Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 58-44, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. V. P. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 5 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendį, kuriuo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis pakeistas: V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir V. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Likusi Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 58-44, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalimi, nustačiusi, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, nutarė netaikyti nuteistajam lyginio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos. Nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis tik pastaruoju metu pasižymi didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą. Vertinant nuteistojo ekonominius ryšius nurodyta, jog nuteistojo darbo patirtis maža ir nestabili, o jo finansų planavimo įgūdžių stoka tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nutarime pažymėta, jog dėl nuteistojo mąstymo lankstumo stokos galimas apsunkintas intervencijos rezultatų įsisavinimas ilgalaikėje perspektyvoje. Paneigiant nustatytus apsauginius veiksnius, nutarime teigiama, kad nuteistojo pastovi gyvenamoji vieta buvo vienas iš nusikalstamos veikos aplinkos struktūrinių elementų, o palaikomi glaudūs santykiai su artimaisiais negali turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi nuteistasis gyveno demoralizuotoje aplinkoje, kurioje vyravo specifinis supratimas apie leistino elgesio būdus ir jo ribas. Komisijos nutarimu rekomenduota atlikti nemokamus darbus bei tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, šį nutarimą nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, jog šiuo metu nėra pasiekti bausmės tikslai, kadangi tik pastaruoju metu stebimas V. P. įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Pažymėjo, kad V. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo ir šiuo metu yra žema, tačiau jo pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme yra nenuoseklios. Teismo vertinimu, nustatytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo socialiniai ryšiai negali būti vertinami tik kaip apsauginis veiksnys, nes neatgrasė nuo nusikaltimo padarymo. Teismas pabrėžė, jog pastarasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, taigi, nesuprato padaryto nusikaltimo ir savo veiksmų pavojingumo, kuris buvo padarytas pasipelnymo tikslais, todėl itin svarbus ir nuteistojo požiūris į darbą, tačiau asmens byloje nėra duomenų rodančių, kad nuteistasis siektų įsidarbinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, nusprendė, kad paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, siekdamas mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, dėdamas pastangas darbinėje, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodyto straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta galimybė nuteistiesiems, sutinkantiems, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, lygtinį paleidimą taikyti iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. P. pusę laisvės atėmimo bausmės atliks tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau pastarasis sutiko, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, nuteistasis laikomas atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kas pripažintina formaliu pagrindu svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nepaisant to, lygtinio paleidimo taikymui yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, o lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visuma, be kita ko, nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai, kriminogeninių veiksnių valdymas ar jų eliminavimas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nustačius formalias sąlygas spręsti klausimą dėl nuteistojo probacijos, būtent privalomų materialiųjų sąlygų nebuvimas sudarė teisinį pagrindą atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog asmens resocializacija šiuo metu nėra galima mažiau formalizuotoje aplinkoje, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, be kita ko, nurodė, jog ir paskirtos bausmės tikslai šiuo metu nėra pasiekti.

8. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina tai, jog, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ apibrėžia tik valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros būtų pažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

9. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiu, jog teismas, kaltininkui skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į galimą nuteistojo lygtinį paleidimą, kadangi pastaroji probacijos forma visų pirma paskiriama vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, o kaltininkui bausmės skiriamos vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. teismas kaltininkui skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, t. y. individualizuodamas bausmę teismas įvertina BK 54 straipsnio 2, 3 dalyse numatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei motyvuotai parenka konkrečią bausmės rūšį bei optimalų skiriamos bausmės dydį. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą, kurią, be kita ko, sudaro ir veiksniai, apibūdinantys nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu, kurių visuma vertinama, siekiant nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pastebėtina, jog nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip minėta, ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be kita ko, ir nustatytų teismo, visumoje.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą nuteistąjį V. P. charakterizuojančią bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, objektyviai įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, nors nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvėje, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kadangi nuteisto asmens elgesys, jo nuostatos lėšų tvarkymo srityje, kriminalinės nuostatos bei lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka reikalauja tikslesnės intervencijos.

12. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti tai, kad teismas atsižvelgė ne tik į nuteistojo teisės pažeidimų istoriją, bet ir nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, galimybę įsidarbinti, nuteistojo socialinius ryšius bei kitus rizikos veiksnius, tačiau jų lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, bet ir pakankamai detaliai aptarė jų reikšmę, analizuojant jų realią įtaką nuteistojo polinkiams. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, ankstesnių padarytų nusikaltimų sunkumas nebuvo lemiamu veiksniu priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, priešingai buvo vertinamos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be kita ko, ir nustatytų teismo, visumoje, pastebint nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri nepripažintina pakankama.

13. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, atlikus nuteistojo V. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką 2022 m. vasario 7 d. nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra – žema, t. y. V. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika bausmės vykdymo metu sumažėjo, kadangi 2020 m. rugsėjo 23 d. atliktus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nepaisant to, nėra pagrindo suabsoliutinti šių rodiklių, kadangi jie neatsispindi akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu buvo nustatyta, jog jo pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme nėra nuoseklios – nuteistasis ne tik skatintas už nepriekaištingą elgesį (tris kartus), tačiau ir baustas drausmine tvarka (keturis kartus), o teigiama elgesio dinamika stebima tik pastaruoju metu, šiam pasižymint didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą. Nagrinėjamu aspektu atsižvelgtina ir į tai, jog, atlikus pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog dominuoja būtent dinaminiai veiksniai – nestabili darbo patirtis; lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; kriminalinės nuostatos; neigiama patirtis laikantis priežiūros ir apribojimų taisyklių; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes, kas iliustruoja plačias galimybes teigiamu ir kryptingu elgesiu mažinti ir (ar) eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14. Šių aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis disciplinuotu elgesiu pasižymi sąlyginai nedidelį laikotarpį, nors tinkamai atlikti bausmę visų pirma yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Taigi, šiuo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika nėra pakankamu pagrindu pripažinti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, dėl ko šiuo metu, nustačius, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, be kita ko, nestabili darbo patirtis, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka, lėmę nuteistojo apsisprendimą padaryta nusikalstamas veikas, reikalauja papildomos intervencijos, kyla pagrįstų abejonių probacijos tikslingumu – realia galimybe stebėti nuteistojo pažangą savarankiškai valdant kriminogeninius veiksnius mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

15. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė būtinumą dėti pastangas darbinėje, lėšų tvarkymo ir pajamų valdymo srityse, kadangi būtent šie veiksniai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juos įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų savanaudiškų motyvų kontekste. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, V. P. nuteistas už savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, t. y., nuteistasis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Rengiant socialinio tyrimo išvadą, analizuojant nuteistojo mąstymo, elgesio ypatumus, buvo nustatytas ir nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo paskatos – nuteistasis, susidūręs su finansinėmis problemomis, nesugebėjo pasirinkti konstruktyvių būdų joms išspręsti, tam turėjo įtakos ir egzistuojantis nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog, nors V. P. sėkmingai užbaigė intervencines programas, dalyvavo adaptacijos programose, elgesio pataisos programose, vis dėlto nuteistojo nuostatų sritis liko nepakitusi, o nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai, nulemti ir nestabilios darbo patirties, iš esmės nebuvo lavinami, be kita ko, ir paties nuteistojo iniciatyva. Analizuojant nuteistojo ekonominius ryšius matyti, jog pastarasis dirbo iki 2010 m. rugpjūčio mėn., vėliau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2011 m. darbo paieška buvo nutraukta, taigi, pastarasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio iki jam pritaikyto kardomojo kalinimo, o dėl galimybės dirbti į pataisos įtaigos administraciją šis nesikreipė ir bausmės vykdymo metu. Taigi, nepaisant duomenų apie V. P. legalaus pragyvenimo šaltinio stoką, kaip vieno iš esminio kriminogeninio veiksnio, šis nedirba ir struktūruotoje aplinkoje, o dėl leidimo užsiimti individualia veikla kreipėsi tik 2022 m. vasario mėn., dėl ko nėra galimybės stebėti ir realios dinamikos, siekiant eliminuoti aptartus kriminogeninius veiksnius, nors pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija.

16. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui abejonių nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – nuteistojo nuostatos, būdingi kitų asmenų pozicijos suvokimo, abstraktaus mąstymo sunkumai. Vertinant nuteistojo mąstymo elgesio ypatumus socialinėje tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistajam būdingos tam tikros kriminalinės nuostatos ir dviprasmiška nuostata į visuomenės vertybes, pažymėta, kad problemų identifikacijos, sprendimo, savo veiksmų pasekmių numatymo įgūdžių stoka lėmė ir V. P. nusikalstamo elgesio pasireiškimą. Aptarti veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Pastarosios aplinkybės iš esmės atsispindi ir nuteistojo elgesyje, vykdant bausmę – nuteistasis bausmės vykdymo metu ne karą baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Teismo vertinimu, nustatyti veiksniai taip pat reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įsitraukimo – būtinybę dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą. Pabrėžtina ir tai, jog ir socialinio tyrimo išvadoje taip pat rekomenduota nuteistąjį nukreipti teisinio ir socialinio švietimo kryptimi, tobulinti nuteistojo socialinius įgūdžius. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti aptartus kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

17. Atmestinas ir skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Aptartos nuostatos rodo tai, jog nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nėra tikslinga remtis kaip precedento galią turinčiu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-495/2018, kadangi minėtoje byloje nėra tapačios nei faktinės aplinkybės, nei taikoma teisė, kadangi skunde nurodytame sprendime lygtinio paleidimo klausimas nebuvo sprendžiamas, ar Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-854-133/2012, kadangi šioje byloje nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, be kita ko, ir bausmės vykdymo metu nėra tapačios ar labai panašios (past. – tai lemia ne tik padarytų nusikaltimų veikų sunkumo laipsnio skirtumas, tačiau ir skirtingas nuteistųjų elgesys bausmės vykdymo metu, pavyzdžiui, nuteistasis, kuriam taikytas lygtinis paleidimas, bausmės atlikimo metu baustas tik vieną kartą, tačiau skatintas keturis kartus, pastarasis taip pat dirbo visuomeniniais pagrindais ir kt.).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pastaruoju metu nuteistojo stebima pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, kadangi lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo V. P. skundas atmetamas, pabrėžiant, jog vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, be kita ko, eliminuojant ir aukščiau aptartus kriminogeninius veiksnius, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, kas sudarys pakankamas garantijas spręsti klausimą dėl asmens resocializacijos mažiau formalizuotoje aplinkoje, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.