaip jau buvo nurodyta, Šiaulių apygardos teismui 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikus nepakeistą, tokia reikalavimo teisė tapo neabejotina ir galiojančia. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė priteisti iš uždarajai akcinei bendrovei „R.“ iš I. G. 9000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteisiamos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 203,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Nagrinėjamos bylos duomenys be kita ko patvirtina, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises. Teismas pažymi, kad antstolės ieškovei pateiktoje 2022 m. sausio 19 d. pažymoje nurodoma, kad išieškotina suma sudaro iš viso 12 688,38 Eur (11 593,32 Eur skolos suma, 163,10 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 932,06 Eur kitos vykdymo išlaidos). Tuo tarpu bylos duomenimis iki šiol iš atsakovės I. G. išieškota tik 37,77 Eur suma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė I. G. savo vardu registruoto turto neturi, 2018 m. gruodžio 8 d. pranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonės „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perėjimą, jos gaunamas pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija (šią aplinkybę patvirtina duomenys išnagrinėtoje civilinėje byloje), todėl jai priklausančio nekilnojamojo turto padovanojimas dukrai neabejotinai sumažino galimybes ieškovei laiku ir tinkamai išieškoti priteistas sumas.

18. Byloje nekyla ir abejonių, kad atsakovė I. G. dovanojo sutarties sudaryti neprivalėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad dovanojimo sandoris buvo būtinas, jo sudarymo nebuvo galima išvengti. Aplinkybė, kad atsakovė A. K. skyrėsi su vyru, nustojo gyventi kartu, nesudaro jokio pagrindo spręsti apie sandorio sudarymo būtinybę, o kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad sandorį buvo būtina sudaryti, byloje nėra.

19. Teismas taip pat sprendžia, kad atsakovė I. G. turėjo ir galėjo žinoti, kad sudaroma dovanojimo sutartis, tuo atveju, jeigu skola civilinėje byloje Nr. e2-834-496/2020 bus priteista, neabejotinai sumažins galimybes atsiskaityti su UAB „R.“, todėl šiuo aspektu jos elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta CK 6.67 straipsnio 1 punkte nurodyta nesąžiningumo prezumpcija, kuomet dovanojimo sandoris buvo sudarytas su dukra (to atsakovės nepadarė, nors tokią pareigą turėjo).

20. Be to, nagrinėjamu atveju apdovanotoji A. K. taip pat negali būti laikoma sąžininga teismų praktikoje aptartu aspektu, kadangi 2020 m. liepos 29 d. posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-834-496/2020 metu iš esmės patvirtino, kad turtas buvo padovanotas siekiant apsisaugoti nuo UAB „R.“ ieškinio. Patvirtino, kad buvo tartasi, jog tėvams nereikėtų mokėti pinigų. Be to, sandoris nėra atlygintas (šiuo atveju net ir nėra būtina nustatyti A. K. nesąžiningumo, norint taikyti actio Pauliana teisines pasekmes), todėl šiuo atveju abejonių, jog yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos teismui abejonių nekyla.

21. Teismas pažymi, kad šiuo atveju atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus atsakovių argumentus, jog turtas buvo padovanotas A. K. skiriantis su vyru, kadangi iš ankstesnėje byloje esančių duomenų matyti, kad dovanojimo sandoriu ir buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su ieškove. Be to, šioje byloje nėra pagrindo teisinio pagrindo abejoti anksčiau priimtais teismų sprendimais, kurie turi res judicata galią, iš naujo vertinti UAB „R.“ sąžiningumo, o bylą yra pagrindas nagrinėti tik pareikšto ieškinio ribose.

22. 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutarties sudarymas tarp atsakovių neabejotinai užkirto kelią nukreipti išieškojimą į atsakovę I. G., gera valia sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-834-496/2020 įvykdytas taip ir nebuvo, išieškoti minimali suma. Todėl, nagrinėjamoje civilinėje byloje nustačius, jog esant pareikštam actio Pauliana, egzistuoja visos ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. įtvirtintu teisiniu pagrindu sąlygos, ieškovės ieškinys tenkintinas ir 2019 m. sausio 15 d. sudaryta dovanojimo sutartis tarp I. G. ir A. K. pripažintina negaliojančia dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo. Likusioje dalyje 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartis negaliojančia nėra pripažįstama atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia tik dalyje dėl aukščiau aptarto turto yra pakankamas. Tuo tarpu likusios sutarties dalies galiojimas pačios dovanojimo sutarties esmės nepaneigia, juolab, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neabejotinai gali būti savarankišku dovanojimo sutarties objektu.

23. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucijos atlikimas natūra, atkuriant iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią padėtį, nepažeidžia kreditorės ir ginčo sandorį sudariusių asmenų interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Atsižvelgiant į tai, pripažinus ginčijamą sandorį nurodytoje dalyje negaliojančiu bei pritaikius vienašalę restituciją natūra, yra pagrindas grąžinti atsakovei I. G. iš atsakovės A. K. nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

25. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovės materialieji reikalavimai tenkinami pilnai, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai priteisimo iš atsakovių. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovių solidariai 3 828,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovė nurodo, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 28,68 Eur už pažymos iš antstolės gavimą, 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sudaro žyminis mokestis, 2 420,00 Eur už ieškinio surašymą ir 1 210,00 Eur už atstovavimą teisme.

26. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pirmiausiai pažymi, kad naujausioje teismų praktikoje (žr. pvz., Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-246-264/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje e2-30-464/2018) atkreipiamas dėmesys actio Pauliana reiškiamas reikalavimas yra laikytinas turtiniu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškiniu actio Pauliana kreditorius iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją, t. y. ginčijama sutartimi perleistą turtą grąžinti skolininko nuosavybėn, kad kreditorius galėtų iš šio turto patenkinti savo reikalavimą. Dėl įstatymų leidėjo valios actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 85 straipsnio pakeitimai, nes naujame šio straipsnio 1 dalies 11 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kvalifikavus actio Pauliana ieškinį turtiniu, jis žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Iš nurodytos teismų praktikos darytina išvada, kad ieškinys turėjo būti apmokamas pagal reiškiamus turtinius reikalavimus, tačiau priimant ieškinį šis trūkumas nebuvo išspręstas. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro – 1 430,00 Eur, pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 700,00 Eur, pastato – viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 708,00 Eur, pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 617,00 Eur, pastato – malkinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 68,00 Eur, pastato – kluono, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 603,00 Eur, pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 497,00 Eur, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 259,00 Eur. Taigi bendra viso turto vertė nurodyta išraše siekia 18 882,00 Eur sumą. Nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teiktas elektroninių ryšių priemonėmis, sudaro 425,00 Eur. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje materialieji ieškovės reikalavimai yra tenkinami pilnai, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 255,00 Eur trūkstamo žyminio mokesčio valstybei (425,00 Eur (mokėtina žyminio mokesčio suma) – 170,00 Eur (ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma)), t. y. po 127,50 Eur iš kiekvienos atsakovės.

27. Be to, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo bylinėjimo išlaidų atlyginimo iš atsakovių priteisti solidariai, o prašoma priteista bendra 3 828,68 Eur bylinėjimo išlaidų suma negali būti laikoma protinga, sąžininga ir teisinga.

28. Teismas pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jeigu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, nereiškia, kad teismas turi pareigą priteisti nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008).

29. Įvertinęs ieškovės atstovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pirmiausiai pažymi, kad ieškovės atstovė dalyvavo nagrinėjant prijungtą civilinę byloje Nr. e2-834-496/2020, taigi dauguma ir šioje civilinėje byloje nagrinėtų aplinkybių ieškovės atstovei buvo žinoma, pateiktas ieškinys nėra didelės apimties, iš viso septyni puslapiai (įskaitant ir priedų sąrašą), bylos apimtis nėra didelė, bylos fabula taip pat nėra itin sudėtinga, teismų praktika actio Pauliana taikymo ar netaikymo klausimu yra nusistovėjusi, o teismo posėdžiai (įskaitant parengiamąjį) bendrai truko mažiau nei tris valandas. Teismo vertinimu, ieškovės intelektualinės ir laiko sąnaudos nebuvo tokios didelės, jog atitiktų prašomą priteisti bylinėjimo išlaidų sumą. Kita vertus, teismas negali spręsti, jog teisinis ieškovės atstovavimas nebuvo kokybiškas, o teisinė pagalba suteikta nekvalifikuotai, dalis bylinėjimosi išlaidų neabejotinai atsidaro pačioms atsakovėms ginčijant ieškinio pagrįstumą, patirtos išlaidos atstovei atvykstant į teismą, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovių priteisti iš viso 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (į šią sumą įskaitomos visos priteistinos sumos, įskaitant žyminį mokestį), t. y. po 1 000,00 Eur iš kiekvienos atsakovės. Teismas sprendžia, kad didesnės sumos priteisimas, ar bylinėjimosi išlaidų priteisimas solidariai iš atsakovių, neatitiktų teismų praktikos nurodytu klausimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl likusioje dalyje reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 6,68 Eur. Įvertinus tai, kad į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvienos atsakovės yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteisina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovių nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2019 m. sausio 15 d. tarp I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo.

Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš kiekvienos po 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš atsakovių I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 127,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, nurodant jį sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti prijungtą civilinę bylą Nr. e2-834-496/2020.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas