- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3509-1129/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27947-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Civilinis atsakovas
- AAS BTA ,,Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Albertas Trumpulis
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant kelių transporto priemonę būnant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala (BK 281 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.3Intensyvi priežiūra (BPK 131¹ str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
nukentėjusiojo N. S. įstatyminei atstovei E. S., įgaliotai atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, be išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir – BK ) 281 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A., 2024 m. liepos 20 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 ir 128 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,39 promilių neblaivumas, važiuodamas keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties ir partrenkė priešpriešais dviračiu važiuojamąja dalimi važiavusį mažametį N. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. S. sveikata.
Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Paaiškino, kad labai gailisi, labai atsiprašo mamos ir sūnaus, nes kas įvyko nenorėjo, kad taip atsitiktų. Važiavo į degalinę ir grįžo atgal, tačiau nukentėjusiojo nepastebėjo, nes ten buvo posūkis. Įvykio metu buvau neblaivus. Labai gailiai dėl tokio nusikaltimo, kad sėdo už vairo neblaivus. Jis 19 dieną išgėrė, nes jam gimė vaikas, o kitą dieną jam buvo pagirios, todėl atsibudęs išgėrė 2-3 didelius alaus. Važiavo išgėręs su automobiliu iki degalinės, nes norėjo nupirkti vaikui pieno ir sau cigarečių. Automobilis jam priklauso pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sutinka sumokėti civilinį ieškinį, kiek galės tiek sumokės, draudimo bendrovė jau išmokėjo dalį civilinio ieškinio. Neturi teisės vairuoti, bet įvykio dieną vairavo, nes vairuoti moka. Jis gyvena Nyderlanduose, ten buvo užregistruotas kaip pabėgėlis, ten paėmė pasą, prašė jį grąžinti, bet negrąžino. Savo ateitį sieja su Lietuva. Civilinis ieškinys jam labai didelis, negali atsakyti, kiek galėtų atlyginti žalos. Jis augina 4 vaikus, sugyventinė vaiko auginimo atostogose, mama senyvo amžiaus. 15 tūkstančių jam labai dideli pinigai, jis atvykęs iš Ukrainos, neturi tokių pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. A. parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka ir 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą ištirtais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo N. S. atstovės pagal įstatymą E. S. parodymais dėl civilinio ieškinio, kad ir šiuo metu sūnus gydosi reabilitacijoje, jo ranka gija ne taip, kaip turėtų, rado papildomų dalykų. Buvo užkrėstas auksiniu stafilokoku. Jo ranka pilnai neatsistačiusi. Pratęsta reabilitacija. Tikimybė yra, kad ji neatsistatys, vaikas visą gyvenimą turės su tuo gyventi. Reabilitacija tęsiasi iki šiol. Metus laiko jis atitrauktas nuo socialinės veiklos, negali eiti į mokyklą. Patyrė psichologinių traumų. Iki šios dienos turi daug baimių. 15 tūkstančių labai maži pinigai palyginus su sveikata. Liko rankoje dideli randai, bus jų gydymas, psichologų konsultacijos. Paveikta psichika, bijo sėsti ant dviračio, tai buvo jo mėgstamiausias dalykas. Sapnuoja košmarus, jai jį reikia raminti dėl kiekvieno dalyko, pergyvena net dėl slogos. Mano, kad kai susirgs, jis numirs. Kiek iki šiol yra investuota. Šiuo metu jam 12 metų. Iki šiol gavo naujus antibiotikus. Pastoviai su traumatologais, ortopedais ir reabilitologais yra gydymo procese. Nežinoma kas laukia ateityje. Už dviratį ir rūbus draudimas atlygino, papildų neatlygino, nes tai mano, kad tai nėra medikamentai. Draudimas atlygino 5000 eurų. Už dviratį ir rūbelius atlyginta. Randai dar nesugiję, ateityje bus konsultacija su plastikos chirurgu. Bus dar viena operacija. Visus čekius siunčia draudimui. Visus metus sūnus mokosi namuose. Su vaikais jis nebendrauja. Jis nenori draugų, nes gėdijasi dėl savo rankos, pirmus du mėnesius nenorėjo nieko matyti, klausė kodėl jam taip nutiko. Dabar įtvaro nenešioja, jam reabilitacija, jo ranka „L“ formos, nepakelia pilnos amplitudės. Dabar išiminės visus metalus, reabilitacija pratęsta iki Kalėdų ir po to bus tęsiama. Šiuo metu nėra pilno atsistatymo, sakė, kad viską parodys laikas. Kalbėjo su šeimos daktare, reabilitacija gan skausminga. Jo nervų sistema įjautrinta, geria homeopatinius raminamuosius vaistus. Kai viskas nurims, eis pas psichologus. Norėjo jai siūlyti pinigų, kad nesikreiptų į teismą, jai sakė, kad netgi teismas tiek pinigų nepriteis, kiek jie pasiūlys, bet ji nesutiko. 335 eurų už mašinos stovėjimą niekas neatlygino žalos. Pervedė tik už dviratį ir drabužius – 5000 eurų neturtinės žalos. Dėl randų pateikė išrašus, kvitus išlaidų, bet niekas nieko neatlygino. Pas psichologus10 kartų bus nemokami, bet tiek neužteks, po to reikės mokėti už konsultacijas.
Teisiamojo posėdžio metu AAS BTA ,,Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovė A. P. nurodė, kad už automobilio stovėjimo aikšteles išlaidas tikrai išmokėjo. Neatlyginta žala tik ta, kuri nebuvo susijusi su pačiu sužalojimu, kuris nėra sukeltas avarijos. Draudimo žalą apskaičiuoja ekspertai- gydytojai. Žalos ekspertai viską vertina ir buvo atsakyta, kad papildai, kurie yra nebūtini, kuriems nėra receptų, nekompensuojami, todėl šioje dalyje žalos neatlygino. Dėl gretutinių dalykų, taip pat buvo paaiškinta dėl ko neatlyginta žala. Draudimo išmoka 5000 eurų yra maksimali. Apie 7000 eurų išmoką jai nėra žinoma. Šiai dienai išmokėtas maksimumas, jei gydymas truks ilgiau, išmokės papildomai, 15 000 eurų suma yra žymiai per didelė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. S. paaiškino, kad 2024 m. liepos 20 d. vakare, viskas vyko (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. Važiavo dviračiu su draugu D., abu buvo su dviračiu. Jie su dviračiu važiavo nuo kelio iki D. namų, nebuvo labai toli. Buvo dar keli vaikai, bet jie išsiskyrė prieš įvykį. Tada važiavo mašina link jo, D. nespėjo jo įspėti. Tada ta mašina viršijo greičio limitą ir važiavo ne toje kelio pusėje, jis suko į dešinę, kad pasitrauktų, bet nespėjo. Tada atsitrenkė ir neprisimena kas atsitiko, o tada prabudo ant žemės, negalėjo atsikelti. Atsimena, kad išėjo iš mašinos vairuotojas ir jo draugas, jie tarpusavyje pradėjo pyktis. Vienas, storesnis, atėjo prie jo jie pradėjo jį tildyti, jis sakė, kodėl jį partrenkėt. Jie kalbėjo ukrainietiškai, žino, kad ne rusiškai, nes rusų kalbą jis mokosi. Neatsimena kuris vairavo, vienas buvo plonesnis, o kitas buvo storesnis. Jis buvo per vidurį mašinos, gale mašinos, truputį toliau nuo mašinos, nematė kuris iš kurios pusės atėjo tie vyrai. Mašina buvo žalia, kokia markė neatsimena. Neatsimena ką jie jam sakė. Jis gulėjo, jam neskaudėjo, jautė baimę, kraujavo kairė ranka, tada atėjo iš kaimo žmonės jam padėti, atnešė sutvarstyti ranką, atnešė vandens. Iš kaimo atėjo daug žmonių. Vienas žmogus iš mašinos, bandė pabėgti į tualetą, nelabai matė kuris, jam tik pasakojo. Tada nuėjo keli žmonės surasti jo mamą, pasakyti kas atsitiko. Jis visada gulėjo, draugas buvo šalia, o jis jo paprašė, kad atvežtų jo tėvus, jis nuvažiavo pas jo tėvus, jo tėvai paskambino mamai, tada jo mama išbėgo, ji atvažiavo su mašina iki jo. Po įvykio važiavo į ligoninę, ligoninėj jam sukirpo maikę, darė rentgenus, jį užmigdė ir operavo ranką. Ligoninėje gulėjo savaitę arba dvi. Dabar jaučiasi per vidurį, prieš tai užmigo labai sunkiai, dabar truputėlį lengviau. Gėrė vaistus, antibiotikus. Dabar jam trumpos pamokos, pasako ką padaryti ir padaro, jam namų mokymas. Draugų turi. Draugai jo neateina aplankyti. Su dviračiu važinėjo beveik kiekvieną dieną, tai buvo vienintelis dalykas ką daryti kaime. Tai buvo jo mėgstamiausia veikla, išskyrus telefoną. Turi telefoną. Kai važiavo su dviračiu, telefonas buvo namuose. Šiame kaime beveik visi vaikai važinėja dviračiais (1 t., b. l. 171 – 172).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. S. (nukentėjusiojo N. S. įstatyminė atstovė) parodė, kad ji yra N. S. mama. 2024 m. liepos 20 d. apie 21.00 val. kartu su N. buvo savo sode, kuris yra (duomenys neskelbtini). Sėdo vakarieniauti, tačiau tuo metu su dviračiu atvažiavo N. draugas ir pasikvietė jį į kiemą pasivažinėti, jie važinėjasi beveik kiekvieną vakarą. Sode jie praleidžia daug laiko. N. dviračiu važinėja nuo maždaug 5 metų. Kol jis mokėsi važiuoti dviračiu - ji važiuodavo su juo kartu, mokino jį kaip saugiai elgtis eisme. Kaip važinėja (duomenys neskelbtini) mieste, N. visuomet dėvi liemenę bei šalmą. Be to, yra jį supažindinusi su saugiu elgesiu važinėjant dviračiu, kiek ji žino, N. mokykloje turėjo saugaus eismo pamokų, net kelis metus. Kelyje jis elgiasi drausmingai ir atidžiai, jai su juo važinėjant kartu, jo drausminti nereikia. N. su draugu, dviračiais pasivažinėti sodų teritorijoje važiuoja dažnai, kelius žino. Taip pat, sodų teritorijoje yra gyvenamoji zona, pažymėta kelio ženklais, kurioje galima vaikams važinėti dviračiais, t. y. šioje zonoje dviratininkų amžius neribojamas, taip pat soduose nebūna intensyvaus eismo, ten yra viena asfaltuota gatvė, pavadinimu (duomenys neskelbtini) gatvė. Dėl šių priežasčių leido jam važiuoti ir juo pasitikėjo. Įprastai N. važiuodamas dviračiu dėvi šalmą, šį kartą visi vaikai buvo be šalmų, be apsaugų ir be liemenių, lauke buvo karšta. 21.26 val. jai paskambino D. tėtis R., kuris paklausė, kaip ji jaučiasi ir paklausė, ar negirdėjo, jog partrenkė N., paklausė, ar reikia pagalbos, sakė, kad D. išsigandęs grįžo namo ir pasakė, kad N. partrenkė. Paklausė kur, sakė bėgti į pagrindinę gatvę. Išbėgo iš namų ir bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pamatė link jos ateinantį žmogų, kuris paklausė, ar ji yra N. mama, atsakė, kad taip ir jis pasakė, kad palydės ją ten, kur yra N. Atbėgo į įvykio vietą, kur pamatė automobilį, šalia jo gulinti N. ir daug žmonių aplink N., priešais N. gulėjo jo dviratis, apie 10 metrų atstumu nuo jo. Pribėgo prie N. pamatė, kad jis kruvinas, žmonės buvo sutvarstę jam ranką, N. kairės pusės petys buvo užlinkęs į vidų, ties petimi buvo guzas, kaip vėliau gydytojai paaiškino, tai buvo vidinis kraujavimas. Žmonės pasakė, kad jau iškvietė medikus. Ramino N., jis klykė, kad jam labai skauda, klausė už ką jam. Kažkokios tamsaus gymio moterys, viena jaunesnė, kita vyresnė, buvo priėję prie N., glostė jam ranką ir sakė "čia tik rankytė", kalbėjo lyg lietuviškai, bet labai sunkiai, vos suprantamai. Paprašė moterų pasitraukti ir toliau buvo su N., jis skundėsi dideliais skausmais. Atvažiavus medikams, jie įdėjo N. kaklo įtvarą, paguldė ant lentos ir įkėlė į greitąją, kartu su juo išvažiavo į Kauno klinikas. Kauno klinikose juos pasitiko daug gydytojų, apžiūrėjo N. ir išvežė į intensyvią terapiją. Gydytojas jai pasakė, kad sunkūs sužeidimai ir yra vidinis kraujavimas, atrišęs N. ranką pasakė, kad didelės plėštinės žaizdos, matosi kaulas, ruošė N. į operacinę. Gydytojai atliko daugiau tyrimų. Jai leido pabūti su N. iki operacijos. Operacijos metu atstatė N. rankos kaulą ir dvi valandas tvarkė N. rankos žaizdas, siuvo ir valė. Apie 05.00 val. gydytojai pasakė, kad N. jau parvežtas iš operacinės ir 08.00 val. leido jai jį aplankyti. Gydytojas paaiškino, kad N. rankos raumenys yra atplėšti nuo kaulo, pasidarę didelės kišenės, žaizdos plėštinės į abi puses, dviejų krypčių. Visi N. sužalojimai yra nurodyti jo medicininiuose dokumentuose. N. būklė buvo stabili, vėliau juos perkėlė į vaikų traumatologinį chirurginį skyrių, liko gulėti kartu su N. Iš Kauno klinikų jas paleido liepos 30 dieną, tačiau rugpjūčio 8 dieną reikės atlikti perrišimą, rugpjūčio 9 dieną vyksim pas šeimos gydytoją pasidaryti kraujo krešumo tyrimą, kadangi buvo nukraujavimas, o rugpjūčio 16 dieną juos vėl guldys į skyrių, su narkoze bandys traukti N. siūles. Po to, po mėnesio arba dviejų, numatomos reabilitacijos. Gydytojai pasakė, kad nieko prognozuoti negali, ar N. pilnai valdys ranką pasimatys per reabilitacijas. Šiuo metu N. gydomas namuose. Visą laiką praleidžia su N., slaugo jį, paskambino į Užimtumo tarnybą, jai išrašė nedarbingumą, šiuo metu negalės ieškotis darbo, nes N. reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat ji jį augina viena nuo pat gimimo, tėčio nėra, jis N. gyvenime nedalyvauja visiškai. N. labai išgyvena, nemiega, bijo užmigti, sapnuoja košmarus, prabudęs naktį rėkia, dėl visko piktas, patiria dvasinius išgyvenimus, negali leisti laisvalaikio kaip įprastai seniau leisdavo, neaišku, kaip N. turės mokytis mokykloje, tikriausiai, iki kol N. pasveiks, jam reikės į namus atvykstančio mokytojo. Vasaros gale turėjo vykti prie jūros, buvo užsakyta gyvenamoji vieta, N. pergyvena, kad negalės vykti. N. jai kartais pasipasakoja ką prisimena apie įvykio dieną. Jis jai pasakojo, kad jis važiavo, važiavo, pamatė automobilį, garsas ,,bum“ ir jam viskas dingo, nieko neatsimena. Dėl N. išgyvenimų ir jo baimės, turės kreiptis psichologų pagalbos. Kalbėjo su D., jis jai sakė, kad jie važiavo dviračiais, N. važiavo priekyje, o D. už jo, atsilikęs nuo N. ir šalia jo, jie abu važiavo kelio kraštu, dešine puse, kryptimi nuo stotelės, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės sustojimo (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) link (duomenys neskelbtini) gatvės. D. pasakė, kad staiga pamatė automobilio šviesas, kuris atvažiavo jiems iš priekio, kryptimi link jų, D. spėjo sušukti ,,No..“ ir tada įvyko susidūrimas. N. spėjo pakelti kairę ranka ir užsidengti savo veidą, tuo metu automobilis priekiu trenkėsi į jį, N. pakilo į viršų ir nukrito žemyn. Daugiau D. nieko nepasakojo, mano, kad jis išsigando ir parbėgo namo. Įvykio dieną, kalbėjosi su kažkokiu vyru, jis sakė, kad "tie bepročiai laksto, jau vakar jiems kvietėm policiją dėl triukšmo", taip pat sakė, kad jis pjovė žolę ir matė pravažiuojančius berniukus, o tada išgirdo trenksmo garsą, to vyro kontaktinių duomenų neturi, matė jį pirmą kartą, net nežino kur jis gyvena. Žino, kad N. partrenkusį automobilį, vairavo vyriškis, jie buvo du, vienas liesas, o kitas stambesnis. Prie jos įvykio vietoje daugiau niekas nepriėjo, su niekuo nekalbėjo, su ja niekas nebuvo susisiekę. Vėliau sužinojo, jog vyriškis partrenkęs N., vairavo būdamas neblaivus, ant jo pyksta N., jam neatleidžia, taip pat, neatleidžia ir ji. Įvykio vietoje, kur partrenkė N., vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Kadangi yra N. mama, N. tėčio nėra, prašo ją pripažinti N. S. atstove pagal įstatymą, kadangi jos sūnus yra mažametis ir ji jį atstovaus procese. Taip pat, prašo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų N. pripažinti nukentėjusiuoju. Jai išaiškinta teisė kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, taip pat, išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, ar jį reikš, nuspręs tyrimo eigoje (1 t., b. l. 175 – 177).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. L. parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. buvo sode, kuris yra (duomenys neskelbtini). Lauke buvo šviesu, leidosi saulė, nelijo, kelio danga sausa. Apie 21.20 val., buvo lauke, šiltnamyje, staiga išgirdo automobilio stabdymo garsą, tuomet duslų, kaip bumbtelėjimo garsą ir tuomet išgirdo rėkiantį vaiką. Suprato, kad nutiko kažkas negero, paėmė telefoną ir liepė sūnui paimti vaistinėlę. Nubėgo į vietą, iš kurios sklido garsas, t. y. ant kelio, viduryje kelio, ant posūkio. Pamatė vaiką gulintį ant nugaros, kuris daužė kojomis į žemę, vaiko galva buvo į žalsvos spalvos automobilio priekį, o dar prieš vaiką apie 10 metrų atstumu nuo jo, viduryje kelio gulėjo dviratis. Prie vaiko stovėjo pasilenkęs vyriškis (kaip vėliau sužinojo automobilio vairuotojas), kai atbėgo į gatvę, jis nuėjo toliau nuo vaiko, o nuo žalsvos spalvos