- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-574-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08186-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- UAB „Minibank“
- Atsakovas
- S. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Minibank“ ir atsakovės S. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei S. Č. dėl nuostolių atlyginimo, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 735,20 Lt skolos, 30,48 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (28,00 Lt žyminio mokesčio ir 847 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų). Nurodė, kad atsakovei nevykdant vartojimo kredito sutarties, ieškovei padaryta 765,68 Lt nuostolių. 2012-07-11 teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 735,20 Lt skolos, 30,48 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 765,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-10 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 875 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2012-07-11 nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2012-08-08 teisme buvo gauti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, jog ji dengė skolą, o ne mokėjo netesybas ir nuostolius. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nesiuntė nė vienos rašytinės pretenzijos dėl įsiskolinimo padengimo, kurioje būtų nurodytas detalus skolos skaičiavimas, tame tarpe ir netesybos. Ieškovė nepateikė jokio atsakymo į jos prašymą pateikti informaciją dėl skolos likučio. Taip pat nurodė, kad 1490 Lt sumą sumokėjo esant iškeltai civilinei bylai Alytaus rajono apylinkės teisme. Nėra įrodymų, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos šioje byloje, be to, priteisti ieškovei jos sumokėtą PVM mokestį už teisines paslaugas nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-31 galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-11 preliminarų sprendimą, ir priteisė ieškovei UAB „Minibank“ iš atsakovės S. Č. 735,20 Lt skolos, 30,48 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 765,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-10 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 728 Lt bylinėjimosi išlaidų; pakeitė 2012-07-11 nutartimi atsakovei S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai duomenys neskelbtini), S. V. duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – duomenys neskelbtini), pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, jį sumažinant iki 1493,68 Lt, ir paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovės S. Č. ieškovei UAB „Minibank“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo parengimą atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė pateikė duomenis, kad kreditas atsakovei S. Č. buvo suteiktas ne pirmą kartą. Atsakovė žinojo kredito gavimo, nuostolių dydžio bei jų apskaičiavimo, sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos ir kitus aspektus. Aplinkybė, kad ieškovė prieš tai kreipėsi į kitą teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodė ten mažesnes išieškotinas sumas, jokios reikšmės šiai bylai neturi, nes teismo įsakymas neįsiteisėjo ir buvo panaikintas. Įsiskolinimo suma ir visos kitos mokėtinos sumos bei jų kaita yra nurodoma internetiniame puslapyje www.pinigine.lt klientui prisijungus prie paskyros „Mano kreditai“, atsakovei turėjo būti aiški mokėtina suma (įskaitant mokėtinų nuostolių sumą) ir ji turėjo galimybes išsiaiškinti mokėtinas sumas. Nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei iš viso 1740 Lt, iš grąžintos sumos Vartojimo kredito sutarties 7 punkte nustatyta tvarka pirmiausia buvo padengti susidarę nuostoliai, po to palūkanos bei dalis kredito sumos, atsakovė likusios 735,20 Lt kredito skolos dalies ir 30,48 Lt nuostolių nepadengė. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., netesybos yra nemažinamos, kai jos yra sumokėtos, prašomą priteisti nuostolių sumą pripažinti aiškiai per didelėmis netesybomis nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovei UAB „Minibank“ nepagrįstai priteistas jos UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sumokėto PVM mokesčio atlyginimas. Kadangi ieškovas UAB „Minibank“ yra PVM mokėtojas, tai jo nuostoliu, perkant teisines paslaugas iš UAB „Teisinių paslaugų grupė“, pripažintina apmokėtų teisinių paslaugų vertė be PVM.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Minibank“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir papildomai priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Minibank“ naudai 147 Lt (21 procentus PVM mokesčio). Nurodo, kad teismas klaidingai konstatavo faktą, kad ieškovė UAB „Minibank“ yra PVM mokėtoja, todėl neteisingai taikė Pridėtinės vertės įstatymo nuostatas. Kadangi UAB „Minibank“ nėra PVM mokėtoja, ieškovės UAB „Minibank“ reikalavimas priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ir 21 procentą PVM (147 Lt) buvo pagrįstas ir teisėtas.
Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė S. Č. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 galutinio sprendimo dalį, kuriuo iš atsakovės S. Č. ieškovės naudai priteista 735,20 Lt skolos, 30,48 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad atsakovės mokėjimai ieškovui buvo atlikti vadovaujantis ieškovo reikalavimais, iškeltais civilinėje byloje Alytaus rajono apylinkės teisme bei informacija, kurią pats ieškovas pateikė savo internetinėje svetainėje apie atsakovei privalomą sumokėti sumą. Pažymi, kad ieškovo pateikta informacija internetiniame tinklapyje iš esmės skyrėsi nuo ieškovės reikalaujamų priteisti piniginių sumų, prieš kreipiantis į teismą ieškovas atsakovei neatsiuntė nė vienos rašytinės pretenzijos dėl įsiskolinimo padengimo, kurioje būtų nurodytas detalus skolos skaičiavimas, tame tarpe ir netesybos. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje yra įrodyta, kad apie mokėtiną skolą ieškovas atsakovę informavo raštu. Nurodo, kad kreditorius, pažeidęs jam tenkančią pareigą pateikti detalią informaciją apie kliento mokėtinas sumas, negali remtis Civiliniame kodekse reglamentuotos įmokų paskirstymo eilės principu. Teigia, kad atsižvelgdama į kreditoriaus pateiktą informaciją elektroniniame puslapyje, kur yra pateikiama išsami informacija apie išduoto asmeniu kredito likutį bei kitas aplinkybes, manė, jog atlikus mokėjimus pilnai padengė įsiskolinimą, juolab, kad į atsakovės paklausimą dėl skolos likučio kreditorius nepateikė atsakymo. Taip pat nurodo, kad nė viename iš pridedamų dokumentų nėra nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra mokėtina būtent už ieškinio paruošimą atsakovei S. Č.. Mano, kad įmonės pateikta sąskaita apmokėjimui buvo išrašyta ne vien tik už ieškinio atsakovei suruošimą bet ir kitas suteiktas teisines paslaugas. Mano, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo CPK 93 straipsnyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu. Nurodo, kad ieškovės nurodytos netesybos yra aiškiai per didelės, pažymi, kad ir pati ieškovė, pateikdama Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavo priteisti mažesnes netesybas. Tokiu būdu ieškovė pripažino, kad dėl mažesnių netesybų ieškovės interesai nebūtų pažeidžiami. Taip pat nurodo, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą į antstolį nesikreipė, todėl mano, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2010-07-11 nutartimi, nebegalioja, todėl teismas nepagrįstai galutiniame sprendime nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra sumažinamas ir jos lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovė 2011-12-06 kreipėsi į UAB „Minibank“ su prašymu suteikti 1500 Lt kreditą, sutiko su Vartojimo kredito sutarties sąlygomis. UAB „Minibank“ suteikė atsakovei S. Č. kreditą ir 2011-12-06 mokėjimo pavedimu pervedė kreditą į S. Č. nurodytą banko sąskaitą AB „Swedbank“, a/s (duomenys neskelbtini). A. S. Č. įsipareigojo kredito sumą 1500 Lt bei palūkanas 52 Lt grąžinti ieškovei iki 2011-12-17. Atsakovė 2011-12-12 sumokėjo nustatytą kredito pratęsimo mokestį 52 Lt ir pratęsė kredito grąžinimo terminą 20 dienų laikotarpiui. Taip pat atsakovė sumokėjo 5,25 Lt nuostolių ir 2,75 Lt padengė dalį kredito. Po kredito grąžinimo pratęsimo atsakovė įsipareigojo kredito sumą 1497,25 Lt bei palūkanas 106 Lt grąžinti iki 2012-01-07. Suėjus numatytam terminui skolos negrąžino. Negrąžinus skolos, nuo 2012-01-08 iki 2012-02-20 už 44 dienas buvo skaičiuojami Vartojimo kredito sutartyje numatyti nuostoliai, t.y. 5,30x44-233,20 Lt. Atsakovė 2012-02-20 sumokėjo 150 Lt, tokiu būdu padengė dalį susidariusių nuostolių (233,20-150=83,20Lt). Negražinus skolos, nuo 2012-02-21 iki 2012-02-21 už l dieną buvo skaičiuojami Vartojimo kredito sutartyje numatyti nuostoliai, t.y. 5,30 Lt. 2012-02-21 dienai viso nuostolių buvo 5,30+83,20=88,50 Lt. Atsakovė 2012-02-21 sumokėjo 100 Lt, tokiu būdu padengė visus susidariusius nuostolius (100 Lt-88,50 Lt=11,50 Lt) ir dalį palūkanų (106 Lt -1l,50 Lt=94,50Lt). Negrąžinus skolos nuo 2012-02-22 iki 2012-06-19 už 119 dienų atsakovei buvo skaičiuojami Vartojimo kredito sutartyje nustatyti nuostoliai 5,30x119=630,70 Lt. Atsakovė 2012-06-19 sumokėjo 1000 Lt, tokiu būdu apmokėdama nuostolius (1000 Lt-630,70 Lt=369,30 Lt), palūkanas (369,30 Lt-94,50 Lt=274,80 Lt) ir dalį kredito sumos 274,80 Lt. Negražinus skolos, nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20 už l dieną buvo skaičiuojami nuostoliai 4,40 Lt, nes atsakovė 2012-06-19 sumokėjo dalį kredito sumos 274,80 Lt ir todėl sumažėjus grąžintinai kredito daliai sumažėjo ir nuostoliai. Atsakovė 2012-06-20 sumokėjo 490 Lt, tokiu būdu apmokėdama nuostolius 4,40 Lt ir dalį kredito 485,60 Lt. Likusios kredito sumos 736,85 Lt atsakovė negrąžino. Negrąžinus skolos, nuo 2012-06-21 iki 2012-07-02 už 12 dienų buvo skaičiuojami nuostoliai 2,54 Lt už dieną, nes 2012-06-20 atsakovei sumokėjus dalį kredito sumos 485,60 Lt sumažėjo ir grąžintinai kredito daliai skaičiuojami nuostoliai iki 2,54 Lt per dieną, 2,54 Lt x 12=30,48 Lt.
