Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs, Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyventis A.g. , Re. k., Reivyčių sen., Mažeikių r., deklaravęs gyvenamąją vietą D. g., Mažeikių m., vykdantis individualią veiklą, miškininkystė, teistumas teistas 7 kartus: 1) 2010-07-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;

2) 2011-09-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 41 para arešto;

3) 2011-09-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 15 parų arešto;

4) 2013-01-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo;

5) 2013-02-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės apribojimo; Bausmė subendrinta. 2013-10-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto. 2016-04-22 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę.

6) 2017-01-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL, t. y. 1129,80 € (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. M. 20 MGL, t. y. 753,20 € (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-05 23.00 val. iki 2017-01-06 10.52 val., prilyginant vieną suėmimo dieną dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudai ir laikyti, kad V. M. yra sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudos, bauda nesumokėta,

7) 2018-07-02 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu už veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 ir 3 d.d., nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos B. K. ( toliau- BK )140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. M. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2018-10-29 apie 14.00 val. namuose, adresu A. g. , R. k., Mažeikių r., nemažiau kaip du kartus koja spyrė į kairįjį šoną sugyventinei J. L..

Be to, kaltinamasis V. M. 2018-10-29 apie 22.30 val. namuose, adresu A. g. , R. k., Mažeikių r., tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė sugyventinei J. L. už rankos ir nusviedė ją ant laiptų.

Be to, kaltinamasis V. M. 2018-10-30 apie 14.30 val. namuose, adresu A. g. , R. k., Mažeikių r., tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė rankomis už kaklo sugyventinei J. L. ir ėmė smaugti ir nemažiau kaip du kartus koja spyrė J. L. į kairiąją koją.

K. V. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad tarp jų kilo ginčai dėl to, kad J. išgerdinėja, o jų vaikui yra 1 m. 2 mėn. Jis pats buvo blaivus, jis ją tik norėjo papurtyti. Gal ir įspyrė supykęs. Vėliau vedė ją iš rūsio ir pargriovė ant laiptų, nes supyko, kad reikėjo girtą vesti iš rūsio. 2018 10 30 d. įvyko susistumdymas, kivirčas dėl jos išgertuvių. Vyko apsistumdymas, supurtymas, tikslas buvo supurtyti. Buvo paėmęs už kaklo tikslu supurtyti. Įspyrė du kartus į koją. Kad ją įskaudinti, tokio tikslo neturėjo. Norėjo ją sudrausminti, kad nebegertų. Norėjo, kad ji atsipeikėtų. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji J. L. teismo posėdyje parodė, kad tada įvyko konfliktas su V. Pastoviai vyksta psichologinis smurtas iš jo pusės. Ji pripažįsta, kad pradėjo išgerdinėti, gerdavo alkoholį ir kartu psichotropines tabletes, nes pavargo moraliai nuo jo psichologinio smurto. Pradėjo jam sakyti tiesiai į akis, kad nebeapstotų vaikų. Jis užsiplieskia ir prasideda daužymas ir trankymas, ji bėgdavo su vaikais iš namų. Dabar yra mėlynės ant kūno. Tada buvo pirtis iškūrenta, o ji buvo išgėrusi vaistų ir alkoholio ir buvo smarkiai apsvaigusi. Jis griebė ją ir stūmė ant laiptų ir ji pargriuvo, jai skaudėjo. 10 29 d. jis supykęs su kartus įspyrė jai į šoną, yra mėlynės didelės, jai skaudėjo. 10 30 d. apie 14.30 val. jam vėl užėjo pyktis, ji buvo išgėrusi antidepresantų, nuo jų buvo apsvaigusi, tai jis ją sugriebė už gerklės ir suspardė koją, du kartus įspyrė į kairę koją, jai skaudėjo, liko didelės mėlynės. Už gerklės gal norėjo supurtyti. Tada atvyko socialinė darbuotoja ir iškvietė policiją.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Įrodomąją galią turi tik teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, laiko, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina tai, kad kaltinamasis V. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2d.

Teismas, teismo posėdžių metu ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 305 str. 1d. 2p. nuostatomis, išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 str. 2d., tai patvirtina aukščiau išdėstyti kaltinamojo V. M. ir nukentėjusiosios J. L. parodymai teismo posėdžio metu ir kiti ištirti įrodymai:

-iš pareiškimo policijai matyti, kad pranešta, jog J. L. sumušė sugyventinis V. M. ( b.l.14 );

- iš 2018-10-30 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje akto matyti, J. L. padarytų sužalojimų vieta ( b.l. 17-19);

- iš fotolentelės matyti J. L. kūnui padaryti sužalojimai ( b.l.20-23);

