Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir D. P. (D. P.) ieškinį atsakovei O. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovas nedalyvavo, gautas prašymas dėl jų nedalyvavimo teismo posėdyje. Atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Kadangi ieškovų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, teismas prašymą tenkino ir bylą nagrinėjo ieškovams ir jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. 2019 m. rugsėjo 13 d. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.09/2020-1 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė buvo išsinuomojusi iš ieškovų gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos pradžia 2020 m. rugsėjo 15 d. Sutarties pabaiga 2021 m. birželio 30 d. Nors nuomos sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta 2019 m. rugsėjo 13 d., tačiau remiantis sutarties turiniu, tai laikytina klaida, kadangi šalys taip pat nurodo, kad sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 13 d. Nustatytas mokestis už patalpų nuomą – 750 Eur.

8. Ieškovai teigia, kad jų skaičiavimais, atsakovė liko skolinga: 41,39 Eur už komunalinius patarnavimus (mokėtina komunalinių patarnavimų suma 283,14 Eur, o faktiškai sumokėta 241,75 Eur (2021 m. birželio 27 d.)) už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (sutarties 5.5 punktas); 750 Eur nuompinigius už 2021 m. gegužės mėn., kuriuos privalėjo sumokėti iki 2021 m. balandžio 25 d. (Sutarties 5.1. punktas); 366,91 Eur nuompinigių dalį už birželio mėnesį, kuriuos turėjo sumokėti iki 2021 m. gegužės 25 d. Po įskaitymo atsakovė liko skolinga ieškovams 383,09 Eur nuompinigius už birželio mėn. Atsakovė pateikė jos sumokėtų sumų apskaičiavimo lentelę ir nurodo, kad 2021 m. birželio 30 d. buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškovais už komunalines paslaugas ir netgi buvo permokėta.

9. Sutarties 5.1 punkte nurodoma, jog šalys susitaria, kad nuomininkas nuomos mokestį nuomotojui mokės avansu periodinėmis įmokomis, mokamomis kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos be jokių papildomų pranešimų. Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Sutarties 5.5 punkte taip pat nurodoma, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis, neįskaičiuotomis į nuompinigius, kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 25 d., apmokėti komunalinius mokesčius, susijusius su išsinuomota Patalpa: už elektros energiją, šaltą vandenį ir nuotekas, rinkliavą už komunalines atliekas, mokesčius, susijusius su bendrosios teritorijos eksploatacija ir priežiūra.

Dėl nuomos ir komunalinių mokesčių

10. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnio 2, 5 dalys).

11. Šalys buvo susitarusios, kad nuomos mokestis bus mokamas avansu, t. y. bus mokama avansu, t. y. dar iki apmokamo mėnesio pradžios. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovų reikalavimus dėl nelaiku sumokėto nuomos mokesčio ir tuo pagrindu susidariusios skolos, nurodo, kad nuo pat nuomos santykių pradžios šalys Sutarties 5.1 punkte nustatyto susitarimo griežtai nesilaikė. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuomos mokestis nors ir būdavo mokamas į priekį, t. y. už ateinantį mėnesį, tačiau mokėjimai dažniausiai būdavo atliekami ne iki prieš apmokamą mėnesį einančio mėnesio 25 d., o apmokamo mėnesio pirmosiomis dienomis. Pavyzdžiui, atsakovės pateiktoje lentelėje matyti, kad nors pagal sutartį už rugsėjo mėn. turėjo būti sumokėta iki rugpjūčio 25 d., tačiau buvo sumokėta rugsėjo 13 d. 750 Eur už spalį ir 175 Eur + 200 Eur (už pusę rugsėjo mėn.). Ir kiti mokėjimai už nuomą būdavo mokami ne sutartyje numatytais terminais, o vėliau – einamojo mėnesio pradžioje.

12. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovė pati pasiūlė nuomos mokestį mokėti avansu, todėl ši sąlyga ir buvo įtraukta į sutartį, kurią šalys įsipareigojo vykdyti. Tvirtina, kad atsakovė niekada neprašė pakeisti šių nustatytų terminų, o įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl nuompinigių mokėjimo tvarkos. Ieškovų nuomone, Sutarties 5.1 punktas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi šalių susitarimu buvo nustatytas kitas terminas. Atsakovė nurodo, kad nuomos santykių eigoje sužinojo, kad nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokesčio iš anksto, apie tai informavo ieškovus ir už gegužės bei birželio mėnesius nuomos mokestį nutarė mokėti ne į priekį, o pagal įstatyme numatytą tvarką. Todėl atitinkamai nuompinigius už gegužės mėn. atsakovė turėjo sumokėti iki birželio 20 d., o už birželio mėn. – iki liepos 20 d. Atsakovės nuomone, ieškovai nesulaukę šių terminų, kreipėsi į teismą dėl šių nuompinigių priteisimo. Atsakovė mokėtiną nuomos mokestį už gegužės ir birželio mėn. užskaitė iš 1 500 Eur ieškovams sumokėto užstato, todėl prašo pripažinti, kad ji su ieškovais už nuomą yra visiškai atsiskaičiusi.

13. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė (CK 6.189 ir 6.200 straipsniai). Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 25–27 punktai; ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl kitokio nuomos mokesčio mokėjimo termino, nei numatyta įstatyme (CK 6.583 straipsnio 2 dalis), nors pagal įstatymą nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį (CK 6.583 straipsnio 2, 5 dalys). Tačiau sutarties vykdymo eigoje, šalys savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pakeitė raštu sudarytos sutarties turinį. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos mokėjimų suvestinės, iš 9 mėnesių, per kuriuos galiojo sutartis, tiek nuomos mokestis, tiek mokėjimai už komunalines paslaugas nebuvo atliekami taip, kaip tai numatė sutarties 5.1., 5.5 punktai. Ieškovai nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, kad ji pažeidžia apmokėjimo tvarką, išskyrus paskutinius du mėnesius, kai tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčių mokėjimo. Tai reiškia, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais aiškiai deklaravo, jog komunalinių paslaugų apmokėjimo terminą sieja su kito mėnesio pabaiga arba nuomos atveju – su kitu mėnesiu, einančiu po išgyventojo mėnesio. Pažymėtina, kad iki atsakovei pranešant apie kitokią mokėjimo tvarką, ieškovams iki tol nusistovėjusi sutarties vykdymo tvarka tiko ir buvo priimtina, tai yra atitiko abiejų šalių valią ir sutarties esmę (CK 6.183 straipsnio 2 dalis, 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Vertinant šalių sudarytos sutarties nuostatas ir jos vykdymą, atkreiptinas dėmesys į realias galimybes vykdyti sutartį šalių sutartu būdu ir tvarka. Pateiktomis paslaugų tiekėjų sąskaitomis, taip pat visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1, 5 punktai, 187 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad apmokėjimo už suteiktas paslaugas tiekėjai reikalauja iki kito mėnesio paskutinės dienos, o sąskaitas visada pateikia po einamojo mėnesio, bet ne einamojo mėnesio pabaigoje, todėl abi sutarties šalys nežinojo ir negalėjo žinoti už einamąjį mėnesį mokėtinų sumų už komunalines paslaugas dar tam mėnesiui nesibaigus, o pats paslaugų teikimas atitinkamą mėnesį dar nebuvo pasibaigęs ir nežinoma visa tą mėnesį mokėtina suma. Tiekėjų sąskaitos patvirtina, kad ieškovams jos būdavo pateikiamos kitą mėnesį po to mėnesio, už kurį pateikta sąskaita.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei vienas mokėjimas už komunalines paslaugas nebuvo atliktas iki sutartimi nustatyto termino – kiekvieno einamojo mėnesio 25 d., tačiau dėl to tarp šalių taip pat ginčo nebuvo, pretenzijų ieškovai nereiškė. Pažymėtina ir tai, kad sąskaitas iš komunalinių paslaugų teikėjo gaudavo patys ieškovai ir perduodavo jas atsakovei apmokėti, kas taip pat lėmė ir įtakojo atsakovės galimybę sužinoti mokėtinas sumas anksčiau, nei buvo išrašytos sąskaitos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuomos sutartyje nustatyta komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka ir terminai buvo realiai neįgyvendinami. Aptariama sutarties nuostata iš atsakovės buvo reikalaujama to, ko neįmanoma realiai įvykdyti, o tai prieštarauja principui, kad iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).

