Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko karas, todėl atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikas vairuotojo pažymėjimą, kurį įgijo 1997 m., tačiau jo galiojimas baigėsi 2018 m. Norėdamas gauti naują vairuotojo pažymėjimą, jis turėjo išklausyti mokymus. Mokėsi, išlaikė egzaminus ir 2022 m. gavo naują vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo be C kategorijos, taigi galėjo vairuoti tik lengvuosius automobilius. (Duomenys neskelbtini) dirbo taksi vairuotoju, bet vėliau jį atleido iš darbo, kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini), todėl norėjo atvažiuoti į Europą ir dirbti su vilkiko vairuotoju. Tam, kad gautų vizą į Europą, jam reikėjo vairuotojo pažymėjo, kuris būtų su vilkikams vairuoti skirta kategorija. Nuėjo pas tą patį žmogų, iš kurio buvo gavęs vairuotojo pažymėjimą, ir jo paprašė vairuotojo pažymėjimo su kategorija, leidžiančia vairuoti vilkikus, tačiau jam paaiškino, kad trūksta vienerių metų vairavimo stažo, todėl išduoti tokio vairuotojo pažymėjimo negali. Vairuotojo pažymėjimą jam pasiūlė nusipirkti. R. R. sumokėjo pinigus ir, padedamas darbuotojo, išlaikė vairuotojo egzaminą, o po kelių dienų gavo voką su vairuotojo pažymėjimu ir egzamino lapu. Jis suvokė, kad toks vairuotojo pažymėjimo gavimo būdas yra neteisėtas, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą su vilkikams vairuoti skirta kategorija, gavo vizą ir atvažiavo į Europą. Visa tai darė norėdamas dirbti: tam skolinosi pinigų, ieškojosi gyvenamosios vietos. Telefone perskaitė, kokiu būdu Lietuvoje galima gauti 95 kodą, taigi nuvažiavo į AB „Regitra“ ir padavė savo turėtą vairuotojo pažymėjimą, bet jam pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kitą vairuotojo pažymėjimą, kurį turi su savimi, gavo oficialiai, mokėsi, laikė egzaminus, viską turi mobiliojo ryšio telefone. Į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini) m. vasarą, laikinas leidimas gyventi Lietuvoje galioja iki (duomenys neskelbtini) m. Suvokė, kad turi netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau jam sakė, kad toks vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas Europoje. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmus vertina neigiamai. Oficialiai dirba pas draugą įmonėje, atlieka įvairius pagalbinius darbus, dirba vairuotoju. Mėnesio atlyginimas yra nuo 800 Eur iki 1 000 Eur, apgyvendinimas ir maitinimas yra nemokamas, nes draugas padeda jo šeimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 20 d. apie 9.30 val. prie 3 langelio priėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis R. R., kuris pateikė jai (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti 95 kodą. Ji paėmė vairuotojo pažymėjimą patikrinimui, ar nėra suklastotas. Tikrino pro padidinimo stiklą ir pastebėjo, kad ant vairuotojo pažymėjimo nėra mikro teksto, blankas yra skenuotas ir trūksta polikarbonatinės medžiagos. Apie įtarimus dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo pranešė komandos vadovui ir paskambino trumpuoju numeriu 112, o R. R. liepė laukti atvykstančios policijos (b. l. 23–25).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2024 m. liepos 20 d. Bendrajame pagalbos centre gautas I. S. pranešimas apie tai, kad į AB „Regitra“ atvyko užsienio pilietis R. R., kuris turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau turi padirbtą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 6).

2024 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėtas AB „Regitra“ padalinys, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vaizdo įrašų stebėjimo kamerų nėra, apžiūros metu nieko rasta ir paimta nebuvo (b. l. 11–13, 14–17).

2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolenetėje užfiksuota R. R. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), gauto liudytojos I. S. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūra. Ant vairuotojo pažymėjimo nurodyta, kad dokumentą išdavusi valstybė yra (duomenys neskelbtini) Respublika. Vairuotojo pažymėjimas išduotas R. R. vardu. Vairuotojo pažymėjimas yra šviesios spalvos. Jo dešinėje yra (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinė vėliava. Priekinėje vairuotojo pažymėjimo dalyje yra užfiksuota vairuotojo, kuriam priklauso pažymėjimas nuotrauka, asmens duomenys, pažymėjimo galiojimo laikas, išdavusi įstaiga, pažymėjimo numeris, asmens parašas, kraujo grupė, suteiktos vairavimo kategorijos. Kitoje vairuotojo pažymėjimo pusėje yra nurodytos turimų kategorijų galiojimo laikai ir kraujo grupė (b. l. 39–41, 42–44).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1913 (24) konstatuota, kad tirti pateiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) R. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išspausdintas ne pagal dokumentų spausdinimo reikalavimus ir yra netikras. Netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, specialiosios apsaugos priemonės, veido atvaizdas, biografiniai duomenys išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu / daugiafunkciniu aparatu) plastiko kortelėje, imitavus optiškai kintančią apsaugos priemonę kinegramą ir ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuojančius vaizdus; parašas atliktas rašikliu (b. l. 48–50).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. spalio 25 d. rašte nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės transporto priemonių ir vairuotojų duomenų bazę vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas piliečio K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. 2018 m. sausio 9 d. buvo suteikta B kategorija, vairavimo stažas nuo 2009 m. balandžio 4 d., vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis (b. l. 53).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. gruodžio 16 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, galiojantis nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2032 m. sausio 21 d. Kategorijos B ir C. R. R. vairavimo patirtis yra nuo 2022 m. sausio 21 d. Jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kriminalinio pobūdžio informacijos R. R. atžvilgiu neturima (b. l. 56).

2024 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 9.50 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur į AB „Regitra“ atvyko užsienio pilietis R. R., kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje, bet turi suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Atvykus nurodytu adresu, AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistė I. S. pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio R. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi įtaria, kad jis yra suklastotas. R. R. pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dokumentą, kuris yra patvirtintas notaro apie vairuotojo pažymėjimo išdavimą (b. l. 72–77).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, kuris įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., buvo pakeista BK 300 straipsnio 2 dalies sankcija, nes šios dalies sankcijoje nustatytos naujos bausmės – bauda ir laisvės apribojimas. Akivaizdu, kad naujoji BK 300 straipsnio 2 dalies redakcija yra baudžiamasis įstatymas, kuris sušvelnina bausmę, todėl turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl teismas vertins, ar R. R. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje (nauja įstatymo redakcija) nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą.

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje laikė ir panaudojo jam žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). R. R. teisme detaliai papasakojo aplinkybes, kaip jis neteisėtai (teisėtai neišlaikęs reikiamų egzaminų) įgijo minėtą dokumentą, kurį vėliau laikė ir panaudojo AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: policijos įvykio registro išraše, 2024 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. spalio 25 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d. raštuose, 2024 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Tai, kad R. R. laikytas ir panaudotas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, patvirtina objektyvus įrodymas – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-1913 (24), kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas R. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, išspausdintas ne pagal dokumentų spausdinimo reikalavimus ir yra netikras, jo blankas, specialiosios apsaugos priemonės, veido atvaizdas, biografiniai duomenys išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu / daugiafunkciniu aparatu) plastiko kortelėje, imitavus optiškai kintančią apsaugos priemonę kinegramą ir ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuojančius vaizdus; parašas atliktas rašikliu (b. l. 48–50). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad R. R. nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei iki 2024 m. liepos 20 d. apie 9.50 val. su savimi laikė žinomai netikrą, jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2024 m. liepos 20 d. apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini), pateikė AB ,,Regitra“ darbuotojai, siekdamas gauti 95 kodą, taip šį žinomai netikrą dokumentą laikė ir panaudojo.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, taip pat jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. R. savo veiksmais veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (nauja įstatymo redakcija).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusią su dokumentų klastojimu, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. neteistas (b. l. 98–99), per paskutinius penkerius metus Lietuvoje nebaustas administracine tvarka (b. l. 96–97), dirba – vykdo individualią veiklą. R. R. išsiskyręs, turi sugyventinę ir šešis vaikus. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 (5 000 Eur) iki 4 000 (200 000 Eur) MGL dydžio. Teismo vertinimu, 111 MGL (5 550 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas nenustatė aplinkybių taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti R. R. mažesnę baudą, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta minimali.

Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajam arešto bausmę ir bausmės vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, kadangi R. R. yra sunki finansinė padėtis. Visų pirma, R. R. gynėja prašo skirti pirmą kartą teisiamam asmeniui griežtesnę bausmės rūšį, nei skiria teismas (bauda yra švelniausia iš BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytų bausmių rūšių). Teismas nenustatė jokių pagrindų, kad pirmą kartą teisiamam R. R. būtų pagrindas skirti arešto bausmę, net ir atidedant jos vykdymą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, jo teigimu, mėnesio atlyginimas yra nuo 800 Eur iki 1 000 Eur, apgyvendinimas ir maitinimas yra nemokamas. Teismas nenustatė, kad R. R. finansinė padėtis yra itin sunki (duomenų apie jo finansinius įsipareigojimus nėra). Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamojo, jis turi šešis vaikus, juolab nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę. Be to, nuosprendžio vykdymo procese, jei R. R. savanoriškai nesumokės paskirtos baudos, o antstolis negalės jos išieškoti priverstine tvarka, antstolis turės teisę kreiptis į teismą su teikimu pakeisti baudą į atitinkamą kitą bausmę, kaip nustato BK 47 straipsnio 7–8 dalys.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po nuosprendžio įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 16 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Kiti klausimai

R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 124–125). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtus vokus (2 vnt.) su tyrimo objektais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-03154 dėl 347,91 Eur už R. R. gynusios advokatės A. Ustinovič darbo užmokestį (b. l. 174–177). Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 111 MGL (5 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti bausmę – 74 MGL (3 700 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtus vokus (2 vnt.) su tyrimo objektais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš R. R. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per 16 (šešiolika) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-1437-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (R. R. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo jam išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.