- iš įtariamojo V. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, jog 2018-10-29 jis nevartojo alkoholio, buvo namuose. Parodė, kad jos sugyventinė J. yra priklausoma nuo alkoholio. Gal nuo šeštadienio 2018-10-27 prasidėjo namuose nesutarimai, pastebėjo, kad sugyventinė yra stipriai neblaivi. Tada jie pradėjo konfliktuoti dėl jos alkoholio vartojimo. Jis labai pyko ant jos, nes ji maitina savo kūdikį krūtimi ir dar vartoja alkoholį. Jis prieš sugyventinę nesmurtavo, nieko jai nedarė. Jis prieš savo sugyventinę nesmurtavo. Jis jai nespyrė. Jis jų konfliktų metų ją papurtydavo, kad ji atsipeikėtų nuo alkoholio. Tą tai pripažįsta, kad jis tikrai ją buvo suėmęs už rankų ir stipriai suspausti galėjo, nes ji buvo girta. Jis konfliktavo su sugyventine tik miegamojo kambaryje, kituose kambariuose, nei prie laiptų nebuvo su ja, kai barėsi. Jis galėjo suimti Jurgitą už kaklo, jis tik ją supurtyti norėdamas galėjo suimti, tikrai jos nesmaugė. Jis neketino prieš ją smurtauti, neketino jai sukelti fizinio skausmo, jis tik norėjo, kad ji atsitokėtų, kad negertų ir galvotų, ką daro, kad prižiūrėtų mažąjį jų kūdikį. Jis su sugyventine konfliktavo tik dėl to, kad ji buvo neblaivi, ji elgėsi konfliktiškai, prikaišiodavo jam praeitį, kai jis vartojo alkoholį. Negali pasakyti, ar sukėlė fizinį skausmą, jis ją papurtydavo tik norėdamas gero, kad ji atsipeikėtų, norėjo jai padėti. Jis prisipažįsta kaltu tik dalinai, nes sugyventinę tik supurtė, spirti jai tikrai nespyrė ir specialiai jai smurto nedarė ir tikslo neturėjo. Jo sugyventinė, kai jis ją supurtė suėmęs už rankų ar kaklo, galėjo ir pati būti apsvaigusi nuo alkoholio ir kartais nesuvokė nei ką sako, nei ką daro. Dėl mėlynių negali pakomentuoti, gal ir ji pati kur susidaužė nuvirsdama. Jis jos tikrai nespardė ir nedaužė, tik supurtė ją suėmęs už rankų ir kaklo.2018-10-30 buvo atvykusi socialinė darbuotoja, kuri ir iškvietė policiją, nes ji jam pasakė, kad jis turi išsikraustyti iš namo. Pritarė socialinei darbuotojai, kad ji kviestų policiją. Jo sugyventinė, kai jį sulaikė buvo neblaivi, jis buvo blaivus. Dėl sukelto fizinio skausmo sugyventinei aš nuoširdžiai gailiuosi.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 2 d. kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 2 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str.2 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Įrodymų visuma patvirtina tai, kad V. M. tyčia, sukeldamas fizinį skausmą, smurtavo prieš savo sugyventinę.

Susiejus visus įrodymus į vieningą nuoseklią įrodymų grandinę, laikytina, kad įrodyta, jog kaltinamasis V. M. įvykdė jam inkriminuotą tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 str. 2d.

K. V. M. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas( BK 27 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus įrodymus ir nusikalstamos veikos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, į jo paties požiūrį į padarytą veiką ir labai nuoširdų gailėjimąsi, laikytina, kad, teismo nuomone, tikslingiausia kaltinamajam skirti tokią bausmę, kurios metu jis, prižiūrimas bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos, privalėtų vykdyti teismo paskirtas pareigas. V. M. tikslingiausia paskirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą teismas daro iš to, kad V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, yra išsikraustęs ir gyvena atskirai. Iš kaltinamojo paaiškinimų teismas sprendžia, kad smurtas prieš šeimos narius buvo jo poelgis, siekiant priversti sugyventinę nebevartoti alkoholį, kurį, kaip ji pati parodė, vartoja kartu su psichotropiniais vaistais, jis manė tokiu būdu ją paveiksiąs,bet kad ir tokiu jo nurodytu tikslu smurto vartojimas yra visiškai nepateisinamas. Laikytina, kad, paskyrus bausmę ir nustačius pareigas bus kontroliuojamas nuteistojo elgesys, sudaryta galimybė jam pasitaisyti. Nuteistajam nevykdant nustatytų pareigų, bus galima spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Laikytina, kad tikslinga kaltinamajam skirti bausmę- terminuotą laisvės atėmimą, atidedant bausmės vykdymą ir skiriant jam teismo įpareigojimus.

Teismas, skirdamas bausmę šiam kaltinamajam, siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, atsižvelgiant ir į prevencijos reikšmę, atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į jo požiūrį į padarytą veiką.

Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis V. M. anksčiau teistas (b.l. 33-46), administracine tvarka baustas (b.l. 47-48), pas gydytoją psichiatrą nesilanko ir nesigydo (b.l. 53).Įvertinus visas aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, kad jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str. , 298 str. , 302 str. , 303 str.,305 str., 307 str.,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos B. K. 140 str. 2 d. ir nuteisti jį vieneriems metams ( 1 m.) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti trečdaliu ir V. M. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 ( mėn.) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme 2018-10-30 - 2018-10-31 ( dvi paras ).

Vadovaujantis B. K. 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2018 07 02 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti V. M. galutinę bausmę 1 metus ir du mėnesius ( 1m. 2 mėn. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 10 punktais, V. M. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies pagrindu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 72¹ straipsnio pagrindu skirti V. M. įpareigojimą vienerius metus ( 1 m. ) gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens J. L. ir vienerius metus (1m. )nesiartinti prie nukentėjusiosios J. L..

Kardomąsias priemones, skirtas 2018-10-31 prokuroro nutarimu V. M.: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. M., kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.