- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- 1-431-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21835-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- R. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis nepilnametį vaiką, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „K. m.”, teistas tiek užsienyje, tiek Lietuvos Respublikoje:
1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 20 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė su 1/4 turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant atlikti 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų;
2) Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;
3) Kretingos rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu pagal 2001 m. gegužės 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. balandžio 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu;
4) Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. spalio 16 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 1 dalimi pagal 2001 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. balandžio 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu;
5) Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2008 m. balandžio 23 d.;
6) Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant suėmimo laiką nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. balandžio 26 d.;
7) Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu teistas pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4 straipsnį ir 9 skyriaus 6 straipsnį (veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį), paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendis pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, 2021 m. kovo 26 d. lygtinai paleistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, neatlikus 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: 2021 m. liepos 2 d. apie 14 val., iš uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Maxima LT“ priklausančio prekybos centro salės, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti UAB „Maxima LT“ 163,91 Eur vertės turtą – prekes: 0,7 litrų talpos butelį viskio „Jack Daniels”, kurio vertė yra 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį viskio „Monkey Shoulder”, kurio vertė – 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį konjako „Hennessy” su dėžute, kurio vertė – 51,99 Eur, vaikiškas basutes, kurių vertė – 11,99 Eur, vaikiškas apatines kelnaites, 4 vnt. pakuočių, kurios vienos pakuotės vertė – 6,99 Eur, bendra vertė – 27,96 Eur, turistinę rankinę, kurios vertė – 13,99 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad praradęs darbą ir pritrūkęs pinigų sumokėti už nuomą, jis nusprendė pagrobti prekes iš parduotuvės, jas parduoti ir tokiu būdu sumokėti nuomos mokestį. Paaiškino, kad nuėjo į parduotuvę „Maxima“, paėmė pirkinių vėžimėlį, nuvažiavo į alkoholio skyrių ir paėmė tris butelius alkoholio. Butelius ėmė tuos, kurie buvo arčiausiai padėti, tačiau matė, jog jų kaina apie 23 Eur, vienas buvo šiek tiek brangesnis. Apvažiavęs parduotuvėje ratą, nuvažiavo į parduotuvės vidurį, kur pamatęs turistinę rankinę ir vaikiškas basutes, viską paėmė ir susidėjo į paimtą rankinę. Taip pat paėmė ir tris ar keturias vaikiškų apatinių kelnaičių pakuotes, kurias ketino padovanoti dukterėčiai. Nurodė, jog ketinimų susimokėti už paimtas prekes neturėjo, priešingai – ketino jas pagrobti ir nesistengė iš parduotuvės išeiti nepastebėtas, nes turėjo tikslą tokiu būdu grįžti atlikti anksčiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Paėmęs rankinę ir ją užsidėjęs ant peties ketino išeiti, tačiau netoli kasų jį sustabdė apsaugos darbuotojas. Rankinę su joje buvusiais daiktas jis atidavė apsaugos darbuotojui ir išėjo iš parduotuvės. Parėjęs į namus susidėjo reikalingus daiktus ir grįžęs į parduotuvę paprašė apsaugos darbuotojo, kad kviestų policiją. Kaltinamasis paaiškino, kad nori atlikti anksčiau paskirtą bausmę, kadangi apribojimai, kurių jis turi laikytis lygtinio paleidimo metu, t. y. uždėta apykojė, jam sukelia didelius nepatogumus – būtent dėl šio apribojimo jis negali susirasti darbo ir tokiu būdu gauti pajamų. Taip pat nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi.
Kaltinamajam R. S. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui ir kaltinamajam bei jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Be kaltinamojo prisipažinimo, R. S. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Dėl pasikėsimo įvykdyti nedidelės vertės svetimo turto vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 4 dalis)
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 14 val. prekybos centre „Maxima”, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikytas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris praėjo pro prekybines kasas pagrobęs prekių už 163,91 eurų. Apsaugos darbuotojas L. A. prekes iš R. S. paėmė ir grąžino į prekybą (b. l. 1-6).
Iš 2021 m. liepos 2 d. UAB „Maxima LT“ įgalioto atstovo A. P. pareiškimo matyti, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 14 val. parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), už kasų buvo sulaikytas pilietis, kuris bandė išeiti iš parduotuvės nesumokėjęs už šias prekes: 0,7 litrų talpos butelį viskio „Jack Daniels”, kurio vertė yra 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį viskio „Monkey Shoulder”, kurio vertė – 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį konjako „Hennessy” su dėžute, kurio vertė – 51,99 Eur, vaikiškas basutes, kurių vertė – 11,99 Eur, vaikiškas apatines kelnaites, 4 vnt. pakuočių, kurios vienos pakuotės vertė – 6,99 Eur, bendra vertė – 27,96 Eur, turistinę rankinę, kurios vertė – 13,99 Eur. Bendra visų prekių suma sudaro 163,91 Eur (b. l. 7).
Iš 2021 m. liepos 2 d. L. A., prekybos centro „Maxima” apsaugos darbuotojo, paaiškinimo matyti, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 14 val. prekybos centre „Maxima”, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas vyriškis su rausvais šortais ir pilku trenigu, kuris paėmęs kelioninę rankinę krovėsi į ją viskį „Jack Daniels” (0,7 l talpos), „Monkey Shoulder” (0,7 l talpos), „Hennessy“ (0,7 l talpos), taip pat vaikiškus apatinius (4 poras) bei vaikiškas basutes. Vyriškis pasiėmęs visas prekes bandė išeiti nesusimokėjęs. Vagystės atveju padaryta žala būtų 163,91 Eur. Prekės grąžintos į prekybos centrą „Maxima“ (b. l. 8).
Iš 2021 m. liepos 2 d. – 2021 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas prekybos centras „Maxima“, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad į prekybos centrą patenkama pro dvejas automatines stiklo konstrukcijos duris, esančias pastato pietvakarių pusėje. Einant rytų kryptimi pro metalo konstrukcijos įėjimo vartelius, patenkama į prekybos salę. Laisvalaikio prekių skyriuje, metaliniame prekybiniame konteineryje sudėti turistiniai krepšiai. Apžiūrimame laisvalaikio prekių skyriuje, pietinėje pusėje prekybos lentynoje sudėtos vaikiškos basutės. Šalia esančiame metaliniame prekybiniame konteineryje sudėtos vaikiškos apatinės kelnaitės. Prekybos centro salės šiaurės vakarų dalyje yra alkoholinių gėrimų skyrius. Prie vakarinės sienos įrengta prekybinė lentyna, ant kurios sukrauti alkoholinių gėrimų buteliai „Jack Daniels“, „Monkey Shoulder“, „Hennessy“ ir kiti. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 13-19).
Liudytojo L. A.apklausos protokole užfiksuota, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 14 val. liudytojas – prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas – būdamas parduotuvės apsaugos poste per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, jog kažkoks vyriškis dedasi į vežimėlį brangius alkoholinius gėrimus. Jis matė, kad vyriškis į vėžimėlį įsidėjo tris butelius, vienas iš jų buvo dėžutėje, ir kadangi gėrimai buvo brangūs, nutarė vyriškį stebėti atidžiau. Pamatęs, jog stebimas vyras pasuko link pramoninių prekių skyriaus, liudytojas išėjo į prekybos centro salę ir pradėjo vyrą stebėti. Praėjęs pro šalį, matė, kad vežimėlyje yra sudėti trys alkoholinių gėrimų buteliai, taip pat į vežimėlį buvo įdėta iš prekybos centro salės paimta turistinė rankinė. Liudytojas matė, kad stebimas vyras yra paėmęs batus nuo batų lentynos. Po to L. A. grįžo į postą ir toliau vyro veiksmus stebėjo per vaizdo kameras, tačiau pamatęs, jog visas paimtas prekes vyras susidėjo į paimtą turistinę rankinę, liudytojas grįžo į prekybos salę ir laukė jo prie kasų norėdamas stebėti, ką jis darys su paimtomis prekėmis. Vyrui su prekėmis priėjus įėjimo į prekybos salę vartelius, kurie buvo šalia pirmos kasos, kuri tuo metu nedirbo, liudytojas jį sulaikė. Liudytojas nurodė, kad įtarė, jog vyras ketina išeiti iš parduotuvės nesusimokėjęs, nes toje vietoje nėra daugiau prekių, jis aplinkui nesidairė kažko ieškodamas ir nebesivežė vežimėlio. Liudytojui vyrą sustabdžius ir paklausus, kuris jis eina, vyras pasakė „pasiimk“ ir pradėjo eiti iš prekybos centro. Liudytojui nepavyko išeinančio vyro sulaikyti. Apžiūrėjęs turistinę rankinę, pamatė, kad joje sudėti tie patys trys alkoholio buteliai, vaikiškos basutės ir keturios apatinių kelnaičių pakuotės. Kadangi prekės buvo sugrąžintos į prekybos salę, parduotuvei žala padaryta nebuvo, tai liudytojas iš karto policijos ir neinformavo apie įvykį. Maždaug po pusvalandžio ar valandos, tas pats vyriškis grįžo atgal ir paprašė iškviesti policiją, taip pat paaiškino, kad taip elgiasi todėl, kad niekur neranda darbo ir nori grįžti atgal, tačiau nenurodė, kur konkrečiai jis nori grįžti. Kol atvyko policija ir jį išsivežė, vyras ramiai stovėjo ir laukė prie apsaugos posto (b. l. 32-33).
Iš 2021 m. liepos 9 d. – 2021 m. liepos 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas vaizdo įrašas „Camera 18 2021-07-02 14-09-30_543“, įrašo trukmė – 19 s. Įraše matomas prekybos centro salės vaizdas. Matoma kaip nuo alkoholio skyriaus lentynų pareina vyriškis, vežasi metalinį parduotuvės vežimėlį. Vyriškis trumpai kirptų plaukų, rusvos spalvos, atletiško kūno sudėjimo. Ant veido užsidėjęs baltos spalvos apsauginę veido kaukę. Vilki pilkos spalvos pertraukiamu megztiniu, po megztiniu vilki baltos spalvos marškinėliais, dėvi šortus tamsesnės spalvos, avi tamsios spalvos sportiniais bateliais. Ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos sportinę kuprinę. Ant dešinės kojos ties čiurna uždėta apykojė. Vyriškis vežimėlyje vežasi du butelius alkoholinių gėrimų, ir vieną butelį įdėtą dėžutėje. Gėrimų pavadinimai dėl neryškaus vaizdo neįskaitomi. Vyriškis nusuka į kairę, ties parduotuvės salės viduriu. Tuo įrašas baigiasi. Taip pat buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „Camera 22 2021-07-02 14-09-50_033“, įrašo trukmė – 7 s. Įraše matosi, kaip toliau vyriškis eina su vežimėliu ir šiek tiek dar paėjęs nusuka į dešinę pusę, arčiau kasų. Tuo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas ir vaizdo įrašas „Camera 17 2021-07-02 14-10-26_273 (2)“, įrašo trukmė – 2.15 min. Įraše matoma, kaip tas pats vyriškis stovi prie viduryje salės sudėtų metalinių lentynų – konteinerių. Vyriškio priekį ties krūtine užstoja iškabos, todėl ką konkrečiai vyriškis daro, įraše nesimato, tačiau per tarpą matosi, jog iš vyriškio pusės sudėtos prekės panašios į kuprines, rankines. Įrašo 26 s. vyriškis nusisuka į savo pirkinių vežimėlį, kažką ties juo pasilenkęs krauna. Tada pakėlęs galvą, iš priešais esančios metalinės lentynos - konteinerio viršaus paima ne mažiau tris pakuotes prekių. Kokias konkrečiai prekes paima dėl neryškaus vaizdo įrašo, nesimato. Šias prekes taip pat pasilenkęs įsideda ties savo vežimėliu. 53 s vyriškis palikęs vežimėlį toje pačioje vietoje nueina į kairę pusę. Vyriškio ekrane nebesimato. 1.45 s vyriškis grįžta prie vežimėlio. Dešinėje rankoje kažką nešasi, tačiau įžiūrėti daikto nėra galimybės. Toliau pasilenkęs ties savo vežimėliu, kažką krauna. 2.04 s vyriškis pakėlęs rankinę iš vežimėlio, užsideda ją ant kairio peties. Vežimėlį palieka. Nueina šalin nuo metalinių lentynų – konteinerių. Ant kairio peties matosi, kad jau užsidėjęs turistinę rankinę tamsios spalvos, su raudonos spalvos apvadėliais. Vyriškis nueina link kasų ir nusuka į kairę. Tuo įrašas baigiasi. Taip pat apžiūrėtas vaizdo įrašas „Camera 8 2021-07-02 14-12-27_832“, įrašo trukmė – 16 s. Įraše matoma, kaip tas pats vyriškis, dar neužsidėjęs anksčiau minėtos turistinės rankinės, stovėdamas prie lentynų su rūbais ir batais, kairėje rankoje laiko galimai basutes ar batukus, nedidelio dydžio, viršus tamsesnės spalvos, apačia šviesesnės spalvos. Šiek tiek paėjęs į priekį atsitupia ties apatine lentyna, kažką pažiūri, tačiau nesimato, jog būtų kažką pasiėmęs. Atsistoja ir nueina į dešine prie viduryje esančių metalinių lentynų – konteinerių. Tuo įrašas baigiasi. Apžiūrėjus vaizdo įrašą „Camera 17 2021-07-02 14-12-43_951“, įrašo trukmė – 28 s, nustatyta, kad tas pats vyriškis grįžta prie savo vežimėlio, kairėje rankoje laikydamas kažkokį daiktą, kaip matyti ir ankstesnio įrašo „Camera 8 2021-07-02 14-12-27_832“, galimai laikydamas basutes – batukus. Taip pat apžiūrėtas įrašas „Camera 24 2021-07-02 14-13-10_471“, įrašo trukmė – 11 s. Įraše matoma kaip iš dešinės, nuo viduryje salės esančių lentynų ties kasų eile pareina tas pats vyriškis, nešdamas ant kairio peties anksčiau minėtą turistinę rankinę. Priekyje jo eina parduotuvės apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas sustoja, praleidžia vyriškį. Vyriškis prie kasų neina, eina prie parduotuvės įėjimo vartelių. Apsaugos darbuotojas nueina vyriškiui iš paskos. Iš dalies matosi, jog vyriškis sustabdomas ties parduotuvės įėjimo varteliais, pro vartelius vyriškis nebepraeina. Tuo įrašas baigiasi (b. l. 41-50).