automobilio, keleivio pusės (automobilio dešinės pusės) ėjo kitas vyriškis, stambesnio sudėjimo. Automobilio priekinis valstybinis numeris buvo šalikelėje. Ji jų paklausė, ar iškvietėt medikus, kai suprato, kad jie nelabai kalba lietuviškai, paklausė jų to paties rusiškai. Stambesnis vyriškis jai pasakė: Kvieskit. Priėjusi prie vaiko jam pasakė, kad jis tik nejudėtų. Vaikas buvo sąmoningas, rėkė ir verkė, šaukė "mane sulaužė", jam kraujavo jo ranka, nematė tiksliai, kas per sužalojimas. Vaikas buvo apsirengęs palaidinę trumpomis rankovėmis bei šortus, šviesą atspindinčios liemenės, šalmo ar atšvaitų nematė. Kai paskambino bendruoju pagalbos numeriu, jai bekalbant, į įvykio vietą atėjo daugiau žmonių. Žmonės sutvarstė vaiko ranką. Kažkas paklausė vaiko, kur jis gyvena, jis pasakė, kur gyvena. Žmonės nurodė jai jo gatvės pavadinimą. Ji su vyru sėdo į automobilį ir išvažiavo ieškoti vaiko tėvų. Nuvažiavę nieko nerado, todėl grįžo į įvykio vietą. Pamatė įvykio vietoje atvykusius medikus, vaiko mama jau buvo įvykio vietoje. Įvykio vietoje vyko šurmulys, pamatė, kad vyras vairavęs žalsvos spalvos automobilį eina tolyn nuo įvykio vietos, tuomet sodininkai pradėjo šaukti, kad jį pagaus, o jis pasakė, kad eina šlapintis, bet tuomet liko įvykio vietoje. Tuomet į įvykio vietą atėjo dvi moterys, tamsaus gymio viena vyresnio amžiaus, o kita jaunesnio. Vyresnio amžiaus moteris visiems sakė, kad čia jos sūnus, jis nekaltas ir nieko nenorėjo. Nepamena kuriuo metu, bet sodininkai pradėjo vyriškiams sakyti, kuris vairavo? Vairavusiu prisipažino smulkesnio sudėjimo vyriškis. Soduose galima važiuoti 20 km/h greičiu, yra kelio ženklai, o į įvykio vietą atėję sodininkai, kurie atėjo iš sodų, kurie yra toje pusėje, nuo kurios atvažiavo automobilis, rėkė ant vairuotojo "tu gi atlėkei ant šimto, tu mažiausiai ant šimto važiavai". Žalsvu automobiliu važiavę vyriškiai teisinosi, kad jie nevažiavo greitai, kad vaikas užlėkė ant jų automobilio. Vėliau į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie vėl iš naujo su vyriškiais aiškinosi, kuris vairavo. Smulkaus sudėjimo vyriškis prisipažino policijos pareigūnams, kad yra išgėręs. Ji išėjo namo, o vėliau su ja susisiekė policijos pareigūnas, ji atėjo atgal į įvykio vietą ir paaiškino, ką matė. Jai tik atėjus į įvykio vietą, iškart po smūgio, įvykio vietoje buvo tik du vyriškiai, taip pat vaikas gulintis ant žemės bei kitas vaikas su dviračiu, daugiau žmonių nebuvo. Ant jos sodo namo vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 2 – 3).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. D. parodė, kad buvo Nyderlanduose, jiems pasakė, kad Lietuvoje bus gerai su darbais ir dėl to atvažiavo. Olandijoje iš jų paėmė jų asmens dokumentus ir išdavė pabėgėlių korteles, pasakė, kad jei nori grįžti į Ukrainą, tai atiduos jiems dokumentus, o šiaip sakė būti tol, kol galioja pabėgėlio statusas. Į Lietuvą atvažiavo pas V. antros eilės pusbrolį, jis gyveno Lietuvoje apie mėnesį. Atvažiavo ji, jos vyras, dukra (kuriai metai su puse) ir jos vyro mama. 2024 m. liepos 15 d. atvyko į Palangą. Vyras internetu susirado automobilį, kai jis pirko automobilį, jos šalia nebuvo. Ji davė jam pinigų ir jis nuvyko nusipirkti automobilio. Kai nusipirko automobilį, atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten internetu rado pigesnį namą, dėl to ten ir važiavo. Atvažiavus jai prasidėjo sąrėmiai, nuėjo į gimdymo namus ir 2024 m. liepos 17 d. pagimdė vaiką. Po kelių dienų išėjo iš gimdymo namų ir tą pačią dieną vakare įvyko eismo įvykis. 2024 m. liepos 20 d. vyras labai džiaugėsi, kad gimė berniukas, jis išgėrė du butelius alaus (nors ji nematė kaip jis gėrė), paprašė vyro nupirkti pieno iš parduotuvės dukrai, jis pasakė, kad dar nėra cigarečių, tai tuo pačiu nuvyks nupirkti cigarečių. Jos vyras V. vairavo žalsvos spalvos automobilį ir su tuo automobiliu nuvažiavo į parduotuvę. Nematė, ar jis važiavo vienas, ar su kažkuo. V. iš jos paėmė automobilio raktus, jai jis pasirodė blaivus, jei būtų žinojus, kad jis neblaivus, būtų jam raktų nedavusi. Jis nuvažiavo, nupirko cigarečių ir pieno, ji jam paskambino, paklausė kur tu, jis pasakė, kad jau nupirko ir grįžta. Praėjo 5-10 minučių, paskambino jam, o jis labai stipriai verkia, girdėjo šūkaujančius žmones, o jis verkė ir sakė jis nenorėjo. Paklausė ko nenorėjai, pasakė, kad vaikas iššoko kelyje. Jis iškart iškvietė greitąją ir policiją, kad apžiūrėtų vaiką, jis ten buvo iki galo neišėjo. Jai įdomu kur buvo vaiko mama, buvo visi kaimynai, mamos nebuvo. Ji buvo nuėjusi į įvykio vietą, bet vaiko įvykio vietoje jau nebebuvo, kaip tik iš įvykio vietos išvažinėjo greitoji, kai ji atėjo. Vyras jai sakė, kad jis važiavo namo, matė, kad eina vienas jaunesnis vaikas ir jis pasitraukė nuo kelio, staiga kitas vaikas su dviračiu iššoko jam į kelią, jis sakė, kad nespėjo net stabdyti ir nieko padaryti. Jaunesnis vaikas pasitraukė į šoną. Mažesnis vaikas paaiškino apie įvykį policijai, vaikas sakė, kad jis ėjo šalikele, o kitas vaikas nuvažiavo po mašina. Jam, V., taip atsitiko pirmą kartą, jis nei teistas, nei teismų turėjęs. Vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo. Pusbrolis M. išvažiavo į Moldovą, išvažiavo 2024 m. liepos 30 d., jis planuoja grįžti, nes jis jai padeda, jis grįš už poros savaičių. Savo advokato paprašė, kad jis sužinotų, kurioje ligoninėje guli vaikas, kaip jo būklė, ar reikia kokios nors pagalbos, nori atsiprašyti, tačiau advokatas sakė palaukti, nes nenori trukdyti vaiko, kol jis pasveiks, sustiprės. Šiuo metu jai sunku be V., jo trūksta, jis dirbo (buvo neoficialiai įsidarbinęs pagalbiniuose darbuose Lietuvoje) ir išlaikė jų šeimą, jis labai rūpinosi vaikais, apie juos jis žino daugiau negu ji. Prašo jai grąžinti jos daiktus iš automobilio, kurį vairavo V., jos juodos spalvos rankinę, kurioje yra jos vaiko dokumentas bei vaiko žaislą, raudonos spalvos (2 t., b. l. 6 – 7).