Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-325-1197/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
II-325-1197/2023
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00128-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Pareiškėjas
H. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-325-1197/2023Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00128-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.7.1;16.9.10; 21.10.3; 21.10.4(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjo H. J. (H. J.) (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16381-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23212339628).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė

1. Institucijos 2023 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16381-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) H. J. (H. J.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų“. Taip pat Skundžiamu nutarimu H. J. (H. J.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, jog: „Neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų“. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad H. J. (H. J.) 2023 m. birželio 22 d., 8.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, ko pasėkoje kliudė ir apgadino stovintį automobilį Toyota ir pasišalino iš įvykio vietos bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, kai jam nustatytas 0,56 prom. girtumas.

2. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, Pareiškėjui paskirta 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 38 (trisdešimt aštuoniems) mėnesiams.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 10 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo.

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Pareiškėjas sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta bauda, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 38 (trisdešimt aštuoniems) mėnesiams. Skunde nurodė, kad iš įvykio vietos išvažiavo ne specialiai, nepajautė, kad lietė kitą automobilį, nes jokio smūgio nebuvo. Paaiškino, kad iš įvykio vietos pasišalinti jam nebuvo prasmės, nes turi visus reikalingus automobilio dokumentus, jis buvo blaivus, o už apgadintą automobilį apmokėtų draudimas. Nurodo, kad iki šiol jokių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus neturėjo. Skundžiamu nutarimu jam paskirtą 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą sumokėjo. Prašo teismo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka protingumo bei proporcingumo principus ir administracinės nuobaudos tikslus, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta. Pareiškėjo administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkti įrodymai: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojos paaiškinimai, nukentėjusiosios paaiškinimai, eismo įvykio schema, automobilių nuotraukos ir kita bylos medžiaga. Šios išvados nekeičia ir skundo teiginiai, kad Pareiškėjas pažeidimus padarė daugiau dėl neatsargumo, t. y. nepajuto, kad apgadino kitą automobilį, o ne dėl tyčios, t. y. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų po įvykio. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turintis pareigą mokėti KET (221 ir 222 punktai), privalėjo žinoti, kaip elgtis po eismo įvykio, tačiau to nepadarė. Institucijos pareigūnas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai šioje administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra faktinio ir norminio pagrindo keisti Skundžiamą nutarimą ir tenkinti Pareiškėjo skundą.

Teismo argumentai ir išvados

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio bauda, kurią Pareiškėjas jau yra sumokėjęs, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 38 (trisdešimt aštuoniems) mėnesiams. Nors Pareiškėjas jau yra sumokėjęs Skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, tačiau skunde kelia klausimą dėl savo kaltės sukėlus eismo įvykį, taip pat dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl Pareiškėjo kaltės padarius minėtus nusižengimus. Pareiškėjo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiosios paaiškinimas, liudytojos paaiškinimas, neblaivumo nustatymo aktas, eismo įvykio schema, automobilių nuotraukos ir kita bylos medžiaga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, privalėjo žinoti KET reikalavimus, reglamentuojančius eismo dalyvio elgesį po eismo įvykio, tačiau to nepadarė. KET 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

9. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). 3. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

10. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus dviejų padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad Pareiškėjui Skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos dydis (1300 Eur) ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas (38 mėnesiai), artimas minėtų straipsnių sankcijų minimumui, atitinka aukščiau nurodytus ANK reikalavimus (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys, ANK 34 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

12. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, 2AT-39-1073/2019).

13. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie padarytų veikų mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą Pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos Pareiškėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir norminio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16381-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23212339628) palikti nepakeistą ir H. J. (H. J.) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas