Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. S. paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019-05-24 nuosprendžiu, kuris Plungės apylinkės teismo 2020-02-17 nutartimi pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, prie juo paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (16 parų arešto) ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimas. Nurodyta pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: 2021-07-02 apie 14 val., iš uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro salės, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 163,91 Eur vertės turtą – prekes: 0,7 litrų talpos butelį viskio „Jack Daniels”, kurio vertė yra 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį viskio „Monkey Shoulder”, kurio vertė – 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį konjako „Hennessy” su dėžute, kurio vertė – 51,99 Eur, vaikiškas basutes, kurių vertė – 11,99 Eur, vaikiškas apatines kelnaites, 4 vnt. pakuočių, kurios vienos pakuotės vertė – 6,99 Eur, bendra vertė – 27,96 Eur, turistinę rankinę, kurios vertė – 13,99 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma pakeisti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais arba bauda). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Apylinkės teismas už šį baudžiamąjį nusižengimą paskyrė nuteistajam 30 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 20 parų arešto bausmę. Paskirdamas R. S. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnyje, arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgė į R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Taip pat į tai, kad ši veika nebaigta, nes nuteistasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi daromą nusikalstamą veiką pastebėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir nuteistąjį sulaikė, žala nepadaryta, kadangi vogtos prekės buvo paimtos iš nuteistojo ir grąžintos į prekybą. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be nurodytų aplinkybių teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y., kad R. S. yra gana jauno ir darbingo amžiaus, išsiskyręs, turintis nepilnametį vaiką, dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 59, 63), teistas tiek užsienyje, tiek Lietuvos Respublikoje, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu. Įvertinęs aptartas R. S. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam R. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis) ir kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 20 parų arešto.

9. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-628/2018).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu. Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019-05-24 nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4 straipsnį ir 9 skyriaus 6 straipsnį (veikos atitinka BK 178 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį), jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Plungės apylinkės teismo 2020-02-17 nutartimi Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019-05-24 nuosprendis pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, o 2021-03-26 R. S. lygtinai paleistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, neatlikus 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. S. buvo paskirta 20 parų arešto bausmė, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu R. S. neatlikta laisvės atėmimo bausmė sudarė 8 mėnesius ir 29 dienas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nustatančiu, kad viena laisvės atėmimo diena lygi vienai arešto parai (1:1) ir remdamasis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prie Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019-05-24 nuosprendžiu, kuris Plungės apylinkės teismo 2020-02-17 nutartimi pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, o būtent – prie 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo, pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalį, t. y. 16 parų arešto ir skyrė galutinę subendrintą 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).

11. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam R. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61, 64 ir 65 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog tiek skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirta 20 parų arešto bausmė, tiek galutinė subendrinta 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Kaip jau minėta, naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. S. padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės (lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu), todėl bausmės buvo pagrįstai bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. Be to, BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį R. S. paskirta bausmė yra švelnesnė už jo neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl teismas pagrįstai taikė BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir ją pakeitė griežtesne. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti apeliantui paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę į viešuosius darbus arba baudą. Pažymėtina, jog ir apeliaciniame skunde nėra nurodoma visiškai jokių motyvų, kodėl R. S. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis.

12. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl R. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2021-07-27 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.