Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2022 m. liepos 12 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone atstovei Jūratei Nemniasevienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir įsiskolinimo priteisimo,.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022 m. kovo 15 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikianti institucija Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje, kuriuo prašoma iš atsakovo V. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M. po 200 Eur kad mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę J. L. paskirti nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti iš atsakovo V. M. 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., pakeisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nepilnamečio vaiko M. M. nustatytą gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su vaiko motina J. L., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. bendravimo tvarką su tėvu: V. M. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku, abiem tėvams iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus bei priteisti ieškovei J. L. iš atsakovo V. M. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, jog šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. M., šalys santuokos nebuvo sudariusios. 2019 m. gruodžio 17 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7282-215/2019 buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis. Sutartimi šalys susitarė, kad sūnaus M. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. M., o ieškovė sūnaus išlaikymui mokės po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi ir ieškovė gali pasirūpinti sūnumi, užtikrinti jam normalias gyvenimo sąlygas. Ieškovė taip pat nurodo, jog po 2021 m. gruodžio 23 d. vaiko teisių pažeidimo vaikas iš tėvo buvo paimtas. Vaiko tėvas nuo to laiko su vaiku visiškai nebendrauja ir neteikia jam išlaikymo. Nurodo, kad ieškovė kartu su dar dvejais savo vaikais nuomos pagrindais gyvena Mažeikių rajono savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jos mėnesinės pajamos yra apie 900 Eur, su išmokomis vaikams apie 1000 Eur. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 400 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti pusę reikalingos sumos, t. y. 200 Eur, nuo 2022 m. kovo 1 d. Ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotoja. Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., t. y. 400 Eur.

3. 2022 m. kovo 3 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. 9SD-1186. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės teikiamas reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove neprieštarauja ir geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi M. M. su mama – ieškove yra sudarytos saugios, pakankamai geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Pritariama, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo V. M.. gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką. Tačiau atkreipia dėmesį, jog bendravimo tvarka turėtų būti kuo konkretesnė, kuri užtikrintų mažamečio vaiko M. M. poreikius, neprieštarautų jo interesams ir nepažeistų jo teisių. Vertinama, kad M. M. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikai, todėl Ieškovės prašoma 200 Eur suma yra pakankama nepilnamečio vaiko išlaikymui.

2. Atsakovui V. M. ieškinys įteiktas vadovaujantis įstatymu, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tinkamai – jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Klemenis prašė ieškinį tenkinti visiškai. Prašė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaiko mama J. L., priteisti išlaikymą iš tėvo bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas pasirinko pasyvų dalyvavimo būdą procese, su juo susisiekti yra labai sunku, tai padaryti sunku yra net policijos pareigūnams. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad turėtų ir galėtų ji būti konkretesnė, bet turėtų būti arba kažkoks ginčas arba bent jau su kuo ją nustatyti. Šiuo atveju atsakovas nedalyvauja procese, todėl nustačius konkrečią bendravimo tvarką, gali būti nevykdomas teismo sprendimas, todėl mano, kad tikslinga nustatyti neapibrėžtą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus, kad suderinus bendravimas su vaiku būtų netrukdomas. Dėl vaiko išlaikymo nurodo, kad reikalaujama suma yra pakankama vaikui, lankančiam vaikų darželį, išlaikyti.

4. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai palaiko savo reikalavimus. Su atsakovu nebuvo susitikusi, nieko apie jį nežino. Vaikas nuo 2021 m. gruodžio 23 d. vakaro, kai jį atvežė vaiko teisių apsaugos specialistai, gyvena pas ją. Nurodė, kad tėvas išvežtas į areštinę. Tėvas per tą laiką vaiku nesidomėjo, nedavė nei vieno vaiko daikto, viską teko pirkti. Su policijos pareigūnais bandė eiti ieškoti vaiko daiktų pas atsakovą, bet arba spyna pakeista arba iš vidaus užsirakinęs. Išlaikymo vaikui nemoka. Vaikas pas tėvą gyveno du metus. Kol vaikas gyveno su tėvu, ji teikė išlaikymą ir jokio įsiskolinimo neturi. Vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą – darželį, kurį lankė gyvendamas kartu su tėčiu. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos šiuo metu gaunamas atlyginimas yra 460 Eur, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso turi tris vaikus, juos išlaiko viena. Kitų berniukų tėtis miręs, vaikai gauna našlaičio pensiją bei vaiko išmoką. Gyvena socialiniame būste, kuris yra dviejų kambarių. Vienam berniukui 16 m., kitam ką tik suėjo 18 m., o M. 2017 m. gimimo. Šiuo metu turi galimybę rūpintis vaiku, visada norėjo rūpintis, bet buvo taikos sutartis ir nenorėjo draskyt to vaiko, jis turėjo savo gyvenamąją vietą pas tėtį ir tiek, niekada nebuvo jokių nusiskundimų dėl priežiūros ar aprengimo, ar pamaitinimo. Kai vaiką paėmė iš tėčio, kiek jai žinoma įvyko muštynės su kaimynu. Grįžęs iš areštinės atsakovas su ja nesusisiekė, apie vaiką neklausė. Atsakovo materialinė padėtis jai nėra žinoma. Vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia daug, bet mano, kad 200 Eur yra pakankama suma. Už vaiko darželį moka per mėnesį 50 Eur, būna kartais bet labai retai 60 Eur. Kitas vaikas, kuris dar nepilnametis, lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasę. Kai vaikas gyveno pas tėtį, su vaiku bendraudavo kai atsakovas leisdavo, jis darė ką norėjo. Po taikos sutarties pasirašymo vaiko neleido matyti pusę metų, tuomet kreipėsi į antstolius ir jau pradėjo leisti matyti po truputį. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad nenorėtų leisti vaiko tėvui vestis su nakvyne, nes kaimynai pasakojo, kad visur trankydavosi su vaiku. Šiaip bendrauti tikrai nedraus, sutars dėl bendravimo tvarkos geruoju, problemų dėl to nebus. Detalesnės tvarkos nusistatyti nenori, nes kažin ar atsakovas iš vis rodys norą bendrauti su vaiku. Kai kartu augino vaiką, namuose būdavo smurto atvejų, dažniausiai psichologinis. Buvo ir policija kviesta ir ikiteisminiai tyrimai pradėti, smurtavo prieš ją, jos vaiką, buvo nuteistas dėl to. Anksčiau prieš sūnų M. nebuvo smurtavęs, tik viena kartą gruodžio pradžioj pamatė mėlynę ant kaklo ir vaikas patvirtino, kad tėtis mušė. Į policiją nesikreipė, pranešė socialiniai darbuotojai, vyko atvejo vadyba.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovė Jūratė Nemniasevienė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko 2022 m. kovo 31 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Taip pat patikslino, jog nuo praeito mėnesio pinigus už vaiką gauna ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7. Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Telšių apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. s2SP-7283-215/2019, matyti, jog šalys buvo pasirašiusios taikos sutartį, kuria nepilnamečio M. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu V. M.; buvo susitarta, jog J. L. mokės 100 Eur kasmėnesines periodines išmokas sūnaus išlaikymui bei nustatyta motinos J. L. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi M. M..

8. Iš 2021 m. gruodžio 28 D. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, jog 2021 m. gruodžio 23 d. 18.29 val. gautas pranešimas, jog pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, mažamečio, 4 m. vaiko tėvą rado neblaivų. Tėvo girtumo nustatyti nepavyko, jis negebėjo pasakyti vaiko vardo. Dėl agresyvaus tėvo elgesio pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą, nes vaiko tėvas susimušė su kitu suaugusiu asmeniu.

9. Iš 2021 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos plano matyti, jog buvo sudarytas pagalbos planas J. L. šeimai.

10. Iš 2020 m. gegužės 6 d. Telšių apylinkės teismo vykdomojo rašto išduoto civilinėje byloje Nr. e2SP-7283-215/2019, matyti, jog buvo išduotas vykdomasis raštas dėl J. L. bendravimo su sūnumi M. M. tvarkos.

11. Iš 2022 m. vasario 28 d. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovė J. L. nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos draudžiamosios pajamos 2021 m. per mėnesį vidutiniškai sudaro 896 Eur neatskaičius mokesčių.

12. Iš 2022 m. kovo 4 d. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nuo 2021 m. liepos 2 d. J. L. nuomojasi Mažeikių rajono savivaldybei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

13. VĮ „Regitra“ duomenimis J. L. vardu kelių transporto priemonių nėra registruota.

14. VĮ „Registrų centro“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis V. M. registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

15. Iš prie bylos prijungto 2018 m. liepos 2 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-493-715/2018, matyti, jog V. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš mažametį L. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir prieš J. L..

