- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-1321-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11336-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Policijos departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti solidariai iš atsakovų 3000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-02-07 jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 52-1-00130-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., 290 str. 1 d., t.y. dėl Druskininkų mero R. M. garbės ir orumo pažeminimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad ieškovo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Ieškovo atžvilgiu atliktas beprasmis ikiteisminis tyrimas sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir tuo pažeidė jo asmens neturtines vertybes. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neaišku, kokiu pagrindu jis galėjo būti pradėtas. Atsakovai tokiu savo nepagrįstu teisiniu veikimu padarė jam žalą, juolab, kad iš tinklalapiuose išplatinto S. V. reportažo buvo akivaizdu, jog kelti bylą ir pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu nebuvo jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, jog ikiteisminis tyrimas paprastai yra pradedamas nukentėjusio asmens pareiškimu ir tik atlikus tam tikrus pirminius veiksmus galima nustatyti – yra pagrindas jį tęsti ar ne. Tik po pirminių pareiškimą parašiusio galimai nukentėjusio asmens ir asmens, kurio atžvilgiu tyrimas buvo pradėtas, t.y. S. V., apklausos ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų 2013-02-06 buvo nutarta pradėtą tyrimą nutraukti. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nėra pagrindu asmens teisių pažeidimui, tyrimą pradėjusių ir atlikusių pareigūnų neteisėtai veikai konstatuoti ir negali būti savaiminiu pagrindu asmens neturtinės žalos buvimui konstatuoti. Pati neturtinė žala, atsakovų teigimu, šiuo konkrečiu atveju nėra įrodyta, ieškovas faktiškai jokių objektyvių pagrindų tam nenurodė, nepagrindė ir prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo valstybei priteista 22,80 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas į posėdį neatvyko, prieš posėdį gautas prašymas dėl ligos ir galimybės pasinaudoti advokato pagalba posėdį atidėti. Protokoline nutartimi (b.l. 74-75) teismas prašymo netenkino, padaręs išvadą, kad pagrindų pripažinti ieškovo neatvykimo priežastis svarbiomis nėra, nes liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo galimą ligą. Teismas kritiškai vertino kitą ieškovo nurodytą posėdžio atidėjimo priežastį, o būtent, dėl galimybės pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba nagrinėjant bylą, nes visuotinai žinoma, kad S. V. pats yra teisininkas, byla iškelta dar balandžio mėnesį, todėl pasisamdyti advokatą laiko buvo pakankama. Byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant. Ieškovas nenurodė jokių atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriuos atlikus jam buvo padaryta neturtinė žala. Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas remiantis vien gauto skundo (pareiškimo) pagrindu, tyrimo eigoje yra atliekamas skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių, faktų patikrinimas, konstatuojamas ar paneigiamas inkriminuojamos veikos buvimas. Byloje nenustatyta ir ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad minėtas jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas neteisėtai, pažeidžiant BPK reikalavimus. Nėra jokio pagrindo ir jokių faktinių duomenų nagrinėjamu atveju konstatuoti ikiteisminį tyrimą atlikusių, jį kontroliavusių prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtumo, t.y. konstatuoti CK 6.246 str. įtvirtintos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti buvimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem pagrindais: 1) teismas neturėjo bylos išnagrinėti jam nedalyvaujant, nes atsakovas sirgo ir negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu; 2) teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio bylų ikiteisminis tyrimas turi būti baigtas per 6 mėnesius, tačiau šiuo atveju jis tęsėsi metus ir dėl tokio užsitęsusio tyrimo ieškovas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą. Ieškovas pats yra teisininkas, be to jis dirba teisinėje firmoje UAB „Tikroji turto kaina“, taigi galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, todėl ir apeliaciniame skunde negali šiais argumentais remtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovas teigia, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta jam nedalyvauja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, kad liga nėra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis, o ieškovas yra profesionalus teisininkas, kuris pats gali save atstovauti arba pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Byloje nėra įrodymų (medicininių dokumentų) apie ieškovo ligą, kokia tai liga, kiek laiko ieškovas sirgo ir ar ta liga realiai trukdė atvykti į teismo posėdį. Taigi, ieškovas neįrodė, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių (CPK 178 str.). Ieškovas yra vienas iš UAB „Tikroji turto kaina“ teisininkų. Pasirengimas bylai nagrinėti teisme užtruko gan ilgą laiką. Taigi, ieškovas turėjo pakankami laiko pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu byloje, paprašyti, kad jį atstovautų kolegos ir pan. Be to, ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui visus reikiamus argumentus bei įrodymus iki teismo posėdžio pradžios. Teismas nepaliko ieškinio nenagrinėtu bei nepriėmė sprendimo už akių, nors CPK 246 str. tokią galimybę teismui suteikia. Byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl ieškovas nepatyrė jokių savo neatvykimo į teismo posėdį neigiamų pasekmių. Dėl šių priežasčių atmetami ieškovo argumentai dėl nepagrįsto bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant ieškovui.
Ieškovas teigia, kad baudžiamojoje byloje buvo pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai. Pažymėtina, jog šis argumentas yra naujas, juo ieškovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė, todėl juo negalima remtis ir apeliacinės instancijos teisme. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ieškovas pareigūnų veiksmų – ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo ir kt. neskundė. Nenustatyta, kad kokie nors pažeidimai buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas remiantis vien gauto skundo (pareiškimo) pagrindu, tyrimo eigoje yra atliekamas skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių, faktų patikrinimas, konstatuojamas ar paneigiamas inkriminuojamos veikos buvimas. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta: gavus nukentėjusiojo asmens skundą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes reikėjo patikrinti skunde pateiktą informaciją. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo institucijos jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl laikytina, kad ieškovui neturtinė žala nebuvo padaryta.
Dėl išvardintų priežasčių laikytina, jog ieškinys buvo atmestas pagrįstai, sprendimas yra teisėtas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.