- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-85-877/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11940-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Trečiasis asmuo
- A. J.-U., UAB „Agrokoncernas“
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- J. R.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. R. dėl vykdomojo rašto panaikinimo, tretieji asmenys byloje antstolė S. V., A. J.-U., uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas“, AIG Europe Limited.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto 6-tojo notarų biuro notarės J. R. 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Ieškovas nurodė, kad:
1.1. jis 2019 m. birželio 17 d. gavo notarės 2019 m. birželio 11 d. patvarkymą Nr. S-11151750, iš kurio buvo matyti, kad notarė ėmė vykdyti Kauno miesto 6-tojo notarų biuro 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas atliktas pagal ieškovo 2018 m. balandžio 19 d. išduotą neprotestuotiną vekselį 250 000,00 Eur sumai, kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti UAB „Agrokoncernas“. Ieškovas mano, kad vekselis išgautas iš jo neteisėtai, nes jį išduodant nebuvo laikytasi įstatymo numatytos vekselio formos. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000,00 Eur, turi būti notarinės formos, jei vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Ieškovas vekselį išdavė kaip fizinis asmuo. Pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Notarė privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą pagal tokį vekselį, todėl vykdomasis įrašas turi būti panaikintas. To nepadariusi, notarė pažeidė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką. Be to, vekselis buvo išduotas didesnei sumai, nei yra skola, taip pat nebuvo pateiktas ieškovui, laikantis teisės aktų reikalavimų;
1.2. ieškovo ir trečiojo asmens A. J.-U. atstovas advokatas D. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ūkininko ūkis yra atskiras verslo subjektas. Ieškovo ūkis turi savo identifikavimo kodą 6024593. Vekselyje nurodytas ūkio kodas 6016603 nesutampa su ieškovo ūkio kodu. Ūkio kodą galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje. Vekselį ieškovas išdavė kaip fizinis asmuo. UAB „Agrokoncernas“, 2018 m. rugsėjo 24 d. teikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašė skolą iš ieškovo išieškoti kaip iš fizinio asmens. Notarė, 2018 m. rugsėjo 20 d. išduodama vykdomąjį įrašą, taip pat nurodė ieškovą kaip fizinį asmenį, įrašė jo asmens kodą. Išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovo ir laiduotojos A. J.-U. - kaip į fizinių asmenų - turtą. Notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, nenumatė, kad vekselis turi vekselio formos trūkumus. Vekselis turėjo būti notarinės formos. Vekselį ieškovas išdavė, nes UAB „Agrokoncernas“ norėjo gauti prievolės – skolos – įvykdymo užtirkinimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė notarė J. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:
2.1. į notarę J. R. kreipėsi UAB „Agrokoncernas“ su prašymu dėl vykdomojo įrašo įforminimo, prie kurio buvo pridėti pats vekselio originalas ir kiti dokumentai, patvirtinantys vekselio pateikimą apmokėjimui bei pranešimą apie jo neapmokėjimą. Notarė, įvertinusi visus jai pateiktus dokumentus ir nenustačiusi priežasčių, dėl ko negalėtų būti išduotas vykdomasis įrašas, 2018 m. rugsėjo 20 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1-6470;
Šalies argumentai
2.2. ieškovas teigdamas, kad jo išrašytas vekselis turėjo būti notarinės formos, netinkamai aiškina ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatas. ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis numato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. ĮPVĮ 77 straipsnis 2 dalimi buvo papildytas Lietuvos Respublikos Seimo 2014-09-18 įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1093. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo Tesės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo 1, formuluotė „ arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastinos apskaitos taisykles“ buvo įtraukta atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014-06-18 pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama pašalinti diskriminaciją dėl veiklos teisinės formos numatant, kad notarinė forma būtų neprivaloma ir asmenims vykdantiems ūkinę veiklą neįsteigus juridinio asmens, įskaitant ir ūkininkus. Sąvoka „ūkio subjektas“ buvo paimta iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ūkio subjektais įvardijami – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, išteklių ir mokesčių fondai, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodyti fondai arba finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas, pensijų fondai, investiciniai fondai, ūkininkų ūkiai, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, veikiantys per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės, esantys Lietuvos Respublikoje. Taigi ūkininkai taip pat laikytini „ūkio subjektais“, kurie nurodyti ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje, ir kurių išrašomiems vekseliams nėra privaloma notarinė forma, jei jie vekselyje aiškiai įvardija, kad netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 8 punktas);
2.3. be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 372 nutarta pritarti ĮPVĮ Nr. VIII-1087 3 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. Kaip matyti iš atitinkamo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, atsižvelgiant į tai, kad gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą, o notarai neturi galimybės nustatyti, ar vekselio davėjas vekselio išrašymo momentu tvarkė savo apskaitą pagal supaprastintos ar pagal nesupaprastintos apskaitos taisykles, ir atitinkamai negalės nustatyti, ar vekselis jo išrašymo momentu turėjo būti sudaromas notarine ar rašytine forma, buvo pasiūlyta papildyti vekselius papildomu rekvizitu - tais atvejais, kai vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles – tai patvirtinančia informacija. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 9 d. įstatymu Nr. XII-1761 papildė ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalį 8 punktu - tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – vekselyje įrašoma tai patvirtinanti informacija. Iš nurodytų ĮPVĮ įstatymo pakeitimų paruošiamųjų dokumentų matyti, jog ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostata „ arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles“, taikoma ir gyventojams (fiziniams asmenims), vykdantiems individualią veiklą, įskaitant ir ūkininkus;
2.4. kaip matyti iš byloje ginčijamo vekselio, vekselį išrašė ūkininkas A. J. papildomai įvardindamas ir ūkio identifikacijos kodą – 6016603. Pridedami duomenys iš Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapio viešos paieškos apie mokesčių mokėtojus patvirtina, kad ieškovas vykdo individualią veiklą nuo 2001 m. gegužės 5 d. Ieškovas vekselyje aiškiai patvirtino, jog vekselio išrašymo metu netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, todėl ieškovo išrašomas vekselis neturėjo būti sudaromas notarinės formos. Dėl šių priežasčių ieškovas netinkamai aiškina ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai teigia, kad vekselis turėjo būti sudaromas notarine forma, dėl ko yra atmestini. Ieškovas taip pat nurodo, kad vekselis buvo išduotas nesant tam teisinio pagrindo, taigi neteisėtai, tačiau ieškovas nereiškia reikalavimo dėl vekselio, todėl atitinkami argumentai nenagrinėtini;
2.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Atsižvelgiant į vekselio abstraktumą, notarė išduodama ginčijamą vykdomąjį įrašą, neprivalėjo ir nevertino aplinkybių, kokiu pagrindu buvo išduotas atitinkamas vekselis;
2.6. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 (2) straipsnis numato, kad notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Pridedamas profesinės civilinės atsakomybės privalomojo ir savanoriškojo draudimo liudijimo (poliso) sertifikatas patvirtina, kad notarė J. R. yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo įmonėje „AIG Europe Ltd“;
2.7. Atsakovės atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad vekselyje įrašant ūkio kodą, buvo padaryta klaida. Yra pateikta informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurioje matyti, kad idendifikacija vyksta pagal asmens kodą, ūkininko ūkio kodas ten nenurodytas. Kitur gauti duomenų apie ūkininko ūkio kodą nėra galimybės. Notarė vekselio davėją identifikavo pagal asmens kodą.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „Agrokoncernas“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad:
3.1. pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Nagrinėjamu atveju ieškovas vekselį pasirašė kaip ūkio subjektas, t. y. asmuo besiverčiantis ūkininko ūkio veikla – vekselyje yra nurodytas A. J. ūkininko ūkio identifikacijos kodas 6016603. Ieškovas vekselį pasirašė ir išdavė užtikrindamas savo įsipareigojimus UAB „Agrokoncernas“ pagal tarpusavyje sudarytas sutartis: 1) 2016 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KR1-62-160805-1; 2) 2017 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KR1-62-170630-1. Nurodytas sutartis ieškovas taip pat sudarė kaip ūkininkas, t. y. ūkio subjektas. Ieškovas, kaip ūkininkas, yra PVM mokėtojas, kurio PVM mokėtojo kodas yra LT100000193716, kas taip pat įrodo, jog ieškovas yra ūkio subjektas. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau KĮ) 3 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad „ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys , kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje taip pat iš esmės laikosi nuomonės, kad ūkio subjektu vykdančiu ūkinę veiklą laikomi bet kokie subjektai, kurie užsiima ūkine veikla, siūlydami tam tikras prekes ar paslaugas, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, ar jų finansavimo būdo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT ) praktika, kurioje pabrėžiama, kad ūkio subjektu laikytinas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar jo finansavimo būdus;