17. Esant tokiai situacijai dėl galimybės sužinoti mokėtinas sumas už komunalines paslaugas, taip pat atsižvelgiant į nusistovėjusią apmokėjimo už paslaugas praktiką, ieškovų reikalavimas, kad atsakovė už komunalines paslaugas už gegužės mėn. turėjo sumokėti dar iki 2021 birželio 7 d. (kai dėl šio mėnesio komunalinių paslaugų apmokėjimo priteisimo kreipėsi į teismą), nepagrįsti, kadangi atsakovė tai galėjo padaryti iki birželio pabaigos. Nustatyta, kad už gegužės mėn. faktiškai atsakovė sumokėjo 2021 m. birželio 16 d. 50 Eur (sumokėdama grynais per įgaliotą asmenį) ir 2021 m. birželio 27 d. 241,75 Eur (pavedimas), iš viso 291,75 Eur, ir tai atliko nepraleidusi įprastai taikyto termino.

18. Nors ieškovai formaliai nesutinka su atsakovės pateiktais atliktų mokėjimų skaičiavimais, tačiau nesant priešingų įrodymų, pagrindo abejoti atsakovės lentelėje pateiktais duomenimis apie atliktus mokėjimus nėra, kadangi jie pagrįsti kitais byloje pateiktais įrodymais – pavedimais, šalių susirašinėjimu, o visi kiti mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais ieškovų įgaliotam asmeniui, todėl atsakovės atlikti skaičiavimai laikytini teisingais ir atitinka kitą bylos medžiagą. Svarbu ir tai, kad ieškovai klausimą dėl mokėjimų terminų iškėlė tik paaiškėjus, kad šalys nebeturi suinteresuotumo tęsti sutarties vykdymą, tai yra prieš pat sutarties pabaigą ir tik dėl paskutinių dviejų nuomos mėnesių. Iš byloje esančių įordymų matyti, kad šalys bendraudavo susirašinėjimo forma, tačiau per visą sutarties laikotarpį ieškovai jokių pretenzijų nereiškė ir nekėlė klausimų, jog atsakovė atsiskaito ne laiku.

19. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad nuomos sutartis baigėsi 2021 m. birželio 30 d., tačiau tuo metu atsakovė nežinojo tikslios už komunalines paslaugas mokėtinos sumos, kuri jai turėjo paaiškėti tik liepos mėnesį, t. y. jau pasibaigus sutarčiai, todėl atsakovė pervedė didesnę sumą. Todėl natūralu ir paaiškinama, kad atsakovė laukė liepos mėn., kol ieškovai ją informuos apie tikslią likusią mokėtiną sumą už birželio mėnesį suteiktas komunalines paslaugas. Nors ieškovai tvirtina, kad atsakovė jiems liko skolinga už birželio mėn. komunalinius mokesčius, tačiau nei su ieškiniu, nei atsakovei asmeniškai nepateikė informacijos ir duomenų apie mokėtinas sumas už nurodytus mėnesius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, pavyzdžiui, UAB „Ignitis“ sąskaita už birželio mėnesį išrašyta 2021 m. birželio mėn., sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2021 m. liepos 31 d. Tokie pat terminai nurodyti ir AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitose – pagal sąskaitą už birželio mėnesį atsakovė turėjo sumokėti iki 2021 m. liepos 31 d., mokėtina suma 31,10 Eur.

20. Vertinant ieškovams UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą už birželio mėnesį, nustatyta, kad už birželio mėn. sunaudotą elektros energiją mokėtina 118,84 Eur suma, tačiau sąskaita išrašyta 252,04 Eur sumai, nurodyta, kad likutis 2021 m. gegužės 31 d. (neapmokėta) 133,20 Eur. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė ieškovams už gegužės mėn. buvo sumokėjusi, tačiau jie su paslaugų teikėju neatsiskaitė, todėl susidarė skola. Nustačius, kad atsakovė su ieškovais už gegužės mėn. atsiskaitė, o pareigą atsiskaityti su tiekėjais turėjo ieškovai, laikytina, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti susidariusią skolą už komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad būtent ieškovai disponuoja visa reikiama informacija, susijusia su mokėjimais už išnuomotą turtą, tačiau priešingų įrodymų dėl atsiskaitymo, nei kad nurodė atsakovė, nepateikė.

