- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- II-375-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00264-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- L. C.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. C. įgaliotosios atstovės advokatės L. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) D. M. 2024 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) D. M. 2024 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. C. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, o būtent dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 12 d., 15.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 30 punktą, vairuodamas transporto priemonę – „Lincoln Town Car“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusių pėsčiųjų. L. C. buvo paskirta 75 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 14-16).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto L. C. įgaliotosios atstovės advokatės L. P. skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. C. atžvilgiu nutraukti, o šio prašymo netenkinus, skirti L. C. tik 60 Eur dydžio baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones). Anot L. C. įgaliotosios atstovės, L. C. nors ir bylai aktualiu laiku vairavo automobilį „Lincoln Town Car“, tačiau nepažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto. Antai, iš byloje pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad pėstysis žengė, įžengė ir beveik baigė kirsti pėsčiųjų perėją, jau po to, kai jo vairuojama transporto priemonė sumažino greitį. L. C. vairuojamas automobilis, artėdamas prie perėjos, akivaizdžiai sulėtino greitį. Kadangi įvykio metu buvo geras matomumas ir pėsčiųjų perėja buvo gerai apžvelgiama, L. C., matydamas bėgantį per perėją pestįjį, sulėtino greitį ir atsižvelgdamas į pastarojo judėjimo greitį, taip pat į tai, kad automobiliui priartėjus prie perėjos pėstysis jau buvo kirtęs L. C. vairuojamo automobilio eismo juostą ir artėjo prie perėjos pabaigos, jis priėmė teisingą sprendimą nestabdyti automobilio visiškai, o tik sulėtinti jo važiavimo greitį. Todėl Institucija Nutarime neteisingai konstatavo, kad automobilis nesulėtino greičio, kad praleistų į perėją įžengusį asmenį, o inkriminuodama nesustojimą prieš perėją, tinkamai neįvertino situacijos, nes jeigu L. C. būtų staiga sustabdęs automobilį, būtų sukėlęs pavojų paskui jį važiavusiems automobiliams. Be to, L. C. vairuojamas automobilis į pėsčiųjų perėją įvažiavo tuo metu, kai pėstysis jau buvo kirtęs L. C. vairuojamo automobilio eismo juostą ir artėjo prie perėjos pabaigos krašto kitoje eismo juostoje, todėl nesukėlė jokio pavojaus ir neįtakojo pėsčiojo elgesio, kas patvirtina, kad L. C. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Kartu skunde yra apeliuojama ir į tai, kad net tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad L. C. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pastarajam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga. Anot advokatės, Institucija, spręsdama klausimą dėl L. C. skirtinos administracinio poveikio priemonės, privalėjo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, L. C. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat vadovautis teisingumo ir protingumo principais, tačiau to nepadarė. Antai, bylos nagrinėjimo metu L. C. pripažino, kad nepalaukė kol pėstysis visiškai pereis pėsčiųjų perėją, dėl to savo kaltės neginčijo ir apgailestavo, tačiau nesutiko su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesio laikotarpiui. Advokatės teigimu, asmenybės vertinimas negali apsiriboti išimtinai tik praeityje padarytų administracinių nusižengimų skaičiumi, nes dalis administracinių nuobaudų yra negaliojančios, o dalis buvo paskirta už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Per visą savo vairavimo patirtį L. C. nėra sukėlęs jokio eismo įvykio, kas patvirtina, kad pastarasis atsakingai vairuoja. Be kita ko, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl vykdomos veiklos – jis yra (duomenys neskelbtini), pragyvenantis iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių transportavimui yra reikalinga transporto priemonė. L. C. dirba ir gyvena vienas, todėl neturi kito asmens, kuris galėtų jį pakeisti vairuojant. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės, visos šios aplinkybės patvirtina būtinybę L. C. pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti Nutarime nurodytos administracinio poveikio priemonės (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto L. C. įgaliotosios atstovės advokatės L. P. argumentais ir prašė skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Antai, skundžiamas Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, o byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad L. C. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje esančiame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad L. C. vairuojama transporto priemonė „Lincoln Town Car“, privažiuojant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtina greičio, o per pėsčiųjų perėją einantį pėstįjį apvažiuoja. Važiuojant toliau, automobilio vairuotojas nesulėtina greičio ir nesustoja prieš kitą pėsčiųjų perėją, kur mergina ruošiasi įžengti į pėsčiųjų perėją. Vaizdo įraše aiškiai matosi, jog mergina perėjusi ir sustojusi prieš pėsčiųjų perėją, ruošiasi eiti ja. Mergina nuo važiuojamosios kelio dalies stovi nutolusi tokiu atstumu, jog jai tam, kad įžengtų į pėsčiųjų perėją, pakanka padaryti vieną žingsnį (priėjusi kelio kraštą pristoja, padarydama mažą žingsnelį, ir su antru žingsniu jau įžengia į gatvę). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat merginos kūno padėtį prieš įžengiant į pėsčiųjų perėją (ji stovėjo pasisukusiu tokiu kampu, kad galėtų įvertinti, ar ta eismo juosta, į kurią ji ketina žengti, atvažiuoja transporto priemonės), o taip pat ir į tai, kad mergina, stovėdama prieš pėsčiųjų perėją, aiškiai stebėjo eismą važiuojamoje kelio dalyje, ir tik atsiradus galimybei saugiai kirsti pėsčiųjų perėją (sustoja pirmoje juostoje ją praleisti kitam automobiliui), iš karto įžengė į važiuojamąją kelio dalį. Todėl Institucija neturi pagrindo sutikti su L. C. įgaliotosios atstovės teiginiais, kad jis tinkamai įvertino situaciją ir nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo. L. C., išmanydamas Kelių eismo taisykles, privalėjo būti atidus ir rūpestingas, ko pasėkoje buvo saistomas pareigos artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti, įsitikinti, kad pėstieji stovintys arba artinantys prie pėsčiųjų perėjos neketina eiti per pėsčiųjų perėją, ir tik tuomet tęsti judėjimą. Akivaizdu, kad asmuo to nepadarė. Anot Institucijos, šioje byloje L. C. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jį padariusio asmens asmenybę, ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl keisti jų nėra pagrindo. Skiriant administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į L. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Be kita ko, pastarasis anksčiau ne kartą buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl 3 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminas yra adekvatus ir nekeistinas (b. l. 29-30).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. C. nurodė, kad šis įvykis pakankamai juokingas. Tai atsitiko dieną prieš tai, kai jis vyko į (duomenys neskelbtini). Policininkas, įjungęs švyturėlį, sustabdė jį ir jis sustojo. Jis praleido pėsčiąjį. Policininkas sustabdė prie (duomenys neskelbtini), autobusų sustojime. Jis (L. C.) bandė suprasti ką padarė. Matė tą vaiką, jį praleido. Nesupranta, kur jo nusižengimas. Toliau tas policininkas priėjęs, elgėsi labai agresyviai, paėmė teises ir 40 minučių jį (L. C.) laikė automobilyje. Tokiu būdu buvo sutrukdytas. Įvykio metu pėstieji išlipa gatvės viduryje, jį filmuoja jo draugai iš (duomenys neskelbtini). Jis sugeba paskambinti advokatei ir išsikviesti ją. Advokatė eina prie tų policininkų pakalbėti. Tada grįžta ir pasako, kad „jie labai pikti“. Po 40 minučių, jau pažemintu balsu, policininkas sako „tau atims teises mėnesiui, tada turi sumokėti“. Jis (L. C.) nieko nesuprato. Jam pasakė, kad 19 dieną bus nagrinėjimas. 19 dieną nuvažiavo nagrinėti į (duomenys neskelbtini). Ten pasirodo, kad atims teises jau 3 mėnesiams. Jis yra nepatenkintas pareigūnų darbu. Jie neturi ką veikti. Jis nesupranta, kad pažeidimą padarė. Šiek tiek gal ekspresyviau važiavo, bet yra įsitikinęs, kad jam (policijos pareigūnui) buvo įdomus jo automobilis. Jis praleido pėsčiąjį ir nuvažiavo. Tai akivaizdžiai matosi vaizdo įraše. Vaizdo medžiagoje puikiai matosi, kad jis stabtelėja, praleidžia pėsčiąjį, pravažiuoja. Kitas pėsčiasis buvo per didelį atstumą nuo perėjos. Dabar kiekvienas vairuotojas stovės ir galvos ar pėsčiasis eis ar neis. Yra pakankamai daug laiko pravažiuoti, o mergaitė spės praeiti. Jam teisė vairuoti yra ypač būtina, nes mama serga. Jis turi nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas ją. Tai yra pagrindinis dalykas. Be abejo reikalinga ir darbui, tai niekam nesvarbu. Jam reikalingas automobilis išvažiuoti į Europą, reikalingas (duomenys neskelbtini) transportavimui. L. C., aptardamas įvykio vietą, taip pat detalizavo, kad atstumas tarp abiejų pėsčiųjų buvo apie 3-5 metrai. Laikas yra pakankamas, kad pravažiuoti. Kai eina transporto srautas, yra laiko pristabdyti ir pravažiuoti. Pristabdęs staigiai, galimai sukeltų eismo įvykį. Jis važiavo natūraliai ir nemano, kad yra kažką pažeidęs. Jis (duomenys neskelbtini). Reikalinga transporto priemonė tam, kad pristatyti juos. (duomenys neskelbtini) galima nunešti (duomenys neskelbtini) ir rankomis, o šiaip reikalingas automobilis. Transporto priemonė dar reikalinga tam, kad nuvažiuoti pas mamą, nuvežti ją į ligoninę. Jai (duomenys neskelbtini) metai. Jis pažeidimo savo veiksmuose neįžvelgia, mato policininko problemą. Dėl policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės tikėtina kreipsimės vėliau (b. l. 43-47).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. B. parodė, kad pati tiesiogiai dalyvavo tame įvykyje, sėdėjo keleivio pusėje, ją vežė L. C.. Policija sulaikė, vos ne valandą laiko laikė, sugriovė visus jų planus. Užkimšo eismą, stovėjo autobusas ant ištisinės juostos, keleiviai lipo per važiuojamąją dalį. Kažkoks chaosas. Pirmiausiai jie (ji ir L. C.) matė tuos policininkus, jie stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Matant policininkus, kurie stovi priešais ir taip chuliganiškai elgtis, taip darytų visiški bepročiai. Jeigu kalbėti konkrečiai apie situaciją, tai buvo stabtelta, ėjo berniukai per perėją, jie buvo prie perėjos pabaigos. L. C. stabtelėjo ir pravažiavo jiems praėjus. Toliau už posūkio buvo viskas apsnigta ir stovėjo dar viena pėsčioji. Ar ji ruošėsi eiti per perėją, ar ne, nežino. Ji (I. B.) matė pusnis ir už jų, šaligatvio dalyje stovėjo mergina. Kelias buvo apsnigtas. Kai juos (ją ir L. C.) sustabdė, pasakė, kad nepraleido pėsčiųjų ir L. C. atima teises. Ji nelabai suprato, kurio iš pėsčiųjų nepraleido. Šaligatvis buvo apsnigtas. Iš vairuotojo pusės, tai jam dar toliau atrodė ant šaligatvio stovintis žmogus pusnyje. Ji nematė ar berniukas šaligatvyje buvo įlipęs ar ne, bet važiuojamojoje dalyje jo nebuvo. Jis baiginėjo kirsti perėją. Tuo metu buvo daug sniego, nesimatė kur tas kelio atitvaras, ar jis toje pusėje stovėjo, ar kitoje. Ji matė tą mergaitę iš karto parvažiavus, bet pasižiūrėjo į jos kojas. Kita, priešinga eismo juosta, jai atrodo, kad nebuvo joks automobilis sustojęs. Būtų pastebėjusi (b. l. 43-47).