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje yra įrodyta, kad apie mokėtiną skolą ieškovas atsakovę informavo raštu. Byloje yra duomenys, kad 2012-01-26 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie susidariusią skolą (b. l. 81). Taip pat iš ieškovės pateiktos išklotinės „komentarai apie klientą“ matyti, kad atsakovė buvo raginama sumokėti susidariusią skolą, atsakovė skolos neginčijo, žadėjo skolą sumokėti (b. l. 77).
Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 7 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad kredito davėjo iš prievoles vykdančio kredito gavėjo sumokėtos sumos bus įskaitomos tokia eile: pirma, nuostoliams padengti; antra, palūkanoms padengti, trečia, kreditui ar jo daliai padengti, ketvirta, kitiems mokėjimams pagal kredito sutartį padengti, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad atsižvelgdama į kreditoriaus pateiktą informaciją elektroniniame puslapyje, kur yra pateikiama išsami informacija apie išduoto asmeniu kredito likutį bei kitas aplinkybes, manė, jog atlikus mokėjimus pilnai padengė įsiskolinimą. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad kreditas atsakovei S. Č. buvo suteiktas ne pirmą kartą (b. l. 76-78), aštuoni kreditai atsakovės jau buvo paimti anksčiau, taigi darytina išvada, kad atsakovė buvo susipažinusi su tokio pobūdžio kreditų grąžinimo sąlygomis bei sumokėtų sumų įskaitymo tvarka.
Atmestinas argumentas, kad nė viename iš pridedamų dokumentų nėra nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra mokėtina būtent už ieškinio paruošimą atsakovei S. Č.. Byloje yra duomenys, kad ieškovas apmokėjo UAB „Teisinė paslaugų grupė“ 2012-06-05 sąskaitą TPG Nr. 544 847 Lt sumai (700 Lt + 147 PVM (21 %)(b. l. 22-24) ir teigė, kad ši suma sumokėta už ieškinio atsakovei S. Č. parengimą, šis mokėjimo dokumentas nėra panaudotas kitose civilinėse bylose, darytina išvada, kad ieškovė įrodė patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje ir pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus, todėl šias išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės pagrįstai.
Atsakydama į atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl netesybų sumažinimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentu, kad vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., netesybos yra nemažinamos, kai jos yra sumokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007), kadangi atsakovė yra nesumokėjusi 30,48 Lt nuostolių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokią nuostolių sumą pripažinti aiškiai per didelėmis netesybomis nėra pagrindo.
Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. (CPK 150 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą į antstolį nesikreipė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2010-07-11 nutartimi, nebegalioja ir kad teismas nepagrįstai galutiniame sprendime nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra sumažinamas ir jos lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas klaidingai konstatavo faktą, jog ieškovė UAB „Minibank“ yra PVM mokėtoja, todėl neteisingai taikė Pridėtinės vertės įstatymo nuostatas. Byloje nėra duomenų, taip pat ieškovė pati nurodė, kad ji nėra PVM mokėtoja, todėl ieškovės UAB „Minibank“ reikalavimas priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ir 147 Lt dydžio 21 procentas PVM buvo pagrįstas ir teisėtas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės S. Č. ieškovei UAB „Minibank“ priteista 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo parengimą, keistina, iš atsakovės ieškovei priteisiant ne 700 Lt, o 847 Lt, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. Č. ieškovei UAB „Minibank“ priteista 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo parengimą pakeisti ir iš atsakovės S. Č. ieškovei UAB „Minibank“ priteisti 847 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo parengimą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.