- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-583-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00449-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- D. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3445-477/2022 pagal ieškovo D. D. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš jo nepilnamečiam (duomenys neskelbtini) - N. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 250 Eur per mėnesį pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 20 dienos) bankiniu pavedimu į vaiko motinos S. G. asmeninę banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną S. G.. Taip pat prašė, atstačius su (duomenys neskelbtini) socialinius ryšius, nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovės S. G. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką iki bylos išnagrinėjimo: D. D. (jam nesant Lietuvoje) turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), netrikdant nusistovėjusio vaiko užsiėmimų grafiko ar režimo, ir vaiko motina įsipareigoja užtikrinti tokią bendravimo galimybę; D. D., būdamas Lietuvoje, (iš anksto pranešęs vaiko motinai) kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. turi teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Jeigu vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, D. D. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti. Esant poreikiui, bendravimas vyksta pradžioje dalyvaujant VTAT atstovams ir/ar motinai, kad atstatyti/sustiprinti tėvo (ieškovo) socialinį ryšį su (duomenys neskelbtini).
3. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė manipuliuoja vaiku ir pažeidinėja tiek ieškovo, tiek vaiko teisę bendrauti su tėvu, visais būdais stengiasi ieškovą atriboti nuo dalyvavimo vaiko gyvenime. Ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos su (duomenys neskelbtini) laikino nustatymo, kad apginti savo ir (duomenys neskelbtini) teises, teisėtus interesus.
4. Teigė, kad po atsakovės nesėkmingų bandymų neterminuotai apriboti jo, kaip tėvo, teises (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos specialistus, buvo paskirta atvejo vadyba. Nurodė, kad iš pradžių specialistai žadėjo imtis veiksmų, kad vaikas būtų pratinamas prie minties, kas yra ir tikrasis - biologinis tėtis, tačiau per 2-3 mėnesius realiai jokių veiksmų neatliko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022-06-16 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė ieškovo laikiną bendravimo tvarką su (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, t.y., kad 1) D. D. (jam nesant Lietuvoje) turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), netrikdant nusistovėjusio vaiko užsiėmimų grafiko ar režimo, ir vaiko motina įsipareigoja užtikrinti tokią bendravimo galimybę; 2) D. D., būdamas Lietuvoje, (iš anksto pranešęs vaiko motinai) kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. turi teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Jeigu vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, D. D. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti. Esant poreikiui bendravimas vyksta pradžioje dalyvaujant VTAT atstovams ir/ar motinai, kad atstatyti/sustiprinti tėvo (ieškovo) socialinį ryšį su (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nutartį vykdyti skubiai.
6. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė sudaro kliūtis ieškovui bendrauti su (duomenys neskelbtini), sprendė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, o būtent tiek vaiko, tiek ir ieškovo tarpusavio bendravimo teisė. Taip pat iškyla grėsmė, kad gali nutrūkti ar susilpnėti nepilnamečio vaiko ir tėvo emocinis ryšys. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5, 3.3 straipsniuose įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo, prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, darė išvadą, jog prašoma laikinoji bendravimo tvarka atitinka ir vaiko, ir šalių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 3 punkte buvo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka pagal kurią ieškovas turi teisę matytis ir bendrauti su šalių nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 15 iki 17 valandos, dalyvaujant S. G. ar kitam jos nurodytam pilnamečiam asmeniui. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-02-16 sprendimu D. D. buvo laikinai apribota tėvų valdžia vaiko N. G. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.
9. Teigia, kad nėra jokio ryšio tarp vaiko ir ieškovo, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaiko interesams. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės tariamo manipuliavimo vaiku yra nepagrįstos. Draudimą bendrauti paneigia Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-02-15 sprendimu konstatuotos šiuo klausimu aplinkybės.
10. Nurodo, kad ieškovui ne tik laikinai apribota tėvų valdžia (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, bet ir jis nuteistas dėl tyčinio teisės į išlaikymą pažeidimo. Atsakovė niekada neribojo vaiko tėvo bendravimo su (duomenys neskelbtini). Ieškovas ginčijo tėvystę ir nebendravimas su vaiku buvo savanoriškas jo apsisprendimas.
