Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2VP-472-617/2016 pagal pareiškėjo AB DNB banko pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. P., A. P., antstolė S. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio pagrindu nustatyti skolininko J. P. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi šiuo turtu tvarką pagal pareiškėjo pateiktą naudojimosi turtu variantą.Skolininkas J. P. ir suinteresuotas asmuo A. P. pateikė teismui prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes Utenos rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo, kurioje bus išspręstas ir turto padalijimo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė, kol bus priimtas galutinis sprendimas Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-2646-842/2016 pagal suinteresuotų asmenų J. P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teisme 2016 m. spalio 20 d. buvo gautas J. P. ir A. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iškelta byla Nr. 2YT-2646-842/2016 dėl santuokos nutraukimo, kurioje sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.Taigi teismas nurodė, kad esant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytai sąlygai, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2YT-2646-842/2016, sustabdo civilinės bylos Nr. e2VP-472-617/2016 nagrinėjimą. Teismas pabrėžė, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens A. P. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Skundžiama nutartis iš esmės iškreipia skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pusiausvyrą, pažeidžia banko, kaip kreditoriaus, teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.Nagrinėjamu atveju nurodytos civilinės bylos nėra besąlygiškai susijusios ir nėra kliūčių jas išnagrinėti atskirai vieną nuo kitos, nes visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti šioje civilinėje byloje. Be to, nagrinėjant bylą pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Taigi bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo išnagrinėjimas neužkerta kelio nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo ir šioje byloje spręsti klausimą dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo.Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, yra nepagrįsta bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Teismas ne tik neteisingai traktavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, bet iš esmės nenagrinėjo, ar sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti protingumo, sąžiningumo, proceso operatyvumo, ekonomiškumo principai bei šalių teisės ir teisėti interesai. Skolininko J. P. ir jo sutuoktinės A. P. procesinių veiksmų seka rodo, kad jie nesiekė veiksmingo ir operatyvaus civilinės bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo išnagrinėjimo. Teismas taip pat nevertino, per kokį laikotarpį gali būti išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.Teismo išvada, kad AB DNB bankas turi teisę ginti savo teises skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje, yra nepagrįsta, pažeidžia išieškotojo interesus vykdymo procese, teisę į teisminę gynybą.Teismas, nepagrįstai sustabdydamas civilinę bylą, veikė prieš operatyvų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atskirajame skunde faktinės aplinkybės pateikiamos tendencingai ir neteisingai, taip nepagrįstai siekiant suformuoti prielaidas apie tariamą A. P. nesąžiningumą ar siekį vilkinti procesus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo būtų negalimas ar nesąžiningas arba pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Kreditorius apie šią bylą buvo tinkamai informuotas, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat buvo nurodyta apie kreditoriaus egzistavimą ir šiam kreditoriui egzistuojančios prievolės dydį. Nurodytoje byloje kreditorius turi visas procesines ir materialines teises ginti savo interesus, jei mano, kad jie yra pažeidžiami. Be to, pats kreditorius, nepaisant to, kad J. P. turi daug asmeninio turto, nevykdė išieškojimo iš šio turto, o ėmėsi veiksmų, susijusių su turto dalies nustatymu bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.Apeliantas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 interpretuoja išimtinai naudingai sau, tačiau neobjektyviai ir neteisingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs pakankamai aiškią ir nuoseklią praktiką, kai pirmenybė turi būti teikiama bylai dėl santuokos nutraukimo, o ne dėl turto dalies nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).Nagrinėjamu atveju susiklosto situacija, kai skirtingose bylose sprendžiami to paties nekilnojamojo turto teisiniai klausimai. Manytina, kad tokia situacija nėra galima, todėl civilinė byla Nr. e2VP-472-617/2016 buvo pagrįstai sustabdyta. Be to, visais atvejais šeimos interesų apsaugai teikiama pirmenybė, nutraukiant santuoką teisinis santykis aptariamas plačiau, dalijamas visas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas, aptariama ir nepilnamečio vaiko teisinė padėtis, o tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo operatyviau ir išsamiau sprendžiamas teisinis santykis, maksimaliau apsaugant tiek suinteresuotų asmenų, tiek kreditorių ir šalių nepilnamečių vaikų interesus. Taigi apelianto argumentai, kad tarp skundžiama nutartimi sustabdytos ir šiuo metu Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos nėra tarpusavio ryšio, atmestini. Ryšys tarp šių bylų akivaizdus, o situacija, kai dviejose skirtingose bylose tuo pat metu sprendžiamas tapataus turto teisinio režimo ir nuosavybės klausimas, negalima.