Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyventis (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. , deklaravęs gyvenamąją vietą Draugystės g.16-49, Mažeikių m., bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2010-07-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;

2) 2011-09-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 41 para arešto;

3) 2011-09-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 15 parų arešto;

4) 2013-01-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo;

5) 2013-02-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės apribojimo; Bausmė subendrinta. 2013-10-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto. 2016-04-22 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę.

6) 2017-01-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL, t. y. 1129,80 € (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. M. 20 MGL, t. y. 753,20 € (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-05 23.00 val. iki 2017-01-06 10.52 val., prilyginant vieną suėmimo dieną dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudai ir laikyti, kad V. M. yra sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudos, bauda nesumokėta,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2018-06-24 apie 1.23 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu sudavė į krūtinės sritį ne mažiau tris smūgius kartu gyvenančiam mažamečiui sugyventinės J. L. sūnui L. M., gimusiam 2006 m., , taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė vieną smūgį kumščiu sugyventinei J. L. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2018-06-24 apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 11,Mažeikių r., kviesta policija, kur nuvykus rasta J. L., kuri yra sumušta, kruvinos lūpos. Pastaroji nurodė, kad sugyventinis V. M. kumščiu sudavė jos sūnui L. M. į krūtinės sritį, o ji norėdama užstoti stojo į tarpą, ir V. M. jai kumščiu trenkė į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. L. M. nurodė, kad jam sudavė mamos sugyventinis V. M. į krūtinę, ir tai sukėlė jam fizinį skausmą. V. M. kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau akivaizdžiai buvo neblaivus. J. L. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas.(b.l. 15-18)

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kas yra šeimos nariai tyčia sužalojant asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-152-693/2016). BPK 38 str. nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams: kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius kartu gyvenančiam mažamečiui sugyventinės J. L. sūnui, L. M., bei vieną smūgį kumščiu sugyventinei J. L..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryti du nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veikos padaryta tiesiogine tyčia, baigtos. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad V. M. teistas 6 kartus.

Teismo nuomone, tikslingiausia kaltinamajam skirti tokią bausmę, kurios metu jis, prižiūrimas bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos, privalėtų vykdyti teismo paskirtas pareigas. V. M. tikslingiausia paskirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą teismas daro iš to, kad V. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų, šie atleido. Iš kaltinamojo paaiškinimų teismas sprendžia, kad smurtas prieš šeimos narius buvo vienkartinis jo poelgis, padarytas alkoholio poveikyje. Kaltinamasis sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nustačius pareigas bus kontroliuojamas nuteistojo elgesys, sudaryta galimybė jam pasitaisyti. Nuteistajam nevykdant nustatytų pareigų, bus galima spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės švelnesnės už vidurkį, kurios subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino kaltu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi V. M. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti V. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams,pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti trečdaliu ir V. M. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 2 dienas nuo 2018-06-24 2.00 val. iki 2018-06-25 16.00 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 10 punktais, V. M. atidėti bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams įpareigojant gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies pagrindu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.