- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- AN2-305-932/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16327-2024 paliktas nepakeistas ir M. S. skundas netenkintas, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucija 2024 m. birželio 13 d. nutarimu 10-ANR_N-16327-2024 M. S. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio, be kita ko, draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, pažeidimo, o, būtent, dėl to, kad ji 2024 m. birželio 2 d., 10.30 val., Vilniuje, Mykolo Lietuvio g., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,14 promilės neblaivumas (įvertinus matavimo prietaiso parodymų paklaidą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. S. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos M. S. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-16327-2024 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu M. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat prašo panaikinti nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
3.1. Apeliaciniame skunde M. S. nurodo, jog pilnai pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje laikytis įstatymų. Jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, alkoholį vartojo ne įvykio dieną, o iš vakaro. Dėl padaryto pažeidimo niekam nebuvo padaryta žala, nekilo grėsmė visuomenei, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina nuvažiuoti į darbovietę (dirba odontologijos kabinete), sodybą, nuvežti sūnų į mokymosi įstaigą, taip pat nuvykti į pratybas kariuomenėje, kur ji tarnauja Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgose. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pablogėjo jos gyvenimo kokybė, yra priversta naudotis visuomeniniu transportu, prašyti kitų žmonių nuvežti į reikiamą vietą, o kasdien naudotis pavėžėjo paslaugomis neturi finansinių galimybių.
3.2. Apeliantės teigimu, jos gaunamos pajamos nėra didelės, o antialkoholinio variklio užrakto įrengimas kainuotų 1 500 Eur ir tokios išlaidos ją varžytų labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Be to, M. S. nurodo, kad jai tenka vairuoti kelias transporto priemones, todėl neturėtų jokios galimybės kiekvienoje jų įrengti antialkoholinio variklio užraktą.
3.3. Apeliantės tikina po šio nusižengimo padariusi reikiamas išvadas, kritiškai vertina savo elgesį. Savo iniciatyva išklausė kursus dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų žalos, pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nėra priklausoma nuo alkoholio, baigė pirmosios pagalbos kursus, taip pat baigė ir papildomus vairavimo kursus, kad galėtų vėliau vairuoti transporto priemones. Skunde pažymi, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo nubausta ir drausmine nuobauda, pažeminta pareigose Lietuvos kariuomenės apsaugos savanorių pajėgose, kas jai taip pat yra didelė pamoka. Administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas ir jos pažeminimas pareigose yra pakankamos priemonės nuobaudos tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Skundžiamoje nutartyje nurodyti detalūs priimto sprendimo motyvai, o vien tai, kad apeliantei teismo išvados yra nepriimtinos, nerodo jos nepagrįstumo.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad M. S. pripažino kaltę, dėl pažeidimo gailėjosi, todėl jai buvo paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Institucijos manymu, paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo, protingumo principams, todėl nelaikytina per griežta ar neteisinga. Apeliantė iki nusižengimo padarymo žinojo, kad jai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti ją nuo nusižengimo padarymo. Vairuodama automobilį būdama neblaivi, ji suvokė, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju M. S. prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos M. S. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
3. Šioje byloje M. S. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju M. S. paskirta minimalaus dydžio (800 Eur) nuobauda – ir paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas (6 mėnesiams) su minimaliu, vienerių metų, terminu draudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
4. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad M. S. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, o teisė vairuoti transporto priemonę apeliantei yra būtina darbo funkcijoms atlikti, nuvežti vaiką į mokyklą, taip pat nuvažiuoti į sodybą ir kitas vietas. Visgi pažymėtina, kad nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai (beveik tris kartus) viršijo ribą, nuo kurios transporto priemonės vairuotojui kyla administracinė atsakomybė. Nors apeliantė nurodo alkoholį vartojusi vakare, kas taip pat rodytų atsainų asmens požiūrį į KET reikalavimus, žinant, jog automobilį reikės vairuoti kitą rytą, tokios nurodomos aplinkybės kelia abejones. Pastebėtina, kad pirmojo tikrinimo metu M. S. nustatytas 1,16 promilės neblaivumo laipsnis. Atliekant pakartotinį tikrinimą po 16 min. neblaivumo laipsnis jau siekė 1,24 promilės, o pati M. S. ją tikrinusiems pareigūnams nurodė neprisimenanti, kada vartojo alkoholį. Didėjantis neblaivumo laipsnis atliekant pakartotinį tikrinimą leidžia pagrįstai manyti apie alkoholio vartojimą ne tik vakare, kaip tikina apeliantė, bet ir tą patį rytą, kurį apeliantė vėliau vairavo automobilį. Be kita ko, M. S. apsvaigusi vairavo automobilį dienos metu, Vilniaus mieste, kur pėsčiųjų ir transporto priemonių eismas yra intensyvus. Taigi nustatytos bylos aplinkybės neduoda jokio pagrindo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą. Nepaisant to, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo sukelti jokie padariniai kitiems asmenims, vairuodama neblaivi M. S. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo buvo išvengta skaudesnių tokio elgesio padarinių.
7. Nors M. S. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vykimui į darbą ir kitų poreikių tenkinimui, šios aplinkybės jai buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų visgi nesulaikė. Sėsdama prie automobilio vairo ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, M. S. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jos asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, galiausiai sunkumus auginant mažametį sūnų, o to nepadariusi ji privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neabejotinai sukels M. S. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apeliantės elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.
8. Pabrėžtina, kad nors M. S. praeityje nebuvo bausta už vairavimą apsvaigus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad padarytas KET pažeidimas yra visiškai atsitiktinis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad dar iki nagrinėjamo nusižengimo apeliantė 2023 m. du kartus buvo bausta už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje, 2022 m. bausta už greičio viršijimą, 2021 m. už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį. Nors šie nusižengimai ir nepasižymi didesniu šiurkštumu, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tokie duomenys vis tik parodo, kad M. S. yra linkusi nesilaikyti KET ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, jau pavojingesnius teisės pažeidimus.
9. Sutiktina su apeliante, kad jos asmenybė yra charakterizuojama iš esmės teigiamai. Ji nedelsiant apmokėjo baudą, pripažino padaryto nusižengimo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, kas leido konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, apeliantė buvo atestuota pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, yra dirbanti, įsitraukusi į savanorišką veiklą. Visgi tokios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra iš esmės įprastinės didesnei visuomenės daliai, jos nepaneigia Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo dar labiau švelninti M. S. paskirtą ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, beje, kurio ir prašė pati apeliantė dar iki Institucijai priimant nutarimą, kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukels papildomų rūpesčių ir neišvengiamai pareikalaus finansinių išteklių, tačiau, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu apskritai netaikyti specialios teisės atėmimo ar sutrumpinti ir taip minimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą kartu su minimaliam terminui nustatytu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti M. S. teises.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai netenkino M. S. skundo. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.