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. P. atskirąjį skundą atmesti, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės dėl bylos vilkinimo nepagrįstos. Jau iš suinteresuoto asmens J. P. atsiliepimo į banko prašymą buvo aišku, kad jo reikalavimai neišvengiamai susiję su nepilnamečio vaiko interesais. Dėl A. P. prašymų bylos nagrinėjimas niekada nebuvo atidėtas, o J. P. tokių prašymų apskritai neteikė. Elektroninėje byloje pažymėti įvykiai procese tik patvirtina, kad teismo posėdžiai buvo atidėti apelianto prašymu. Nei vienoje byloje AB DNB bankui turimi įsipareigojimai nebuvo slepiami, o aplinkybė, kad sutuoktiniai per nustatytą terminą nespėjo pašalinti teismo nustatytų trūkumų, neturėjo jokios įtakos šios bylos nagrinėjimui.Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 kasacinis teismas bylos sustabdymo dėl skolininko turto dalies nustatymo pagrindus aiškino esant kitokioms faktinėms aplinkybėms. Be to, cituojamoje byloje šalys siekė išspręsti tik turto padalijimo klausimą CK 3.116 straipsnio pagrindu, kai santuokos nutraukimo bylą inicijavę asmenys vilkino jos nutraukimo procesą, dėl ko pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis apelianto cituojama nutartimi, nes sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nesiekė vilkinti santuokos nutraukimo bylos.Teismas, tenkindamas suinteresuotų asmenų prašymą, atsižvelgė į individualias aplinkybes, kad šalys siekia išspręsti ne tik turto padalijimo, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymo turtu, kuriame apeliantas prašo nustatyti skolininkui priklausančią dalį, klausimą, todėl pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 pateiktais išaiškinimais.Bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo sustabdymas išieškojimo proceso nevilkins, nes tai netrukdo tęsti tolimesnius išieškojimo veiksmus iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kas pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir turi būti daroma pirmiausiai. Tuo tarpu klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui privalo būti išspręstas.Apelianto nurodyta aplinkybė, kad šioje byloje jis patyrė išlaidų (kreipėsi į atestuotus matininkus), neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 straipsnis) sustabdyta, iki bus išnagrinėta skolininko santuokos nutraukimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013, kurioje kasacinis teismas nurodė, kad esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą.Toliau plėtodamas savo praktiką minėtu klausimu, kasacinis teismas išaiškino, kad esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Bylos stabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spręsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Tačiau kai sutuoktiniai nesiekia teisiškai operatyviai išspręsti santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimų, teismas gali nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Taigi pagal vėlesnę kasacinio teismo praktiką, iškelta byla dėl santuokos nutraukimo yra ne privalomas, bet fakultatyvus bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sustabdymo pagrindas, ir dėl jo taikymo teismas turi spręsti atsižvelgdamas į konkrečios situacijos faktines aplinkybes, remdamasis proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais, o būtent, vertinti, ar sutuoktiniai siekia teisiškai operatyviai išspręsti klausimus dėl santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo privalomą bylos sustabdymo pagrindą ir minėtų proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų kontekste nevertino, ar nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas yra būtinas (CPK 164 straipsnio 4 punktas).Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjų (šioje byloje suinteresuotų asmenų) J. P. ir A. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo paliktas nenagrinėtas, pareiškėjams neįvykdžius teismo nurodymo dėl naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pateikimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Taigi išnykus pagrindui, dėl kurio skundžiama nutartimi byla buvo sustabdyta (CPK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, ji teismo nutartimi atnaujinama), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tolesnis atskirojo skundo nagrinėjimas netenka savo prasmės, kas yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukti, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2S-406-881/2017 pagal pareiškėjo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties nutraukti.