3.2. iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad ir fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine veikla, kokiu yra ir ieškovas, yra laikomas ūkio subjektu. Ieškovas yra ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal dvejybinio įrašo būdą, todėl ieškovui, kaip vekselio davėjui, išdavus vekselį didesnei kaip trijų tūkstančių eurų sumai, nėra keliami notarinės formos reikalavimai. ĮPVĮ 77 straipsnio 8 dalis numato, kad tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, turi būti nurodyta tai patvirtinanti informacija. Ieškovas išduotame vekselyje nurodė ir patvirtino, kad vekselio išrašymo metu netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Dvejybinės apskaitos tvarkymo rekomendacijos yra įtvirtintos 2006 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-491 „Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“. Tvarkant apskaitą dvejybiniu įrašu, metų pabaigoje turi būti parengta finansinė atskaitomybė, kurią sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pateikęs atsakovui turto balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kurie leidžia identifikuoti, kad ieškovas, įregistravęs ūkininko ūkį, ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) tvarkė apskaitą dvejybinio įrašo būdu;
Motyvuojamoji dalis
3.3. atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvi nuostata nustatanti vekseliui privalomą notarinę formą nagrinėjimu atveju nėra taikoma, nes nors ieškovas yra fizinis asmuo, tačiau tuo pačiu jis yra ir ūkio subjektas (ūkininkas, kurio ūkio identifikacinis kodas yra 6016603, o pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas yra LT10000019371), kuris buhalterinę apskaitą tvarko ne pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Ieškovo teiginys, kad pastarojo 2018 m. balandžio 19 d. išduotam paprastajam neprotestuotinam vekseliui turėjo būti taikoma notarinė forma, yra paneigtas bei atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas;
3.4. pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio (ĮPVĮ 40–52 bei 54-56 straipsniai). LAT nurodė, kad ĮPVĮ 40 straipsnyje ir 47 straipsnyje numatyti du skirtingi savarankiški ir laiko atžvilgiu viena nuo kitos savarankiškai sekantys veiksmai. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas, vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti. Kaip išaiškino LAT, vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Nagrinėjamu atveju vekselio davėjui, ieškovui ir laiduotojai A. J. buvo išsiųsti du pranešimai. Pirmieji pranešimai dėl vekselio pateikimo apmokėti buvo išsiųsti 2018 m. rugpjūčio 31 d. (vekselio apmokėjimo dieną) ir įteikti 2018 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis ĮPVĮ 40 straipsniu, UAB „Agrokoncernas“ vekselį pateikė apmokėti laiku. Antrieji pranešimai apie vekselio neapmokėjimą buvo išsiųsti 2018 m. rugsėjo 5 d. ir įteikti 2018 m. rugsėjo 6 d. Vadovaujantis ĮPVĮ 47 straipsniu, UAB „Agrokoncernas“ pranešimus apie neapmokėtą vekselį išsiuntė laiku. Ieškovo ir laiduotojos A. J. gyvenamosios vietos adresai sutampa, todėl visi pranešimai dėl vekselio buvo išsiųsti tuo pačiu adresu ir remiantis AB Lietuvos pašto duomenimis visi pranešimai buvo įteikti;
3.5. notarai vekselius protestuoja ir vykdomuosius įrašus vekseliuose atlieka vadovaudamiesi ĮPVĮ ir 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau tekste – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Vykdomasis įrašas gali būti atliktas tik pateikus notarui Tvarkos 4 punkte numatytus reikalavimus atitinkantį prašymą, o minėtos Tvarkos 6 punkte taip pat nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 18 d. notarei J. R. buvo pateiktas prašymas dėl vykdomojo įrašo įforminimo Nr. JU-350, kurio atitikimas Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkai buvo patikrintas, be to, prie prašymo buvo pridėti dokumentai, įrodantys vekselio pateikimą apmokėti ir pranešimą apie vekselio neapmokėjimą. Ieškovo teiginys, kad pastarajam nebuvo pateiktas vekselis apmokėti ir tuo pagrindu notarė J. R. pažeidė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, yra paneigtas bei atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas;
3.6. trečiojo asmens atstovas advokatas E. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad išieškojimo prasme nėra svarbu, kaip nurodyta išieškoti – ar iš fizinio asmens, ar iš ūkininko, nes bus išieškoma iš viso turto. Ūkininko ūkio kodas viešai niekur nėra skelbiamas.
4. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudikas) atsiliepime nurodė, kad pilna apimtimi palaiko notarės 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Paaiškino, kad:
4.1. šioje civilinėje byloje nėra reiškiami reikalavimai nei dėl notarės atliktų notarinių veiksmų (Vykdomojo įrašo išdavimu) sukeltos žalos atlyginimo, nei juo labiau - dėl draudimo išmokos iš draudiko priteisimo. Ieškinys yra nepagrįstas, nes notarė, išduodama ieškovo ginčijamą vykdomąjį įrašą, visas jai teisės aktais nustatytas pareigas atliko tinkamai ir kvalifikuotai, bei veikė tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek iš jos atitinkamu atveju buvo pagrįsta ir būtina reikalauti. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, kadangi ginčydamas vykdomąjį įrašą vien formaliais teisiniais pagrindais, paprasčiausiai siekia išvengti priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, kai tuo tarpu dėl paties ieškovo piniginio įsipareigojimo UAB „Agrokoncerno grūdai“ atžvilgiu fakto ir dydžio tarp šalių nėra jokio ginčo. Draudikas, pilna apimtimi palaikydamas notarės procesiniuose dokumentuose išdėstytus išsamius teisinius argumentus, jų atsiliepime į ieškinį nekartoja;
4.2. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 6(2) straipsnis nustato, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų civilinių bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Notariato įstatymo 62 str. 7 d. nustatyta, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtino Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi. Pagal Taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, t. y. notarui, per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Taigi pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą draudikas atsako tada, kai žala asmeniui atsiranda dėl notaro kaltės. Kai notaro veiksmuose kaltės nėra, tokiu atveju už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą neatsako ir draudikas, apdraudęs notaro profesinę atsakomybę privalomuoju draudimu.“ (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008). Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl notarų neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytos žalos, vykdant notaro profesinę veiklą. Tik visų pirmiau minėtų juridinių faktų visetas, t. y. neteisėti notaro veiksmai, reali žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų notaro veiksmų ir realios žalos bei notaro kaltė, leistų teismui konkrečiu atveju konstatuoti egzistuojančią notaro deliktinę civilinę atsakomybę, o tuo pagrindu ir draudiminį įvykį, kuris sukurtų draudikui naują pareigą, kylančią iš draudimo teisinių santykių, nukentėjusiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką. Draudikas, susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais, daro pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, notarė jai teisės aktais nustatytas pareigas, susijusias su ginčijamo vykdomojo įrašo išdavimu, įvykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai. Todėl net tuo atveju, jeigu vykdomasis įrašas teismo bus pripažintas negaliojančiais ir dėl tokios civilinės bylos procesinės baigties ieškovas, trečiasis asmuo UAB „Agrokoncerno grūdai“ ar kiti tretieji asmenys patirs žalos (bet kokia forma), tai už šios žalos atlyginimą notarė negalės būti laikoma atsakinga, kadangi šiuo konkrečiu atveju nėra nei vienos iš būtinųjų notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Tai atitinkamai reiškia, jog nėra (ir nebus) draudiminio įvykio Taisyklių 8 p. prasme, dėl ko draudikui negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos nei dabar, nei ateityje.;
4.3. trečiasis asmuo ieškinį prašo atmesti, priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidos, o bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
5. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis ĮPVĮ 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytas vekselių skirstymas į rūšis, taip pat juose nustatytas apmokėjimo terminas lemia ĮPVĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, be kita ko, reglamentuojančių reikalavimų apmokėti vekselius pateikimo tvarką ir su tuo susijusias vekselio davėjo bei turėtojo teises bei pareigas, ypatumus.
