Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovei Agnei Rajeckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys G. S., antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, valstybės įmonė „Registrų centras“ Klaipėdos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, prašė prašymą tenkinti prašyme nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad įrodyta, kad G. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Skola iš G. S. yra priteista. G. S. po motinos mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo, bet paveldėjimo teises liudijimas nėra išduotas. Pareiškėja prašo pripažinti, kad G. S. yra vienintelė paveldėtoja, po jos motinos mirties paveldėjusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat prašo pripažinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad būtų galima įregistruoti G. S. nuosavybės teises. Mano, kad G. S., neregistruodama nuosavybės teisės į keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tikisi išvengti skolų, manydama, kad skolos bus „nurašytos“. G. S. yra dirbanti, ji puikiai suvokia esamą situaciją.

Suinteresuotas asmuo G. S. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nėra žinomos, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0075/17/01028 dėl 477,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. S. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. I-512-243/2017. Antstolė 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 4776 informavo pareiškėją, kad G. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nuosavybės teise priklauso jos tėvui J. B., mirties data (duomenys neskelbtini). Mirusiojo dukra G. S. yra galima J. B. turto paveldėtoja, kuri po palikėjo mirties iki šiol gyvena bute, naudojasi uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ teikiamomis paslaugomis, tačiau, nerealizuodama savo teisių į minėtą turtą, skolininkė pažeidžia išieškotojos interesus, užkirsdama kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą (b. l. 6). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos A. B. mirties palikimą priėmęs asmuo yra G. S., palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini). (b. l. 9). Byloje esantis išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento patvirtina, kad G. S. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas 2004 m. gegužės 20 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po sutuoktinio J. B. mirties A. B. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). 2012 m. vasario 3 d. G. S. pareiškimas apie palikimo priėmimą patvirtina, kad G. S. po motinos A. B. mirties priėmė palikimą (b. l. 28). Paveldėjimo teisės liudijimas į G. S. paveldėtą turtą nėra išduotas. 2018 m. vasario 7 d. notarės Vaidos Meškės rašte Nr. S-20 nurodyta, kad G. S. 2012 m. vasario 3 d. yra padavusi pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau daugiau niekada nebuvo atvykusį pas notarę ir paveldėjimo byla daugiau nesidomėjo (b. l. 84).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 690 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, prieš pradedant realizuoti nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus. Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, vykdydama skolos išieškojimą iš G. S. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai, negali nustatyti skolininkei priklausančio nekilnojamo turto fakto pagal viešojo registro duomenis, nes G. S. vengia įregistruoti savo nuosavybės teises į turtą, todėl negalima nekilnojamojo turto realizuoti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), G. S. įgijo paveldėjimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas). Palikimo priėmimo aplinkybę patvirtina byloje esantis 2012 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto 9-ajam notaro biurui pateiktas pareiškimas apie palikimo priėmimą, patvirtintas notaro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisę reglamentuojančios normos nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdiniui, priėmus palikimo kokią nors dalį, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas ir jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad G. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo po motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas). G. S. paveldėjimo teisės liudijimo į šį paveldėtą turtą neprašė išduoti ir savo nuosavybės teisių valstybės įmonėje „Registrų centras“ neįregistravo, nes galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenumato ir nekilnojamo turto savininkas neturi pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį, savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Įstatymo norma sukuria daikto savininkui ne tik teises, bet ir pareigas valdant savo nuosavybės teisės objektą nepažeisti ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad G. S., būdama nekilnojamojo turto savininke ir neįregistruodama savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą elgiasi nesąžiningai, pažeidžia pareiškėjos – išieškotojos vykdomojoje byloje uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ interesus, sukuria apsunkinimus išieškoti iš G. S. uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistą skolą (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1948-892/2012, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1649-345/2013).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nėra vienintelė G. S. kreditorė. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, skolos iš G. S. priteistos ir akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ (bylos Nr. eL2-12836-889/2016), uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ (bylos Nr. e2-5120-323/2016), akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (bylos Nr. 2-10188-122/2015) naudai, todėl neregistruodama nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu užkirsdama kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą, G. S. pažeidžia ir kitų kreditorių interesus.

Pažymima ir tai, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-366- 512/2012, tiek 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10188-122/2015 bei Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-512-243/2017 konstatavo, kad G. S. yra mirusiųjų tėvų teisių perėmėja ir faktinė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) valdytoja.

Įvertinęs pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad G. S. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį ji nėra įregistravusi nuosavybės teisių viešame registre, o antstolė, veikdama pagal įstatymą turi vadovautis viešųjų registrų duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 690 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis), bet nėra įgaliota taikyti paveldėjimo teisę reglamentuojančių teisės normų ir negali realizuoti skolininkės turto, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir teisėtas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad G. S. po motinos mirties priėmė palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. S. po motinos A. B., mirusios 2011 m. lapkričio 3 d., mirties yra vienintelė įstatyminė įpėdinė priėmusi palikimą ir faktiškai pradėjusi jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti G. S. nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą patenkinus visiškai, iš G. S. priteistina pareiškėjai 100,91 Eur bylinėjimosi išlaidų: 100 Eur žyminio mokesčio ir 0,91 Eur už dokumentų kopijų išdavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dali 10 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. po A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra vienintelė įstatyminė įpėdinė priėmusi palikimą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tam, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ galėtų įregistruoti G. S. nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą G. S. vardu, patvirtinantį, jog po A. B. mirties G. S. paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Išduoti leidimą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ įregistruoti G. S. nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. S. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 100,91 Eur (vieną šimtą eurų devyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.