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto L. C. įgaliotoji atstovė advokatė L. P. prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad Institucija, pareikšdama įtarimus, kad L. C. yra padaręs administracinį nusižengimą, neatskleidė pažeidimo esmės. Nenurodė aiškiai kokių pėsčiųjų nepraleido minėtas asmuo. Tai matyti iš Institucijos atsiliepimo, kuriame berniukas žengęs į pėsčiųjų perėją, kurio neva nepraleido L. C. ir dėl kurio buvo surašytas Nutarimas, iš esmės neakcentuojamas, o akcentuojamas kitas pėsčiasis. Tai mergaitė, kurios neva nepraleido L. C., apie kurią surašant administracinio nusižengimo protokolą, net nebuvo minima ir apie tokį nusižengimą L. C. nebuvo pranešta. Tai buvo netikėta aplinkybė šioje byloje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad L. C. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes matyti, kad jis pristabdo prieš pirmąją pėsčiųjų perėją, per kurią bėga du berniukai. Vienas pilnai perbėgo kelią, o antras perbėgo juostą, kuria važiavo L. C. ir nespėjo kirsti kitos juostos, kuri eina priešinga eismo kryptimi. Jeigu L. C. būtų šiuo atveju pristabdęs ar sustabdęs visiškai, matyti, kad iš paskos važiavo keli automobiliai ir visiškas sustabdymas galėjo sukelti eismo įvykį. Be to, vieta, apie kurią yra kalbama, yra specifinė, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini), kuriame pėsčiųjų perėjos padarytos viena šalia kitos, todėl yra nedidelis atstumas, kur telpa tik kelios mašinos. Dėl to pravažiavus pirmą perėją, stabdymas prie kitos perėjos gali sudaryti situaciją, kuri sukeltų eismo įvykį. Svarbi aplinkybė, kurią paaiškino liudytoja, kad L. C. ir liudytoja matė stovinčius policijos pareigūnus prie (duomenys neskelbtini) ir tai gerai matosi iš vaizdo įrašo. Matant policijos pareigūnus, kiekvienas vairuotojas stengiasi drausmingai vairuoti. Matosi, kad transporto priemonės juda pakankamai nedideliu greičiu. Matomumas tą dieną buvo labai geras ir vairuotojai galėjo gerai įvertinti situaciją kelyje. L. C. ir liudytoja gerai matė pėsčiuosius, kurie buvo įžengę ar ketino įžengti į pėsčiųjų perėję. Dėl antrojo pėsčiojo, mergaitės, liudytoja paminėjo, kad jiems nesusidarė toks įspūdis, kad mergaitė ketino žengti į pėsčiųjų perėją. Priešinga kryptimi važiuojantis automobilis taip pat nepristabdė prie pėsčiųjų perėjos, kurią, policijos pareigūnų nuomone, jau ketino kirsti minėta mergaitė. Matyti, kad situacija nėra tokia grėsminga ir pavojinga, kad inkriminuoti L. C. administracinį nusižengimą. Visa administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūra, buvo kaip atgrasymas ir bausmė L. C., kadangi jis iš tikrųjų labai buvo išgąsdintas, jo automobilis buvo sulaikytas beveik valandai, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Manytina, kad jam paskirta administracinio pobūdžio priemonė – atėmimas vairavimo teisės ir pati bauda yra iš tikrųjų pernelyg griežta. Jeigu teismas laikytų, kad jis turėjo visiškai sustoti ir laukti kol berniukas prabėgs, manytina, kad dėl tokio pažeidimo teisių atėmimas pernelyg suvaržytų L. C. teises. Pastarojo veikla yra susijusi su (duomenys neskelbtini), gyvena tik iš (duomenys neskelbtini) veiklos. Kadangi pagal savo darbo specifiką, asmuo (duomenys neskelbtini), transporto priemonė reikalinga jo darbui. Taip pat, kaip nurodo pats L. C., jam reikia kartais nuvažiuoti pas motiną ir nuvežti į gydymo įstaigas (b. l. 43-47).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Aptariamoje administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) V. G. 2023 m. gruodžio 12 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. gruodžio 12 d., 15.07 val., (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas link (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis „Lincoln Town Car“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostoje per pėsčiųjų perėją einančio pėsčiojo. Artėdamas prie kitos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini), taip pat nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją žengiantį pėstįjį (b. l. 20).