11. Atsakovė inicijavo vaiko teisių gynybą dėl išlaikymo jam padidinimo (duomenys neskelbtini), o ieškovas, reaguodamas į tai, pareiškė ieškinį su nuslėptomis esminėmis ginčo išsprendimui aplinkybėmis. Teismo konstatuota aplinkybė, kad nepritaikius skundžiamų priemonių gali nutrūkti tėvo ir vaiko ryšys yra nepagrįsta, nes tokio ryšio nėra. Neaišku kokį poveikį turės vaiko interesas ir psichikai bendravimas su visiškai nepažįstamu žmogumi. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl vaiko teisių apsaugos institucijos išvados gavimo reikalingumo.
12. Atkreipia dėmesį į ieškovo nesąžiningą procesinį elgesį nutylint esmines aplinkybes dėl laikinos tėvo valdžios apribojimo, o pagal priimtą nutartį mažas vaikas būtų perduotas bendrauti nepažįstamam svetimam žmogui.
Atsiliepimas
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022-06-16 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
14. Nurodo, kad ginčijama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgus į tokias reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas su vaiku gyveno tik iki 6 mėnesių amžiaus, tarp tėvo ir vaiko nėra emocinio ryšio, jie nepažįsta vienas kito. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra deklaratyvus, juo nesiekiama realiai atkurti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo santykių. Ieškovas neatskleidė, kad jam laikinai apribota tėvų valdžia (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Be to, teismas turėjo įvertinti prima facie ieškinio reikalavimus, o nepasinaudojęs galimybe kreiptis į skyrių siekiant surinkti papildomos informacijos ar gauti išvadą, neturėjo galimybės objektyviai įvertinti prašymo pagrįstumo.
15. Pabrėžia, kad ieškovas į skyrių kreipėsi (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad vaiko motina neleidžia bendrauti su (duomenys neskelbtini), kad jis nori atkuri emocinį ryšį su vaiku. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, dėl santykių su (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu atnaujinimo ir paruošimo bendravimui su juo, kadangi D. D. vaiku nesidomėjo daugiau kaip penkis metus. (duomenys neskelbtini) ieškovui inicijuotas atvejo vadybos procesas, bet, įvertinus paslaugų poreikį, nuspręsta, kad proceso pradėti netikslinga. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pagalbos plane fiksuota, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) turėjo individualią psichologinę konsultaciją ir (duomenys neskelbtini) lankėsi pas mediatorių. Teigė, kad turės galimybę du kartus per mėnesį atvykti į Lietuvą dėl susitikimo su vaiku, tačiau pirmiausia dienas turi suderinti su darbdaviu. (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akte fiksuota, kad vaikas apie biologinį tėvą sužinojo prieš du mėnesius, tėvu laikė mamos sugyventinį. Paklausus ar nori susitikti su tėčiu atsakė, kad ne, jis svetimas dėdė ir, kad jo truputį bijo. D. D. planavo atvykti į (duomenys neskelbtini) ir susitikti su vaiku.
16. Institucijos vertinimu, pirmiausia rekomenduotina su specialistų pagalba užmegzti tėvo ir vaiko artimą ryšį, kad nebūtų daroma žala nepilnamečiui, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas tėvo bendravimas su vaiku prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Rekomenduojama, atsižvelgti į vaiko nuomonę, pomėgius ir poreikius. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas dėl nutartyje numatyto bendravimo į (duomenys neskelbtini) (kur jis gyvena ir dirba) dar nebuvo nė karto atvykęs. Taip pat neįvyko ir planuotas susitikimas, kuris buvo atidėtas iki (duomenys neskelbtini), dėl aplinkybių priklausančių nuo ieškovo.
17. Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
19. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2022-07-25 gautas apeliantės pareiškimas prie atskirojo skundo su pridėta skundžiama atskiruoju skundu nutartimi. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas išaiškina apeliantei, kad įstatymas įpareigoja asmenis, teikiančius procesinį dokumentą, kuriuo išreiškiamas nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu, visus nesutikimo argumentus ir prašymus suformuluoti ir pateikti viename procesiniame dokumente. Proceso teisės normos nenumato galimybės papildyti skundo, kurio priėmimo klausimas išspręstas, argumentų (CPK 306, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su 2022-06-16 nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą (2022-07-04 atskirasis skundas DOK-17295), kurio priėmimo klausimas yra išspręstas teisėjo 2022-07-04 rezoliucija. Teismui išsprendus atskirojo skundo dėl 2022-06-16 nutarties priėmimo klausimą ir pasibaigus nutarties apskundimo terminui, apeliantė prarado teisę teikti procesinius dokumentus, papildančius ar patikslinančius jos skundą. Pateikus atskirąjį skundą ir teismui jį priėmus, laikoma, kad asmuo įgyvendino savo procesines teises, dėl ko priimti papildomų pareiškimų būtent šiuo klausimu, nėra procesinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti S. G. teismui 2022-07-25 pateiktą pareiškimą prie atskirojo skundo ir pridėtą nutartį, kuri beje yra civilinės bylos dalis, todėl jos pakartotinis priėmimas apskritai būtų netikslingas ir perteklinis.