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. M. parodymus, kad 2024 m. liepos 20 d. kaime, kuris yra apie 30-35 km nuo (duomenys neskelbtini), pavadinimo nežino, jie kartu su giminėmis, šventė vaiko gimimą, išgėrė šiek tiek daugiau nei po 1 skardinę alaus, po pusę litro talpos. Nežino kiek tiksliai alaus išgėrė V. A., kartu galbūt išgėrė daugiausia 4 skardines alaus. Apie 21.00-22.00 val., V. A. pasakė, kad jo žmona paprašė nuvažiuoti į parduotuvę pieno, o jie dar nusipirko sau cigarečių. Automobilį vairavo V. A., tai buvo jo automobilis. Važiuojant atgal namo iš parduotuvės, kilo į kalną, kai važiavo į kaimą, o ten buvo toks posūkis. Jie važiavo lėtai, V. A. stengėsi greitai nevažiuoti, kad jo nesustabdytų policija. Važiuojant posūkiu priešais juos, kryptimi link jų važiavo du berniukai dviračiais. Vienas berniukas važiavo kelio kraštu, o kitas berniukas ta pačia puse, kaip ir jų mašina važiavo, priešais jų automobilį ir link jų. V. A. staigiai paspaudė stabdį ir automobilis staigiai sustojo, o vaikas su dviračiu atsitrenkė į automobilį, dviratis buvo ant žemės, berniukas savo kūnu atsitrenkė į priekinį stiklą ir nukrito ant žemės. Nedelsiant išlipo iš automobilio, V. susiėmė už galvos, pradėjo verkti. Priėjo prie berniuko, į įvykio vietą atėjo žmonės, V. A. paprašė pakviesti greitąją pagalbą, tada buvo iškviesta greitoji pagalba. Pagalbai paskambino žmonės. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Atrodo, kad įvykio vietoje matė berniuko mamą, ji buvo priėjusi prie vaiko, tačiau nėra įsitikinęs, kad tai vaiko mama, galbūt tai buvo jo pažįstama. Abu su V. atsiprašinėjo vaiko, V. nenorėjo, kad taip nutiktų, V. verkė, aiškino, kad taip išėjo, nes jis nematė, buvo toks posūkis. Policijos pareigūnai patikrino jo ir V. A. blaivumą, abu buvo išgėrę. Po to pareigūnai jį paleido, o V. A. išsivežė. Per šiuos du mėnesius jį turi įdarbinti Lietuvoje, šiuo metu ruošia leidimą gyventi Lietuvoje (2 t., b. l. 13 – 14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas N. D. T. parodė, kad 2024 m. kiek atsimena rugpjūtį, neatsimena kurią dieną, neatsimena kurią valandą, arčiau vakaro iš pradžių buvo nuvažiavęs pas N., bet jis pasakė, kad jam reikia surinkti obuolius, tai tada jis nuvažiavo ir sutiko kitus du draugus. Kai jis buvo su kitais savo draugais, atvažiavo N. Tada kiti du draugai išvažiavo ir liko su N. Jis važiavo pakraščiu, o N. važiavo šalia jo, jam kairėje pusėje, dešinėje kelio juostoje. Pamatė automobilio šviesas, norėjo jam priminti, kad jis dešiniau pasitrauktų, bet spėjo tik pasakyti N. Pamatęs šviesas jis nestabdė, nes jie su N. važiavo negreitai. Tie žmonės iš posūkio važiavo tokiu greičiu, kad negalėjo išsukti ir tada išlėkė į vidurį kelio ir partrenkė N. N. labai rėkė iš skausmo, pradėjo rinktis žmonės. N. buvo sąmoningas, jam sutrupino rankos kaulus. N. nuslydo per kapotą, trenkėsi į stiklą, ir ranka buvo užsidengęs veidą. N. skrido kokius 4 metrus, trijų metrų aukštyje. Jis nulėkė pas savo tėvus ir pasakė. Jis manė, kad vienas iš žmonių žinojo, kur N. mama. Tada jo tėtis paskambino N. mamai, paklausti, ar reikia pagalbos, ji nežinojo kas atsitiko, tėtis pasakė, kad N. partrenkė, jo mama labai puolė į stresą. Su visa šeima nuėjo į tą vietą, buvo susirinkusi didelė minia, subintavo N. ranką, nes labai stipriai bėgo kraujas. Ranką subintavo kažkas iš žmonių, nes dar nebuvo greitosios. Vėliau vakare, papasakojo viską policijai. Dar sužinojo, kad tie žmonės, kurie vairavo, buvo labai girti. Toje gatvėje yra ženklas, kuris limituoja greitį, 20km/h, negalima viršyti. Jis neturėjo mobilaus telefono, o ar N. turėjo telefoną pasiėmęs, jis nežino. Kol važiavo dviračiais, N. rankose telefono neturėjo, ar turėjo jį kišenėje, nežino, telefono nematė. Kai jis nulėkė namo pasakyti, jau buvo susirinkę žmonių. N. dviračio ratai pasidarė banguoti. Po įvykio lankė N. ligoninėje (2 t., b. l. 19 – 20).
Iš 2024 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 21.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojas Ukrainos pilietis V. A., vairuodamas automobilį ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu ,,Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0514, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 20 d. 21.54 val. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas. Antru patikrinimu 2024 m. liepos 20 d. 22.13 val. buvo nustatytas 1,49 promilių neblaivumas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio gyvenvietėje ir nepaliko tokio tarpo, kad eismas būtų saugus dėl to partrenkė priešais kairiuoju kelio kelkraščiu važiuojantį nepilnametį dviratininką N. S. ir jį sužalojo. Įvykio vietoje GMP darbuotojai išsivežė nukentėjusį dviratininką į LSMU KK SPS, kur jam atlikus medicininius tyrimus buvo nustatytas žastikaulio proksimalinės metafizės lūžis per chirurginį kaklą su ženklia distalinio fragmento dislokacija. Įtariamasis V. A. sulaikytas ir patalpintas į Kauno AVPK areštinę. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1 – 10).