Iš 2021 m. liepos 13 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas vaizdo įrašas „Camera 5 2021-07-02 14-13-15_079”, įrašo trukmė – 1.28 min. Apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše matoma, kaip tas pats vyriškis, kuris buvo fiksuojamas ankstesniuose vaizdo įrašuose, nešdamasis ant peties turistinę rankinę eina link parduotuvės įėjimo vartelių. Jam iš paskos pareina parduotuvės apsaugos darbuotojas. Šalia įėjimo vartelių, už metalinių turėklų yra neveikianti pirma kasa. Matosi ties kasos praėjimu užtvaras su ženklu eiti draudžiama. Įrašo 6 s vyriškis yra apsaugos darbuotojo sustabdomas priešais įėjimo vartelius ir kasos draudžiamąjį užtvarą. Apsaugos darbuotojas paima iš vyriškio turistinę rankinę. Kažką kalbasi. Vyriškis pirmas išeina pro draudžiamojo užtvaro tarpą, apsaugos darbuotojas nueina vyriškiui iš paskos. Abu išeina iš prekybos centro salės. Tuo apžiūra baigta (b. l. 51-52).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 2 d., apie 13-14 val., neturėdamas pinigų, nuėjo į prekybos centrą „Maxima“ pavogti alkoholinių gėrimų, juos planavo parduoti ir taip gauti pinigų pragyvenimui. Pasiėmė tris viskio butelius, turistinę tašę, keturias pakuotes mergaitiškų apatinių kelnaičių, mergaitiškas basutes. Viską susidėjo į paimtą turistinę tašę. Kelnaites ir basutes ketino padovanoti dukterėčiai. Norėdamas išeiti, ėjo link vartelių, pro kur žmonės įeina į parduotuvę. Nespėjus praeiti, iš nugaros sustabdė apsaugos darbuotojas, kuris paėmė turistinę rankinę. Apsaugos darbuotojas sakė palaukti, tačiau išėjo lauk iš prekybos centro (b. l. 108-109).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis R. S., apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir teisme ištirti bei anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. S. pasikėsino pavogti svetimą turtą, o būtent: jis 2021 m. liepos 2 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas parduotuvės „Maxima“ prekybos salėje, paėmęs 0,7 litrų talpos butelį viskio „Jack Daniels”, kurio vertė yra 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį viskio „Monkey Shoulder”, kurio vertė – 28,99 Eur, 0,7 litrų talpos butelį konjako „Hennessy” su dėžute, kurio vertė – 51,99 Eur, vaikiškas basutes, kurių vertė – 11,99 Eur, vaikiškas apatines kelnaites, 4 vnt. pakuočių, kurios vienos pakuotės vertė – 6,99 Eur, bendra vertė – 27,96 Eur, turistinę rankinę, kurios vertė – 13,99 Eur, sudėjęs juos į turistinę rankinę, bandė išeiti pro metalo konstrukcijos įėjimo vartelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes daromą vagystę pastebėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris R. S. sulaikė, o vogtas prekes paėmė ir grąžino į prekybą. Taip veikdamas R. S. pasikėsino pavogti svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį turtą, bendros 163,91 Eur vertės.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog R. S. pasikėsino pagrobti turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamojo veika neturi kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, jog jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Ši veika nebaigta, nes kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi daromą nusikalstamą veiką pastebėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir kaltinamąjį sulaikė, žala nepadaryta, kadangi vogtos prekės paimtos iš kaltinamojo ir grąžintos į prekybą. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. S. – gana jauno ir darbingo amžiaus, išsiskyręs, turtintis nepilnametį vaiką, dirbantis, administracine tvarka baustas (b. l. 59, 63), teistas tiek užsienyje, tiek Lietuvos Respublikoje, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 (trisdešimt) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir jam skirtina 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo teisiamojo posėdžio metu pateikto prašymo paskirtą bausmę švelninti remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).