Nagrinėjamu atveju L. C. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, o būtent dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 12 d., 15.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punktą, vairuodamas transporto priemonę – „Lincoln Town Car“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusių pėsčiųjų. Ši administracinio nusižengimo sudėtis buvo nurodyta tiek L. C. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame Nutarime.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo ir teismo posėdžio metu pateiktų L. C. įgaliotosios atstovės ir paties L. C. paaiškinimų matyti, kad tiek ji, tiek jos atstovaujamasis, nesutinka su skundžiamu Nutarimu, kadangi L. C. jam inkriminuotu laiku ir vietoje į pėsčiųjų perėją įvažiavo jau tada, kai pėstysis pėsčiųjų perėją L. C. vairuotos transporto priemonės kelio dalyje buvo praėjęs. Antai, pastarasis savo vairuojamą transporto priemonę sulėtino, o jam važiuojant pėsčiųjų perėja ja ėjęs asmuo nuo jo automobilio buvo nutolęs saugiu atstumu, todėl pavojus niekam nekilo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. C. ir jo įgaliotoji atstovė, ginčydami skundžiamą Nutarimą, apeliavo į pėstįjį, jau įėjusį į pėsčiųjų perėją, ir antai ją praėjusį tuo metu, kai L. C. įvažiavo į šią pėsčiųjų perėją.
Tuo tarpu Institucija, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto skundo argumentais, atsiliepime iš esmės akcentavo pėstįjį, kuris dar tik ruošėsi žengti į pėsčiųjų perėją, tačiau dėl L. C. vairuoto automobilio nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją ir automobilio greičio nesulėtinimo, į pėsčiųjų perėją žengė tik tada, kai ją pravažiavo L. C. vairuota transporto priemonė. Taigi, Institucija, teismui pateikdama poziciją dėl skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliavo į pėstįjį, kuris dar į pėsčiųjų perėją nebuvo įėjęs, o tik ruošėsi, tačiau L. C. pastarojo nepraleido ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją.
Sugretinus pirmiau aptartus proceso šalių argumentus, juos įvertinus L. C. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties kontekste, pripažintina, kad iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei Institucija skirtingai interpretuoja galimai padaryto administracinio nusižengimo sudėtį, ją susiedama vis su kitais eismo dalyviais. Todėl akivaizdu, kad pati L. C. inkriminuoto ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra suformuluota itin abstrakčiai – nėra aišku kurie eismo dalyviai (pėstieji) sąlygojo galimai L. C. neteisėtą elgesį (ar abu, ar tik vienas), ko pasėkoje taip pat nėra aišku kokius tiksliai, galimai neteisėtus veiksmus atliko ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019, Nr. 2AT-11-628/2020, Nr. 2AT-7-23-511/2022, Nr. 2AT-62-648/2022).
Nagrinėjamu atveju, aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus L. C. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį, pripažintina, kad L. C. dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo suformuluotas kaltinimas yra neaiškus, ko pasėkoje tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek Institucija, teikia skirtingas interpretacijas dėl analizuojamo įvykio aplinkybių ir galimai padarytų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog, įvertinus L. C. suformuluoto kaltinimo abstraktumo apimtį, konstatuotina, kad teismas nagrinėjamu atveju savarankiškai tikslinti kaltinimą neturi pagrindo, kadangi pagal ANK 635 straipsnio 5 dalį bei 642 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas gali tik pakeisti administracinio nusižengimo protokole nurodytą klaidingą nuorodą į ANK straipsnį, jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, tačiau teismas negali savarankiškai nurodyti naujos, administracinio nusižengimo protokole nenurodytos atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančios teisės normos, ir taip savarankiškai išplėsti asmeniui pareikštą administracinį kaltinimą. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole (šiuo atveju nutarime) suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018).
Taigi, apibendrinus pirmiau aptartus bei išanalizuotus administracinėn atsakomybėn patraukto L. C. skundo argumentus, taip pat jo ir jo įgaliotosios atstovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, juos sugretinus su rašytine bylos medžiaga, pripažintina, kad skundžiamas Nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pažymėtina, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, administracinėn atsakomybėn patraukto L. C. įgaliotoji atstovė Institucijos Nutarimą ginčijo, aptardama tiek byloje pateikto vaizdo įrašo turinį, tiek ir L. C. paskirtą administracinio poveikio priemonę, tačiau teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto L. C. įgaliotosios atstovės advokatės L. P. skundą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) D. M. 2024 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir grąžinti bylą, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.