Iš 2024 m. liepos 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti kad užfiksuota ir apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Kelio dangos būklė, tipas-sausas asfaltas. Kelių eismo įvykio rūšis-transporto priemonių susidūrimas. Duomenys apie kelią-6 m. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), mato tiesiai vedantį asfaltuotą kelią. (duomenys neskelbtini) gatvėje ant kelio mato stovintį automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio važiavimo kryptis link (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis sustojęs nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto dešine priekine ašimi 3,7 m atstumu, o galine dešine 3,3 m atstumu. Nuo priekinės automobilio ašies už 15,9 m žiūrint kryptimi link (duomenys neskelbtini) matome ant kelio viduryje gulintį dviratį, kurio priekinis ratas 2,6 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, o galinis nuo kairiojo kelkraščio 1,1 m. (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje jokių stabdymo žymių nesimatė. Vaizdo kamerų stebinčių įvykio vietą nėra. Šalia automobilio matome pastatą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo vieta nuo dešiniojo kelkraščio nutolusi 1,1 m., o nuo dešiniojo kelkraščio 3,3 m., o nuo namo krašto adresu (duomenys neskelbtini), 0,5 m. Ant važiuojamosios kelio dalies priekyje automobilio matoma galimai kraujo dėmė, rudos spalvos, kuri nuo kairiojo kelio kelkraščio nutolusi 0,7 m., o nuo automobilio priekinio dešinės pusės ašies 1,7 m., taip pat, kraujo dėmė nuo namo krašto adresu (duomenys neskelbtini) nutolusi 5 m. Dviračio galinio rato ašis nuo namo krašto adresu (duomenys neskelbtini), nutolusi per 19,7 m. Greitis kelyje 20 km/h. Fotografuota, sudaryta foto lentelė, nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 21 – 26).
Iš 2024 m. liepos 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog apžiūrėtas dviratis ,,Galaxy“. Fiksuoti dviračio sugadinimai, sudaryta foto lentelė. Po apžiūros dviratis perduotas N. S. mamai (1 t., b. l. 55 – 56).
Iš 2024 m. liepos 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis ,,Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis įvykio metu buvo draustas draudimo bendrovėje ,,AAS BTA Baltic insurance company filialas Lietuvoje“, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 49-64). Po apžiūros automobilis perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39 – 40).
Iš 2024 m. birželio 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilio ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra V. A. bei transporto priemonės kaina 500 eurų (1 t., b. l. 53 – 54).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, jog automobilio ,,Opel Omega“, gamybos periodas 2000-2002, pasirinkti metai 2001, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 240,00 Eur (1 t., b. l. 85).
Iš 2024 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad užfiksuota, jog V. A. alkotesteriu ,,Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0514, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 20 d. 21.54 val. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 2024 m. liepos 20 d. 22.13 val. buvo nustatytas 1,49 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 73). Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76).
Iš 2024 m. liepos 26 d. daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra automobilių saugojimo aikštelė. Aikštelėje matomas žalios spalvos automobilį ,,Opel Omega“, ant kurio galinės dalies matomi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priekinėje dalyje numerių nėra. Matoma, kad automobilio priekinė pusė yra apgadinta. Matoma, kad automobilio priekinis stiklas sudužęs. Matoma, kad ant automobilio stogo yra įlenkimas. Atidarius priekines, keleivio pusės duris, matoma, kad automobilio daiktadėžėje yra moteriška rankinė, už jos matomas segtuvas dokumentams. Atidarius segtuvą, jame yra registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), matoma, kad jis yra automobilio ,,Opel Omega“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Taip pat, matoma privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje matoma, kad techninės apžiūros atlikimo data ir laikas yra 2023 m. kovo 7 d. 13.09 val., matoma, kad techninė apžiūra galioja iki 2025 m. kovo 20 d. Matoma išvados dalis, kurioje parašyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Automobilio salono galinėje dalyje matomi įvairūs daiktai: vaikiškas žaislas, ledų pakuotės, maišelis, butelis, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Atidarius priekines kairės (vairuotojo) pusės duris bei porankį, reikšmingų daiktų nepastebėta. Atidarius bagažinės skyrių, jame matoma lazda, pailga plastmasinė dėžė bei gesintuvas. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų duomenų nepastebėta, objektų nepaimta (1 t., b. l. 86 – 88).
Iš 2024 m. liepos 31 d. nutarimo matyti, kad automobilyje apžiūrėti daiktai: rankinė, vaiko gimimo dokumentas, vaikiškas žaislas ir kiti vaikiški daiktai, grąžinti K. D. (2 t., b. l. 8 – 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, muštinės žaizdos kairiuose dilbyje ir žaste, plėštinė kairio dilbio žaizda su raumenų fascijų pažeidimu, kairio žastikaulio lūžis, kaklo raiščių patempimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio žastikaulio lūžio ir kairio dilbio plėštinės žaizdos su raumenų fascijų pažeidimu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atlantoaksialinės jungties panirimas aprašomas kaip įtariamas, todėl sveikatos sutrikdymu nevertinamas (1 t., b. l. 163 – 166).
Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog apžiūrimi kūno kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai iš pareigūnų, vykusių 2024 m. liepos 20 d., apie 21.23 val. į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai parsisiųsti iš naujos kūno kamerų vaizdo įrašų tvarkymo sistemos. Vaizdo įrašai įrašyti į kompaktinę plokštelę ir pridedami prie tyrimo medžiagos (2024-09-10 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnybiniame kompiuteryje atidarome iš naujos kūno kamerų vaizdo įrašų tvarkymo sistemos atsisiųstus vaizdo įrašus pareigūnų, reagavusių į įvykį radijo ryšiu (duomenys neskelbtini). Vyriausioji patrulė I. B.: "PSS-20240720-214723UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-222407UTC+0300.mp4". Vyresnysis tyrėjas K. M.: "PSS-20240720 214727UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-214828UTC+0300.mp4". "PSS-20240720-222944UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-225157UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-225747UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-230148UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-230256UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-231730UTC+0300.mp4", "PSS-20240720-232430UTC+0300(1).mp4" (1 t., b. l. 109 – 113).
Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrimi 2024 m. liepos 21 d. asmens kratos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) paimti daiktai. Atidarius popierinį paketą, jame matome baltos spalvos įkroviklį su užrašu ,,Huawei SuperCharge“ prie kurio prijungtas margos (oranžinės ir melsvos) spalvos laidas. Taip pat, matomas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, kuris įdėtas į juodos spalvos dėklą (knygutę). Dėkle matomas parduotuvės kvitas, matoma, kad kvito data yra 2024 m. birželio 27 d. Matoma, kad mobilaus ryšio telefonas "Nokia" yra be ekrano užrakinimo kodo. Pasirinkus piktogramą su telefono parametrais, matoma, kad telefonas yra ,,Nokia G20“, telefono IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefoną, daugiau jame reikšmingų duomenų šiam ikiteisminiam tyrimui nepastebėta. Taip pat, popieriniame pakete supakuota kortelė. Kortelės pirmoje pusėje matoma asmens nuotrauka, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė išduota V. A. vardu (1 t., b. . 114 – 116) 2023 m. rugsėjo 16 d. apžiūrėti daiktai perduoti Kauno tardymo izoliatoriui, (duomenys neskelbtini), pridėti prie V. A. asmens bylos (1 t., b. l. 126 – 127).
Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. draudimo bendrovės ,,BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje“ pranešimo matyti, kad remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei ,,BTA“ patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 224.00 eurų dydžio draudimo išmoka (turtinė žala) (1 t., b. l. 135).
Iš 2024 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimo matyti, kad Interpolo Nyderlandų nacionalinio biuro pareigūnai praneša, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo išduota ukrainiečiui V. A.. Tokio tipo dokumentai Nyderlanduose išduodami prieglobsčio prašantiems asmenims, kaip tapatybę patvirtinantis dokumentas ir papildomų teisių nesuteikia. V. A. taip pat buvo išduotas Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo paimtas jam paprašius prieglobsčio ir šiuo metu saugomas Nyderlandų Karalystės imigracijos tarnyboje. Taip pat, pranešama, kad V. A. neturi teisinio statuso Nyderlanduose, kadangi išvyko į Vokietiją nepranešęs atsakingoms Nyderlandų institucijoms (2 t., b l. 31).
Iš 2024 m. rugpjūčio 14 d. Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje pranešimo matyti, kad Ukrainos piliečiui V. A., gimimo vieta Ukraina, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas Ukrainos tarptautinis pasas (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2019 m. rugsėjo 5 d., galioja iki 2029 m. birželio 5 d. Informacijos apie paso paskelbimą negaliojančiu nėra (2 t., b. l. 34 – 38).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. liepos 20 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 ir 128 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,39 promilių neblaivumas, važiuodamas keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties ir partrenkė priešpriešais dviračiu važiuojamąja dalimi važiavusį mažametį N. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. S. sveikata. Kaltinamojo V. A. kaltę patvirtina jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų E. S., R. L., K. D., M. M., N. D. T. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonės dviračio techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas,. daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Ginčo dėl kaltės ir kaltinime nurodytų aplinkybių nėra, todėl plačiau nusikalstamos veikos požymių teismas neanalizuoja. Kaltinamojo V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. S. sveikata.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. A. vairavo būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,39 promilių neblaivumas, važiuodamas keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties ir partrenkė priešpriešais dviračiu važiuojamąja dalimi važiavusį mažametį N. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. S. sveikata, t. y. nustatyta nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, sudėtis: būdamas neblaivus (pažeistas KET 14 punktas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio (pažeistas KET 127 punktas), atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties (pažeistas KET 128 punktas) ir partrenkė priešpriešais dviračiu važiuojamąja dalimi važiavusį mažametį N. S.. Esminiai baudžiamąją atsakomybę lemiantys veiksniai yra šie: asmens neblaivumas, sukeltas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sužalojamas asmuo bei atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties, išdėstyti KET 124 ir 127 ir 128 punktų pažeidimai (jų detalizavimas) tik aiškiai ir tiksliai apibrėžia nusikalstamos veikos, kurioje buvo sužaloto dviračiu važiavusiu asmens, padarymo vietą – važiuojamoji dalis ir padarymo būdą, t. y. saugaus greičio nepasirinkimą, neatsižvelgimą į važiavimo sąlygas, automobilio nesuvaldymą, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties.
Kaltinamasis V. A. eismo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, sveikas, darbingas, tačiau nedirbantis, neblaivus, kai nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, neįgijęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones teisės vairuoti, todėl įvykio dieną vairuodamas automobilį turėjo žinoti KET reikalavimus pirmiausiai turėti specialiąją teisę vairuoti ir jose nustatytą pareigą būti blaiviam, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgė į važiavimo sąlygas, vairuojant automobilį atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai sustabdyti transporto priemonę, ar apvažiuoti kliūtį, kai kaltinamasis visų šiuos išvardintus reikalavimus pažeidė ir partrenkė priešpriešais dviračiu važiuojamąja dalimi važiavusį mažametį N. S., todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. A. jo vairuojamu automobiliu, važiuodamas keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties ir partrenkė priešpriešais dviračiu važiuojamąja dalimi važiavusį mažametį N. S., veikė nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Byloje surinktų duomenų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtinama, kad kaltinamasis V. A., vairuodamas automobilį ,,Opel omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 14 p., 127 p. 128 p., reikalavimus, kurie aptarti anksčiau kaltinamasis siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, kai važiuodamas keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties ir partrenkė priešpriešais dviračiu važiuojamąja dalimi važiavusį mažametį N. S., kurio metu patyrė sveikatos sutrikdymą – poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, muštinės žaizdos kairiuose dilbyje ir žaste, plėštinė kairio dilbio žaizda su raumenų fascijų pažeidimu, kairio žastikaulio lūžis, kaklo raiščių patempimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio žastikaulio lūžio ir kairio dilbio plėštinės žaizdos su raumenų fascijų pažeidimu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atlantoaksialinės jungties panirimas aprašomas kaip įtariamas, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl V. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis ). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis ). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (pvz., kasacinio teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Kaltinamasis V. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusį asmens sveikatai nesunkius padarinius (BK 281 straipsnio 2 dalis), kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nesant sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis transproto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas artimas vidutiniam neblaivumo laipsnis, baudos dydis nustatytinas artimas vidurkiui, numatytam už neatsargius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, V. A. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtos bausmės baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. A. suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 20 d. iki 2024 m,. gruodžio 10 d., kai viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2) (2 MGL x 50 = 100), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 (penkeriems) metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą (1,39 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam būtina taikyti siekiant apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje automobilio buvo pateikti duomenys „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra V. A. (1 t., b. l. 53-54). Šiuo atveju automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. A.. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuojamas ir automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuosprendžio įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusiojo N. S. atstovė E. S. pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 56 – 57) dėl 855,42 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ,,AAD BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje išmokėjo nukentėjusiajam 348,31 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl likussi civilinio ieškinio dalis yra 507,11 Eur turtinei žalai ir 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
,,AAD BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje išmokėjo turtinės žalos atlyginimą pagal pateiktus kvitus, tačiau teismas sutinka su draudimo atstovės nuomone, kad nagrinėjamuoju atveju išlaidos maisto papildams nekompensuotinos, kadangi nėra įrodymų, kad šie papildai yra būtini ir skirti būtent traumos padariniams šalinti. Taip pat nekompensuotinos ir būsimos išlaidos randų lazeriniam gydymui, kadangi šios išlaidos nėra patirtos ir nėra aiškus tikslus jų dydis. Pažymėtina, kad draudimo bendrovė sutinka apmokėti išlaidas, susijusias su patirta trauma, ir ateityje, jeigu jos bus patiriamos, todėl priteisti išlaidų, kurios dar nėra patirtos, teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiantį tai, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atmestina.