Kaltinamojo gynėjas prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį motyvuoja argumentais, jog R. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas kitos išeities, kadangi dėl jam pritaikytų apribojimų – apykojės – kaltinamasis neturi galimybės susirasti darbo, nes darbdaviai nesutinka jo priimti į darbą. Neturėdamas galimybės dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų, kaltinamasis buvo priverstas įvykdyti vagystę.
Teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kadangi bylos aplinkybės neleidžia R. S. nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, taip pat nėra ir pagrindo kaltinamojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos.
Visų pirma, bylos duomenys patvirtina, kad R. S. nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d. dirbo UAB „I.“ (b. l. 62), o nuo 2021 m. liepos 9 d. dirba UAB „K. m.“ (b. l. 64). Taigi šios nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo gynėjo bei paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog esant paskirtiems apribojimams, t. y. kaltinamajam privalant nešioti elektroninio stebėjimo prietaisą, nėra objektyvių galimybių įsidarbinti. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog apie galimybę įsidarbinti UAB „K. m.“ kaltinamajam nurodė tyrėjas, ir kaip matyti iš bylos duomenų, šia galimybe kaltinamasis pasinaudojo – pradėjo dirbti minėtoje bendrovėje. Antra, gynėjo akcentuojama aplinkybė – probuojamo asmens stebėjimu elektroninio stebėjimo priemonėmis – teismo vertinimu, negali būti pateisinamas nusikalstamų veikų darymas. Priešingai, asmens judėjimo kontroliavimas elektroninio stebėjimo priemonėmis turėtų skatinti asmenį susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, kadangi probacijos, o taip pat ir nuteistųjų stebėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis tikslas yra socializuoti nuteistuosius, užtikrinti visuomenės saugumą, garantuoti tinkamą nuteistųjų (kaltinamųjų) kontrolę bei neleisti nusikalsti stebimam asmeniui ateityje (Lietuvos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Be kita ko pastebėtina ir tai, kad Lietuvos probacijos tarnyboje dirbantiems specialistams, atsakingiems už elektroninį stebėjimą bei koordinuojantiems darbą su elektroninio stebėjimo priemonėmis, gavus duomenis apie galimai daromus pažeidimus, į juos reaguojama nustatyta tvarka (2020 m. birželio 30 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-198 „Dėl elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo). Šiuo atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad darbo biržos nuteistiesiems stebimiems elektroninėmis priemonėmis sudaro individualius užimtumo veiklos planus, numato priemones, sudarančias palankias integracijos į darbo rinką sąlygas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. į darbo biržą kreipėsi tik 2021 m. birželio 7 d., nors lygtinai iš pataisos namų paleistas 2021 m. kovo 26 d. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog būtent kaltinamajam pritaikyti apribojimai eliminavo ar reikšmingai sumažino galimybes įsidarbinti ir gauti pajamų.
Vertinandamas galimybes taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Praeityje R. S. jau ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė (laisvės atėmimas), tačiau tai neturėjo tinkamo poveikio kaltinamojo elgesiui, ilgesnį laikotarpį tinkamo elgesio išlaikyti kaltinamajam nepavyksta, jis ir toliau daro nusikaltimus. Veiką, dėl kurios padarymo R. S. kaltinamas šioje byloje, jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu. Toks R. S. elgesys atskleidžia neigiamą kaltinamojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Todėl vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad skirti švelnesnę nei BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, nėra jokio pagrindo.
Kaip jau minėta, kaltinamasis šioje byloje inkriminuojamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu. Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4 straipsnį ir 9 skyriaus 6 straipsnį (veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį), paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendis pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, 2021 m. kovo 26 d. R. S. lygtinai paleistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, neatlikus 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-628/2018).
Šiuo atveju nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta bausmė yra 8 mėnesiai 29 dienos. Nuosprendžiu R. S. skiriama galutinė bausmė – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nustatančiu, kad viena laisvės atėmimo diena lygi vienai arešto parai (1:1) bei remiantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prie Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, kuris Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, o būtent – prie 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo, pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (dvidešimties parų arešto bausmės) dalis, t. y. 16 (šešiolika) parų arešto ir skirtina galutinė 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 123-124) – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.
Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Švedijos Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, kuris Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, prie juo paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (16 parų arešto) ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o teismo nuosprendį pradėjus vykdyti– panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo dienos.
Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.