6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2018 m. balandžio 19 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 250 000,00 Eur sumai, kurią ieškovas besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti kreditoriui UAB „Agrokoncernas“ (toliau – ir Vekselis). Kauno miesto 6-tojo notarų biuro notarė J. R. 2018 m. rugsėjo 20 d. išdavė vykdomąjį įrašą pagal ieškovo išduotą Vekselį.
7. Ieškovas prašo panaikinti notarės atliktą vykdomąjį įrašą dėl to, kad Vekselis yra negaliojantis, todėl notarė negalėjo atlikti vykdomojo įrašo pagal tokį Vekselį. Esminis ieškovo argumentas yra tas, kad jis Vekselį išdavė kaip fizinis asmuo, todėl paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000,00 Eur, pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį turėjo būti notarinės formos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildė, kad Vekselyje neteisingai nurodytas ieškovo ūkio kodas.
8. ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – vekselyje įrašoma tai patvirtinanti informacija. Tokia straipsnio redakcija galioja nuo 2015 m. birželio 16 d., taigi jau galiojo Vekselio išdavimo metu.
9. Byloje esantys duomenys iš Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapio viešos paieškos apie mokesčių mokėtojus patvirtina, kad ieškovas vykdo individualią ūkininko veiklą nuo 2001 m. gegužės 5 d. Ieškovas neginčijo aplinkybių, kad yra ūkininkas, vykdo ūkio veiklą bei kad vekselis buvo išduotas užtikrinti prievolių UAB „Agrokoncernas“ vykdymą pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KR1-62-160805-1 ir 2017 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KR1-62-170630-1. Minėtas sutartis ieškovas sudarė kaip ūkininkas. Ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti laikoma, jog jis Vekselį pasirašė kaip fizinis asmuo, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, tik abstrakčiai teigė, kad jis vekselį pasirašė kaip fizinis asmuo. Nors ieškovas teigė, kad Vekselį išdavė kaip fizinis asmuo, Vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas yra „ūkininkas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio kodas 6016603“, taip pat vekselyje įrašyta, kad „vekselio davėjas patvirtina, kad vekselio išrašymo metu netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles“. Įrašo „ūkininkas“ ir patvirtinimo, kad vekselio davėjas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles pakanka nustatyti, kad ieškovas vekselį išdavė kaip ūkininkas, o ne kaip fizinis asmuo, todėl konstatuojama, kad Vekseliui nebuvo privaloma notarinė forma (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovas byloje neįrodė, kad jis vekselį pasirašė kaip fizinis asmuo, todėl toks ieškovo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
10. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Vekselyje nurodytas ūkio kodas 6016603 nesutampa su ieškovo ūkio kodu 6024593. Ieškovas nuo vekselio pasirašymo šio klausimo nekėlė, ieškinyje dėl to nepasisakė, o ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti ūkio kodas 6024593, pateikė tik 2019 m. lapkričio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (el. b. 2 t., b. l. 136-137). Viešai skelbiamo registro, kur būtų galima patikrinti ūkininko ūkio kodą, nėra. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenyse ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (vic.lt) tinklalapiuose tokios informacijos patikrinti nėra galimybės. Pažymėtina, kad ieškovo ūkio kodas sutartyse, kurių užtikrinimui pasirašytas Vekselis (2016 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KR1-62-160805-1 ir 2017 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KR1-62-170630-1, e. b. 1 t., b. l. 58-61) nurodytas būtent toks, koks įrašytas ir vekselyje – 6016603. Taigi, nuo 2016 metų šalių sudarytose sutartyse ieškovo ūkio kodas būdavo nurodomas netikslus, tačiau ieškovas to neakcentavo, tikslinančių duomenų kitai sandorio šaliai nepateikė, o UAB „Agrokoncernas“ neturėjo galimybių pasitikrinti ieškovo ūkio kodą viešuose registruose ir sudarant Vekselį vadovavosi sutartyse esančia informacija. Ieškovas sutartis yra pasirašęs, jų duomenų neginčijęs, todėl kita sandorio šalis pagrįstai vadovavosi sutartyse nurodyta informacija apie ieškovo ūkio kodą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo argumentai, jog Vekselis galimai neteisėtas, nes jame nurodytas netikslus ieškovo ūkio kodas, yra nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
11. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, paties Vekselio neginčija. Vekselis išduotas 2018 m. balandžio 19 d., taigi ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti sandorio sudarymo aplinkybes ir jo sukeliamas pasekmes ieškovui. Nuo Vekselio išdavimo iki vykdomojo įrašo atlikimo ieškovas nekėlė klausimų dėl vekselio formos ar ūkio kodo neatitikimo. Vekselis nenuginčytas ir tebėra galiojantis, todėl turi būti vykdomas. Ieškovui neginčijant Vekselio, teismas plačiau Vekselio sudarymo aplinkybių ir jo formos neanalizuoja, toliau pasisako pagal ieškinio reikalavimus dėl notarės veiksmų išduodant vykdomąjį įrašą. Ieškovas nenurodė, kokius konkrečius Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos punktus ar kitas teisės normas pažeidė notarė, tik teigė, kad notarė negalėjo priimti Vekselio, nes jam buvo privaloma notarinė forma.
12. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau ir Aprašas) nustatyta tvarka ir forma. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje.
13. Be to, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti ir, tuo atveju, jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant galimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų. Notaras, prieš atlikdamas notarinį įrašą, turi būti įsitikinęs, kad vekselio davėjas informuotas apie vekselio neapmokėjimą, t. y. turi pareikalauti iš vekselio turėtojo įrodymų apie tokio reikalavimo įvykdymą. Ši nuostata aiškintina taip, kad vekselio turėtojas, prieš kreipdamasis su pareiškimu į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi pareikalauti iš vekselio davėjo sumokėti skolą.
14. Nagrinėjamu atveju vekselio davėjui ieškovui A. J. ir laiduotojai A. J.-U. UAB „Agrokoncernas“ išsiuntė du pranešimus. Pirmieji pranešimai dėl vekselio pateikimo apmokėti buvo išsiųsti 2018 m. rugpjūčio 31 d. (vekselio apmokėjimo dieną) ir įteikti 2018 m. rugsėjo 1 d. Antrieji pranešimai apie vekselio neapmokėjimą buvo išsiųsti 2018 m. rugsėjo 5 d. ir įteikti 2018 m. rugsėjo 6 d. Remiantis AB Lietuvos pašto duomenimis, visi pranešimai buvo įteikti.
15. UAB „Agrokoncernas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į notarę J. R. su prašymu dėl vykdomojo įrašo įforminimo (el. b. 2 t. b. l. 20). Kartu su prašymu UAB „Agrokoncernas“ notarei pateikė Vekselį, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimus vekselio davėjui ir laiduotojai dėl vekselio pateikimo, 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimus vekselio davėjui ir laiduotojai apie neapmokėjimą, Lietuvos pašto sąrašus, patvirtinančius pranešimų išsiuntimą (el. b. 2 t. b. l. 21-28).
16. Nagrinėjamu atveju notarei buvo pateikti visi reikalingi įstatyme numatyti duomenys, kad notarė turėtų pagrindą priimti kreditoriaus prašymą ir išduoti vykdomąjį įrašą. UAB „Agrokoncernas“ buvo sandorio kreditorius, kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitiko sandoryje nurodytus duomenis, prievolės įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, skolininkas ir laiduotoja buvo tinkamai informuoti apie pareigą apmokėti Vekselį, o Vekseliui privaloma notarinė forma nebuvo reikalinga, nes jis buvo išduotas ūkininko. Notarė, pagal jai Notariato įstatymo 49¹ straipsnio priskirtą kompetenciją ir Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir nenustačiusi prašymo formos ir turinio trūkumų, pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą. Teismas pažeidimų notarės veiksmuose nenustatė.
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad notarė vykdomąjį įrašą pagal Vekselį atliko nepagrįstai, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir įrodymų visetą, ieškinys atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
18. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteisiamos kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą: atsakovei notarei J. R. 500,00 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Agrokoncernas“ 1694,00 Eur, trečiajam asmeniui AIG Europe Limited 945,00 Eur. Užmokestis advokatams neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija).
19. Valstybei iš ieškovo priteisiamos 10,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284-287 straipsniais, 441 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notarei J. R. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“, juridinio asmens kodas 133849777, 1694,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AIG Europe Limited, juridinio asmens kodas FI24885827, 945,00 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,97 Eur (dešimties eurų 97 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.