Nukentėjusioji prašo priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos ir nurodė, kad tai sudaro nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtas sužalojimas, skausmas, pablogėjusi sveikata – dėl blogos savijautos po eismo įvykio teko patirti diskomfortą, dėl patirto sveikatos sutrikdymo apribotos galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepatogumai po įvykusio eismo įvykio bei negalėjimas lankyti švietimo įstaigos. AAS BTA ,,Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje dalį šios sumos, t .y., 5 500 Eur neturtinės žalos atlygino, todėl prašoma priteisti likusią 9 500 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusiajam iki šiol teikiamos medicininės paslaugas, nelanko švietimo įstaigos ir atitinkamai patiriama žala dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Taip pat nurodė, jog nukentėjusiajam skiriamos reabilitacijos, patiriamas skausmas bei nepatogumai, po rankos operacijos negali ištiesti rankos, todėl laukia papildoma reabilitacija bei ilgas darbas su kineziterapeutais, nes praėjus reabilitaciją situacija gerėja labai palaipsniui. Be to, reabilitacijai neduodant reikiamo rezultato ir atlikus papildomus rankos tyrimus buvo nustatyti papildomi rankos pažeidimai ir iš to sekančios diagnozės. Nukentėjusysis iki šios dienos jaučia skausmus. Ilgą laiką po operacijos vartoja vaistus nuo skausmo. Taip pat nukentėjusysis prarado galimybę sportuoti ir užsiimti kita mėgstama veikla, važinėtis su dviračiu, tačiau po šio įvykio jaučia nerimą, baimę, dėl to labai suprastėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, buvo apribotos jo galimybės bendrauti, iki šiol patiriami dideli dvasiniai išgyvenimai.
Civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje AAS BTA ,,Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje“ pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją (3 t., b. l. 65-69).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.
Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.
Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163 –166) nurodyta, kad N. S. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, muštinės žaizdos kairiuose dilbyje ir žaste, plėštinė kairio dilbio žaizda su raumenų fascijų pažeidimu, kairio žastikaulio lūžis, kaklo raiščių patempimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio žastikaulio lūžio ir kairio dilbio plėštinės žaizdos su raumenų fascijų pažeidimu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atlantoaksialinės jungties panirimas aprašomas kaip įtariamas, todėl sveikatos sutrikdymu nevertinamas. Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė N. S. neigiamus psichologinius išgyvenimus, jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, turėjo nepatogumų buityje, patyrė diskomfortą, minėtas įvykis apribojo galimybes užsiimti papildomais pomėgiais, dalyvauti socialinėje veikloje. Sutiktina ir su tuo, kad nukentėjusysis išgyveno skausmus, skausmus dėl patirtų sužalojimų, turėtos operacijos, atstatomųjų procedūrų, taip pat iki šios dienos jaučia skausmus rankos, kaklo ir blauzdos srityje. Aptariamos pasekmės skausmingos nukentėjusiajam, šiuo metu išlieka liekamųjų ir neatstatomųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, nelanko mokyklos, skirtas namų mokymasis, numatytos tolimesnės reabilitacijos, tačiau nukentėjusiajam nėra nustatytas neįgalumas, nėra duomenų, kad po reabilitacijų nukentėjusiojo sveikata nepasitaisys. Sutiktina, kad kurį laiką dėl patirtų traumų N. S. negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, tačiau tai nereiškia, jog tokių galimybių jis neturės ateityje. Kaip matyti iš jau aukščiau aptartų duomenų, operacija nukentėjusiajam pavyko.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau tam tikrais atvejais, neturtinės žalos dydžiai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą siekia ir didesnes sumas, pvz., 10 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-479-919/2024) ar net 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).
Pažymėtina, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – N. S. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiojo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 8 000 Eur dydžio suma, iš kurios minusuotina civilinio atsakovo jau išmokėta suma (8 000 Eur – 5 500 Eur = 2 500 Eur), todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl mažamečio nukentėjusiojo N. S. sveikatos sutrikdymo tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, kas reiškia, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas – vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. Kadangi vaikai turi atskiras, nuo jų tėvų nepriklausančias teises, todėl jiems priklausantis žalos atlyginimas negali būti priteistas kitiems asmenims.
Įvertinant visa tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, E. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš ,,AAD BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje priteistina 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. S..
Kaltinamajam V. A. paskirta kardompji priemonė – intensyvi priežiūra, nustatant sąlygas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Baudžiamojoje byloje vokuose esantys asmens tapatybės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. A. vardu bei 2024 m. birželio 26 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalas, 1 lapas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam V. A..
Kompaktinė plokštelė su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Automobilis ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. gruodžio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą šioje byloje nukentėjusiojo N. S. atstovei pagal įstatymą E. S.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę I. M. minėto nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą atstove. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 395,83 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė I. M., kuri atstovavo nukentėjusiojo interesus, prašoma priteisti patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma neprieštarauja proporcingumo principui, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas išieškotinas iš kaltinamojo V. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, 301 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 432 MGL, t. y. 21 600 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. A. galutinę bausmę – 288 MGL, t. y. 14 400 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti kaltinamojo V. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 20 d. iki 2024 m,. gruodžio 10 d. (144 dienos), kai viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad kaltinamasis V. A. bausmę atliko.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam V. A. baudžiamojo poveikio priemones:
-3 (trejus) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“;
- konfiskuoti automobilį ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. A., saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo N. S. atstovės pagal įstatymą E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo N. S. naudai iš AAS BTA ,,Baltic Insurance Company Lietuvos filialo priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. S.. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Išieškoti iš kaltinamojo V. A. 395,83 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybės naudai, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiojo N. S. atstovei pagal įstatymą E. S..
Išaiškinti kaltinamajam, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763.
Kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Baudžiamojoje byloje vokuose esančius asmens tapatybės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. A. vardu bei 2024 m. birželio 26 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam V. A..
Kompaktinę plokštelę su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentą.
Automobilį ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.