16. Iš prie bylos prijungto 2018 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-636/2018, matyti, kad V. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad smurtavo pieš sugyventinę J. L..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

17. Ieškovė prašo pakeisti 2019 m. gruodžio 19 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad iš atsakovo vaikas buvo paimtas ir nuo 2021 m. gruodžio 23 d. perduotas ieškovei kaip atstovei pagal įstatymą. Nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena pas mamą kartu su kitais dviem ieškovės vaikais. Išvadą teikianti institucija siūlo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes aplinka, esanti pas tėvą V. M., yra nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

18. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nededa pastangų užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, užtikrinti jam tinkamas augti sąlygas, o ieškovė imasi visų priemonių užtikrinti tinkamas vaikams gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaikas iš atsakovo paimtas dėl vaiko teisių pažeidimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad yra duomenų apie tai, jog tėvas būdamas girtas kartu vedžiojasi sūnų, grįžta namo girtas su vaiku net nakties metu, dėl tokio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimo, vaikas tampa traumuojančių įvykių liudininku, patiria neigiamus išgyvenimus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog tėvas nuo 2021 m. gruodžio 23 d. su vaiku nebendravo ir susisiekti nebandė.

19. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su mama jos gyvenamojoje vietoje, labiausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.161 straipsnio 3 dalis; 3.168, 2.14 straipsniai; 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys).

20. Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

22. Ieškovė ieškinyje nedetalizuoja konkrečios motinos bendravimo su vaikau tvarkos, nurodo, kad bendraus apibusiu susitarimu, sūnui patogiu laiku ir atsižvelgus į jo interesus. Ieškovės atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog netikslinga nustatyti konkrečią vaiko bendravimo tvarką su tėvu, kadangi atsakovas ir taip su vaiku nebendrauja. Išvadą teikiančios institucijos atstovė prašė nustatyti detalesnę skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.

23. Nagrinėdamas šeimos bylas teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų pareikšta (CPK 376 straipsnio 3 dalis), ir šia teise naudojasi nustatydamas konkrečią bendravimo tvarką, tačiau teismas tuo pačiu yra saistomas ieškinio (priešieškinio) reikalavimais (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis) ir negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos kuri nebūtų realiai vykdoma. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus dėl tėvo bendravimo su vaiku, daro išvadą, kad siekiant išvengti šalių tarpusavio nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos ateityje, tikslinga nustatyti detalesnę bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri užtikrins tinkamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, nepažeis ieškovės ir vaiko interesų. Nustatytina, kad atsakovas privalo ieškovę prieš penkias kalendorines dienas informuoti apie ketinimą pasiimti vaiką ir esant vaikui pas jį, nevartoti alkoholio, be to, nustatytina, kad ieškovė turi užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku nuotoliniu būdu. Šalys privalo viena kita informuoti apie jų pasikeitusią gyvenamąją vietą (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

24. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

25. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

26. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (533,65 Eur į rankas) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

27. Ieškovė iš atsakovo prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę ir vaiko motiną J. L. nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

28. Ieškovė nurodo, kad vaikui kas mėnesį būtina skirti 400 Eur sumą, kuri mažintina valstybės vaikui mokamos išmokos suma, t. y. 70 Eur. Todėl vaikui per mėnesį iš tėvų skiriama suma turi būti 330 Eur. Teismo vertinimu, nurodyta suma, reikalinga mažamečio vaiko išlaikymui, nėra per didelė ar nepagrįsta, be to, ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir mažamečio vaiko būtiniausius poreikius.

29. Vertinant tėvų materialinę padėtį iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su mama ir su dar dviem kitais ieškovės vaikais: D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini). Nors D. M. ką tik tapo pilnamečiu, tačiau jis mokosi (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė pati viena išlaiko du nepilnamečius vaikus ir privalo prisidėti prie ką tik pilnamečiu tapusiu D. M. išlaikymo, nes jis mokosi. Ieškovės gaunamų pajamų vidurkis 2021 m. sudarė apie 896 Eur neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos darbo užmokestis į rankas yra apie 460 Eur. Taip pat ieškovė gauna išmokas už vaikus bei sūnūs D. M. ir L. M. gauna našlaičio pensijas. Jokio registruotino turto ieškovė neturi.

30. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie jo materialinę padėtį. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovo materialinę padėtį nustatyta, kad jo vardu nėra registruota kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Iš Sodros duomenų, pateiktų Institucijos, teikiančios išvadą, nustatyta, kad V. M. gavo nedarbo išmoką nuo 2022-01-15 iki 2022-02-02 ir išmokėta 178,75 Eur. 2022 m. vasario 3 d. išbrauktas iš Užimtumo tarnybos įsidarbinus savarankiškai, tačiau 2022 m. balandžio 24 d. duomenimis Sodroje nerasta duomenų apie atsakovo darbovietes. Nors duomenų apie atsakovo darbovietes nėra, tačiau kaip matyti atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, todėl turi visas galimybes dirbti ir taip bent minimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Domenų, kad atsakovas negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės, nėra. Taip pat iš Institucijos, byloje teikiančios išvadą, pateiktų duomenų apie atsakovą matyti, kad jis daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad anksčiau vaikas gyveno pas atsakovą ir jis jį išlaikė visiškai, iš vaiko motinos J. L. gaudavo 100 Eur išlaikymą, vadinasi, atsakovas ir šuo metu turi galimybę bent minimaliai prisidėti prie mažamečio sūnaus išlaikymo.

31. Teismas, įvertinęs mažamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į ieškovės finansinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jaunas, pajėgus dirbti, daugiau išlaikomų asmenų neturi, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo šalims teikiant išlaikymą jų mažamečiui sūnui, todėl iš atsakovo priteisina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai). Likusi vaiko išlaikymui reikalinga suma atskaičius valstybės išmoką už vaikus, tenka ieškovei.

32. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė J. L.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

34. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti įsiskolinimą už du mėnesius, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.

35. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad M. M. iš tėvo paimtas ir motinai perduotas 2022 m. gruodžio 23 d. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo to laiko atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikui. Atsakovas nepateikė duomenų, kad teikė šiuo laikotarpiu vaikui išlaikymą (CPK 178 straipsnis), todėl reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra pagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo dydžiu laiko tinkama - 200 Eur sumą per mėnesį, ir nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo 2 mėnesius, todėl atsakovo neteikto išlaikymo skola sudaro 400 Eur (2 mėnesiai x 200 Eur = 400 Eur).

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistinas 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, valstybei iš atsakovo priteistina 63 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ((200 Eur x 12 mėn.) + 400 Eur įsiskolinimas) x 3 proc. x 75 proc. = 63 Eur) (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis turi būti mokamas už kiekvieną atskirą reikalavimą, todėl iš viso už du neturtinio pobūdžio reikalavimus šiuo atveju turi būti sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovė ieškinį teikė elektroninių ryšių priemonėmis, tai žyminis mokesti už vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą būtų 75 Eur. Indeksavus žyminį mokestį už vieną reikalavimą turėtų būti mokamas 88 Eur žyminis mokestis. Taigi už du neturtinio pobūdžio reikalavimus turi būti mokamas 176 Eur žyminis mokestis. Ieškovei 2022 m. kovo 9 d. nutartimi buvo įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti nustatytą dalį žyminio mokesčio – 50 Eur ir taip pat J. L. buvo atidėtas 126 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė 2022 m. kovo 14 d. sumokėjo nustatytą dalį žyminio mokesčio.

40. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir pasyvų atsakovo elgesį, iš atsakovo ieškovei priteistina 50 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas, t. y. 126 Eur už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Taigi iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 189 Eur (63 Eur + 126 Eur) žyminio mokesčio.

41. Ieškovei kreipiantis į teismą, ją atstovavo advokatas Mindaugas Klemenis. Pagal byloje esančią sąskaitą faktūrą 2022 m. vasario 28 d. Nr. KLM-22-020 ir mokėjimo nurodymą, matyti, kad ieškovė patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų už teisines paslaugas dėl išlaikymo priteisimo. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-7283-215/2019, dalį, kuria buvo nustatyta sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su tėvu V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku:

1. Tėvas prieš 5 kalendorines dienas privalo informuoti vaiko mamą apie atvykimą pasiimti vaiką ir esant vaikui pas jį nevartoti alkoholio;

2. Motina sudaro galimybę tėvui nekliudomai bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis (pokalbių programomis, el. paštu, mobiliuoju telefonu ir pan.), atsižvelgiant į vaiko interesus, mokymosi ir poilsio rėžimą.

3. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 189 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš viso 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) (100 Eur išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą ir 50 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio).

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-1406-1139/2022 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl M. M. laikino išlaikymo priteisimo.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.