20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Laikinosiomis apsaugos priemonėms šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16-242/2017 patvirtino S. G. ir D. D. tos pačios dienos taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė išspręsti ginčą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir tėvystės taikiai. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė dėl D. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. D. (dabar (duomenys neskelbtini)) tvarkos, pagal kurią: D. D. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku N. D. kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 15 iki 17 valandos dalyvaujant S. G. ar kitam jos nurodytam pilnamečiam asmeniui. Abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikį skirti laiko poilsiui ir ugdomajai veiklai, šalių darbo grafikus ir kitas reikšmingas aplinkybes, numatyta, kad šalys gali nustatyti konkrečius pasimatymus ir kitomis (darbo, poilsio, šventinėmis ar atostogų) dienomis. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-02-15 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-83-1147/2022 laikinai apribota tėvo valdžia D. D. jo (duomenys neskelbtini) N. D. atžvilgiu.
23. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepaisant to, kad ieškovui yra laikinai apribota tėvų valdžia šalių nepilnamečio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau įsiteisėjusia ir nepanaikinta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16-242/2017, yra užtikrinta jo teisė matytis ir bendrauti su (duomenys neskelbtini).
24. Tai, kad šalių abipusiu sutarimu nustatyta ir teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka tinkamai nevykdoma, yra ne nagrinėjamos bylos, bet vykdymo proceso dalykas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, išnagrinėjo neįvertinęs ne tik šios reikšmingos aplinkybės, bet ir ieškinio tikėtino pagrįstumo, nors tokia procesinė pareiga teismui numatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad ieškinio reikalavimas, esant galiojančiai tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, yra suformuluotas ne kaip ją pakeisti, o nustatyti iš naujo. Tai procesine prasme yra ydinga, nes tokiu būdu nepaneigiama galimybė susiklostyti tokiai teisinei situacijai kuomet galios du procesiniai sprendimai nustatantys skirtingas tėvo ir vaiko bendravimo tvarkas.
25. Iš šalių pozicijos išreiškiamos jų procesiniuose dokumentuose galima spręsti, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra konfliktiniai santykiai, susiję ir su atsakovo kaip tėvo teisių įgyvendinimu. Laikinas esamos situacijos sureguliavimas iš esmės nėra galimas, nes, kaip minėta, šalys jau yra nusistatę tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir ieškovas neprašo jos pakeisti. Be to, kaip matyti iš Išvadą teikiančios institucijos duomenų, ieškovas, kuris gyvena ir dirba užsienyje, deklaruodamas siekį atkurti ryšį su vaiku ir nurodydamas konkretų pageidaujamą bendravimo su vaiku laikotarpį kas mėnesį, vėlgi nurodo, kad šį laiką jis dar turės suderinti su darbdaviu. Toks ieškovo pozicijos nenuoseklumas, atsižvelgiant ir į vaiko interesus, atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nesudaro pagrindų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimui.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad kitokia bendravimo tvarka, nei yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, su nepilnamečiu vaiku galės būti nustatyta (pakeista) tik šią bylą išnagrinėjus iš esmės, nes šiam klausimui būtina išsamiai įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant ir saugaus ryšio su vaiku susiformavimą bei pačio ieškovo realias, o ne tikėtinas galimybes grįžti iš užsienio į Lietuvą ir bendrauti su (duomenys neskelbtini), nes bendravimo tvarka turi būti pastovi, kad vaikas ir kitas iš jo tėvų žinotų, kada jis (vaikas) susitiks su tėvu. Išvadą teikiančios institucijos į bylą pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas neturi galimybių realizuoti savo teisės bendrauti su (duomenys neskelbtini), tad nesant pagrįsto reikalingumo, nustatyta bendravimo tvarka neturi būti keičiama per laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
27. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių ir nesant pakankamo pagrindo nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) tvarką. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nutartis panaikinama, o klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo D. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Dėl kitų atskirojo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų teismas nepasisako, nes jų analizė neturėtų įtakos nagrinėjamo klausimo rezultatui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-06-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.