21. Iš pateikto šalių susirašinėjimo taip pat nustatyta, kad ieškovai 2021 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku atsakovę informavo, kad už gegužės mėn. komunalines paslaugas mokėtina suma yra 144,52 Eur, ir nurodė, kad šią sumą sudaro 124,24 Eur už elektrą ir 20,28 Eur už vandenį. 2021 m. birželio 27 d. elektroniniame laiške atsakovei ieškovai nurodė, kad jos skola už komunalines paslaugas yra 133,20 Eur už gegužės mėn. ir 91,60 Eur už elektrą birželio mėn., bei 44 Eur už vandenį gegužės ir birželio mėn. Atsakovė, įvertinusi tai, kad nuomos sutartis nutrūko birželio mėn., pagal šiuos ieškovų ir paslaugų teikėjų pateiktus duomenis atliko mokėjimus ieškovams. Remiantis atsakovės patikslintais skaičiavimais, už gegužės mėn. komunalinių mokesčių mokėtina suma buvo 176,05 Eur. Iki 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė buvo ieškovams sumokėjusi 13,29 Eur daugiau (permoka), iki 2021 m. birželio 27 d. atsakovei sumokėjus 291,75 Eur, nustatyta, kad susidarė 128,99 Eur permoka. Už birželio mėn. paskaičiuota mokėtina suma už komunalines paslaugas – 122,70 Eur. Atsižvelgiant į susidariusią 128,99 Eur permoką, 2021 m. birželio 30 d. atsakovė ieškovams buvo permokėjusi 6,29 Eur.

22. Duomenų, kad atsakovė būtų atsisakiusi mokėti už paslaugas nenustatyta, o pagal faktiškai nusistovėjusią mokėjimų terminų tvarką, atsakovė nebuvo pažeidusi šalių konkliudentiniais veiksmais pakeistų mokėjimo terminų sąlygų. Byloje pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovė tarp šalių nusistovėjusių įprastų mokėjimo terminų laikėsi, jokių pretenzijų ieškovai nereiškė, todėl šie ieškinio reikalavimai atmesti.

23. Be kita ko, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovų prašymu, kartais buvo atliekami remonto darbai jų nuomojamame turte, už kuriuos sumokėdavo atsakovė, todėl tam tikrais mėnesiais, atitinkamai atsakovei būdavo sumažinamas mokėtinas nuomos mokestis (tam tikrais mėnesiais vietoje sutartų 750 Eur buvo mokama atitinkamai mažesnė suma). Pavyzdžiui, gruodžio mėn. atsakovė sumokėjo 700 Eur nuomos mokesčio, sausio mėn. – 710 Eur, balandžio mėn. – 730 Eur, nes ji sumokėjo už elektriko paslaugas, už vandens maišytuvo keitimą, lemputę ir pan., dėl ko jai buvo atitinkamai sumažinta nuomos suma. Nors ieškovai akcentuoja, kad visi gedimai bute buvo šalinami jų sąskaita ir jie niekada nesutiko mažinti nuomos mokesčio, tačiau nustatyta, kad faktiškai už gedimus mokėdavo atsakovė, o vėliau ieškovai šias išlaidas atsakovei kompensuodavo sumažindami atitinkamo mėnesio nuomos mokesčio dydį, todėl pagrįstai tam tikrais mėnesiais buvo mokamas mažesnis nuomos mokestis, siekiant atsakovei atlyginti išlaidas, patirtas ieškovų naudai.

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustačius, kad šalys savo veiksmais pakeitė rašytinės sutarties sąlygas, pritarė kitokiam, nei nustatyta sutartyje, atsiskaitymo terminui, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė praleido terminą atsiskaityti už nuomą ir komunalines paslaugas gegužės ir birželio mėnesį, tai yra su ieškovais atsiskaitė įprasta tvarka ir terminais, kaip ir buvo mokama visą sutarties galiojimo laikotarpį.

25. Nesant materialaus reikalavimo pagrindo dėl skolos priteisimo, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįsti ir kiti ieškovų reikalavimai priteisti kitas patirtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Ieškovų kreipimasis į teismą buvo nulemtas jų pačių subjektyvaus pasirinkimo, už kurį atsakovė nėra atsakinga. Šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovai savo pareigos neįgyvendino, objektyvių duomenų, kad atsakovės atlikti skaičiavimai yra neteisingi, nepateikė, todėl ieškovams nepateikus priešingų įrodymų, ieškinys nepagrįstas.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.583 straipsnio 5 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kad nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį, todėl sutarties 5.1. nuostata dėl nuomos mokesčio mokėjimo avansu neatitinka įstatymo nuostatų, o atsakovė turėjo teisę vadovautis šia teisės norma ir mokėti nuomos mokestį kitą mėnesį po išgyvento mėnesio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra pasibaigusi, nėra pagrindo spręsti dėl šios sutarties nuostatos teisėtumo.

27. Pažymėtina, kad ieškovai savo teiginių, kad būtent atsakovė pasiūlė nuomos mokesčio mokėjimo terminus, neįrodė. Byloje pateikta sutartis, ieškovų sudaryta su kitu nuomininku, kurios nuostatos analogiškos su atsakove sudarytos sutarties sąlygoms, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė sudarytos sutarties sąlygų neįtakojo.

Dėl užstato ir įskaitymo

28. Sutarties pasirašymo metu atsakovė sumokėjo ieškovams 1 500 Eur užstatą (sutarties 5.2.-5.4. punktai). Remiantis sutartimi, pasibaigus nuomos terminui, ieškovams atsirado pareiga grąžinti atsakovei jos sumokėtą užstatą. Užstato paskirtis – nuomininko įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį vykdymo užtikrinimas. Užstatas negali būti naudojamas nuomos arba komunalinių paslaugų sąskaitoms apmokėti (sutarties 5.4. punktas). Tačiau užstatas atsakovei nebuvo grąžintas, kadangi ieškovai 1 500 Eur sumą vertino kaip iš atsakovės gautą įmoką, kurią paskirstė išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, palūkanoms, netesyboms ir pagrindinei prievolei apmokėti. Atsakovės nuomone, šiuo atveju galioja draudimas įskaityti reikalavimus ginčijamus teisme, prašo užstatą laikyti, kaip nuompinigius ieškovams už 2021 m. gegužės ir birželio mėn.

29. Šalių pasirašyta sutartis patvirtina, kad ieškovai neturėjo teisės skirstyti atsakovės sumokėtą 1 500 Eur užstatą bet kokia jiems patogia tvarka, tai yra įskaityti juos bylinėjimosi išlaidoms, komunaliniams mokesčiams ir netesyboms apmokėti. Todėl remiantis sutartimi ir atsižvelgiant į užstato atliekamą funkciją, pagrindo atlikti įskaitymą nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo (CK 6.70 straipsnis). Be to, teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovais už komunalines paslaugas yra atsiskaičiusi visiškai, o ieškovai kreipimosi į teismą metu neturėjo reikalavimo teisės, todėl įskaitymo taikymui pagrindo nebuvo. Kadangi nutraukus nuomos sutartį 1 500 Eur užstatas atsakovei nebuvo grąžintas, atsakovė sutinka, kad jis būtų užskaitytas kaip atsakovės sumokėtas nuomos mokestis už 2021 m. gegužės ir birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad už gegužės ir birželio mėn. mokėtinas nuomos mokestis (po 750 Eur už mėn.) atitinka atsakovės sumokėtą 1 500 Eur užstatą, kuris atsakovei nebuvo grąžintas, laikytina, kad atsakovė ieškovams nuomos mokesčio už gegužės ir birželio mėn. nebeskolinga (CK 6.237 – 6.242 straipsniai).

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai disponavo informacija apie visas mokėtinas sumas, tai yra teismo nustatytos aplinkybės dėl skolos egzistavimo / neegzistavimo ieškovams turėjo būti žinomos ir aiškios, taip pat jie turėjo įvertinti atsakovės pateiktus skaičiavimus ir atsikirtimus bylos nagrinėjimo metu, tačiau priešingų įrodymų nepateikė, savo reikalavimų neįrodė.

31. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovės savo prievoles ieškovams įvykdė tinkamai, kas lemia jos prievolės pabaigą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovų reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą atmestini.

Dėl baudos skyrimo

32. Atsakovė prašo skirti ieškovams 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad į teismą jie kreipėsi nežinodami, ar jų teisės yra pažeistos.

33. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

34. Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai į teismą kreipėsi dėl šalis siejusios ir nepasibaigusios sutarties nuostatų galimo pažeidimo, tai yra turėdami tikslą apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Abi sutarties šalys sudarydamos sutartį prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurių nevykdymas arba negalėjimas juos įvykdyti, sukelia šalims neigiamus padarinius. Ieškovų reikalavimai buvo kildinami iš nuomos sutarties, kadangi jų supratimu, atsakovė juos pažeidė. Tai, kad teismas išnagrinėjęs bylą kitaip vertino sutarties nuostatas ir nutarė ieškinį atmesti, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir, kad dėl to jiems būtų pagrindas skirti baudą. Tai vertintina kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas. Atsakovės nurodomos aplinkybės taip pat negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus ieškovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Pagal byloje pateiktus įrodymus advokatui už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą atsakovė sumokėjo 400 Eur, todėl atmetus ieškinį, jos patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 200 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės A. P. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. L.

Iš ieškovo D. P. (D. P.) priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. L.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.